Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Seimas pritarė susitarimui su Ukraina dėl darbo migrantų

37
(atnaujinta 16:42 2019.07.16)
Deputatų manymu, šis dokumentas padės apsaugoti abiejų šalių darbuotojų teises ir sustiprins kovą su nelegaliais migrantais

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Seimas ratifikavo bendradarbiavimo susitarimą su Ukraina darbo jėgos migracijos srityje, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Dokumentą Kijeve pasirašė Lietuvos ir Ukrainos vyriausybės praėjusių metų gruodį. Seimas vienbalsiai nubalsavo už įstatymo projektą.

Susitarimu siekiama stiprinti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą, teikti pagalbą užtikrinant darbuotojų teisių ir interesų apsaugą bei kovojant su nelegalia darbo jėgos migracija.

Dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad trečiųjų šalių piliečiai neturėtų būti išnaudojami, o jų atlyginimas negali būti mažesnis už Lietuvos piliečių. Tos pačios taisyklės bus taikomos ir lietuviams, kurie išvyks dirbti į Ukrainą.

Dokumente taip pat pabrėžiama, kad turėtų būti stiprinamas nelegalaus darbo kontrolės įstaigų vaidmuo.

Įstatymo projekto iniciatoriai mano, kad dėl susitarimo Lietuvos ir Ukrainos darbuotojai turės didesnę judėjimo laisvę ir susidurs su daug mažesne nelegalaus įdarbinimo rizika.

Lietuvoje ukrainiečiai sudaro didžiausią bendruomenę, kuri per pastaruosius metus išaugo 55 proc. Pagal Lietuvos ekonominius rodiklius, imigrantų piniginės perlaidos sudarė 13,8 proc., o tai rodo rimtą darbo jėgos nutekėjimą.

Ekspertai anksčiau pabrėžė, kad, viena vertus, Lietuvoje trūksta darbo jėgos, todėl atrodo, kad Ukrainos migrantų atvykimas yra parankus. Kita vertus, ukrainiečiai, kurie atvyksta į darbą, gali kelti grėsmę ES šalims, nes jie sutinka su bet kokiu darbu, kitaip nei europiečiai, ir netrukus gali "užimti" darbo rinką ir palikti vietos gyventojus be darbo.

37
Tegai:
susitarimas, neteisėti migrantai, darbo migrantai, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Uždarbiautojai — Lietuvos specialiųjų tarnybų galvos skausmas
Lietuvos ekonomiką ir demografiją pagerins ukrainiečiai
Draugiškas dempingas: Ukraina ruošiasi "pavergti" Lietuvą
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė

Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 

(atnaujinta 15:59 2020.11.28)
Pasak konservatorės Juknevičienės, dabar Lietuvos politikoje "tikrai ne metas galių žaidimams"

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi krašto apsaugos ministrė ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad jai  nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais.

"Na, aš turbūt jau kažko nebesuprantu Lietuvos konstitucinėje sandaroje, gal pervertinu didžiulę krizę sveikatos sistemoje, gal nesusigaudau dėl būsimo Lietuvos ir septynmečio ES biudžeto svarbos, bet man nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais", — parašė europarlamentarė savo "Facebook" puslapyje.

Kaip pažymėjo Juknevičienė, jei jai, atsakingai už Krašto apsaugą, prezidento Adamkaus ar prezidentės Grybauskaitės patarėjai būtų kėlę klausimus dėl viceministrų ar patarėjų, o ir būtų atėjusi mintis bėgioti juos derinti, tai ji būtų buvusi giliame nustebime. Pasak jos, tai įstatyminė, konstitucinė ministrų atsakomybė. 

"Prezidento institucija yra ypač svarbi ir gerbiama, tačiau demokratinė valstybė yra tokia ypatinga, nes turi galios pasiskirstymą ir pusiausvyrą. Ji turi būti ginama ir nebijoti pasakyti, kad tai vienos svarbios institucijos galių riba ir čia prasideda kitos svarbios institucijos atsakomybė", - pridūrė jis. - sakė konservatorius", — pareiškė politikė.

Pasak Juknevičienės, dabar Lietuvoje "tikrai ne laikas galių žaidimams".

"Neužsižaiskim ir neprisižaiskim", — rašė politikė.

Šios savaitės pradžioje naująja Lietuvos ministre pirmininke paskirta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri, prieš pradėdama eiti pareigas, pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą.

Tačiau penktadienį Nausėda pareiškė, kad Šimonytės sudarytas sąrašas nebus patvirtintas iki galo. Valstybės vadovas nenurodė, kokie vardai iš jo bus išbraukti, tačiau jis tikino, kad pirminė versija bus pakeista.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Mėnulis

Amerikos ekspertas: neišvengiama konkurencija tarp JAV ir Kinijos ieškant mėnulio

(atnaujinta 11:12 2020.11.28)
Specialistas pažymėjo, kad kinų "Chang'e-5" yra funkcionalesnis nei sovietinės E-8-5 serijos transporto priemonės, dalyvaujančios automatinėse mėnulio grunto grėžimo misijose, vykdytose 1969–1976 metais

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Harvardo-Smithsoniano astrofizikos centro tyrėjas Džonatanas McDowellas nemato perspektyvų bendradarbiauti tarp JAV ir Kinijos Mėnulio tyrime, mano, kad varžybos neišvengiamos, praneša RIA Novosti.

"Nemanau, kad JAV ir Kinija bendradarbiaus (vykdydamos savo mėnulio programas), tai bus varžybos", — pakomentavo jis pabrėždamas apie Kinijos mėnulio zondo "Chang'e-5" paleidimą.

Specialistas pažymėjo, kad kinų "Chang'e-5" yra funkcionalesnis nei sovietinės E-8-5 serijos transporto priemonės, dalyvaujančios automatinėse mėnulio grunto gręžimo misijose, vykdytose 1969–1976 metais.

Tuo tarpu jis pažymėjo, kad sudėtingesnė "Chang'e-5" zondo sistema greičiausiai sukels problemų. McDowellas pridūrė, kad ypač sudėtinga "Chang'e 5" misijos dalis bus automatinis prijungimas mėnulio orbitoje grįžus. "Tai ypač sunkus momentas ir niekas to dar nebuvo daręs anksčiau", — sakė ekspertas.

Komentuodamas Rusijos vietą prasidėjusiose varžybose dėl Mėnulio, amerikiečių ekspertas atkreipė dėmesį į "atsilikimą po daugelio delsimo metų".

"2000 metų pradžioje "Luna 25" būtų atrodžiusi gerai, tačiau ji yra mažiau ambicinga nei "Chang'e-4", o "Chang'e-5" kelia grėsmę, kad ji ("Luna 25") apskritai taps rudimentu", — sakė jis.

Pirmadienį Kinija paleido zondą "Chang'e-5", kuris turi nusileisti Mėnulyje ir grąžinti į Žemę dirvožemio mėginius. Misija skirta 23 dienoms. Manoma, kad prietaisas į Žemę grąžins apie 2 kilogramus mėnulio dirvožemio. Jei misija bus sėkminga, "Chang'e-5" bus pirmoji misija nuo 1970-ųjų pabaigos pristačiusi gruntą į Žemę. Anksčiau tai pavyko padaryti tik TSRS ir JAV.

Kinijos Mėnulio skambėjimo programa Chang'e apima tris etapus: skrydis aplink Žemės palydovą (Chang'e-1 ir Chang'e-2), nusileidimas Mėnulyje (Chang'e-3 ir Chang'e-4) ir grįžimas iš Mėnulio į Žemę (Chang'e-5 ir Chang'e-6). Pirmasis ir antrasis programos etapai jau sėkmingai užbaigti. Šiuo metu vykdomas trečiasis etapas. "Chang'e-7" misija apima bendrą Mėnulio Pietų ašigalio tyrimą, tame tarpe išsamų Mėnulio reljefo ištyrimą. Be mokslinių tyrimų, "Chang'e-8" turi atlikti pagrindinius daugelio technologijų bandymus Mėnulio paviršiuje.

Trampo administracijos suformuota Amerikos mėnulio programa "Artemis" numato žmogaus sugrįžimą į Mėnulį 2024 metais. Šiuo tikslu NASA propaguoja idėją sukurti Mėnulio orbitos stotį ir paskesnį žmogaus nuolatinio buvimo mėnulyje tikslo įgyvendinimą. Mėnulį JAV vertina kaip Marso vystymosi etapą.

Tegai:
Mėnulis, Kinija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba apkaltino Trampą bendradarbiavimo su Rusija sunaikinimu
"Kursas karo link": vokiečiai įvertino JAV eskadrinio minininko įplaukimą į RF vandenis