Vokietijos URM Haiko Maas, archyvinė nuotrauka

Vokietijos URM pripažino Rusiją Europos saugumo pagrindu

29
(atnaujinta 16:22 2019.07.18)
Be bendradarbiavimo su Maskva, Europai nelieka ilgalaikės taikos vilties. Rusija — Europos saugumo pagrindas, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras (URM) Heiko Maas

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Apie Rusijos svarbą Europos saugumui Vokietijos URM Haiko Maas paskelbė prieš "Peterburgo dialogo" forumą.

Pasak Vokietijos ministro, dialogas su Rusija būtinas, nes "be Maskvos negalėsime atsakyti į skubius pasaulio politikos klausimus".

"Ir mes pasieksime ilgalaikę taiką Europoje tik tada, kai bendradarbiausime", — RIA Novosti cituoja Heiko Maas žodžius.

Kita Rusijos ir Vokietijos forumo "Peterburgo dialogas" plenarinė sesija vyks Vokietijoje, Kioningsvinterio ir Bonos miestuose, liepos 18-19 dienomis. Susitikime su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu Vokietijos URM planuoja aptarti su Iranu susijusį branduolinį susitarimą, padėtį pietryčių Ukrainoje, ginklavimosi kontrolės klausimus.

Pasak Heiko Maas, "Peterburgo dialogo" platforma — "svarbi jungiamoji dalis tarp mūsų visuomenių".

"Politiškai sunkiais laikais turime plėtoti bendradarbiavimą tarp mūsų šalių žmonių", — apibendrino Vokietijos URM.

Anksčiau Vokietijos URM vadovas paragino Europos Sąjungą atsisakyti vieningo sprendimų priėmimo principo, kad pavyktų išvengti "triušio prieš smūgį" padėties dėl JAV taikomų sankcijų.

Taip pat Maas pabrėžė būtinybę keisti svarbių Europos Sąjungos užsienio politikos sprendimų priėmimo tvarką, nes, jo manymu, dabartinis Parlamentas, pagrįstas vieningu sprendimo priėmimo principu, prisideda prie įtampos augimo ES viduje.

Rusijos ir Vokietijos pilietinių visuomenių forumas "Peterburgo dialogas" buvo įkurtas 2001 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio iniciatyva. Pagrindinis šios platformas tikslas buvo ir yra sukurti patikimą pagrindą Rusijos ir Vokietijos santykių plėtrai, skatinant abiejų šalių pilietinės visuomenės bendradarbiavimą.

29
Tegai:
Užsienio reikalų ministerija (URM), ES, Rusija, Vokietija
Dar šia tema
Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Visuomeninis veikėjas: JAV suvaidino ekonominę dramą su Vokietija ir "Nord Stream-2"
Trampas pareiškė, kad Vokietija vengia didinti gynybos išlaidas
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
NATO kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" Lenkiją palaikydama ryšius su JAV

(atnaujinta 21:10 2020.07.09)
Varšuva, palyginti su Vilniumi, turi daug galingesnį potencialą visose srityse ir netoleruos konkurento kariniame bendradarbiavime su Vašingtonu, tikina politikos analitikas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. AnksčiauTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva turėtų siekti pagrindinės JAV sąjungininkės statuso regione.

Anot parlamentaro, svarbu, kad regione būtų kuo daugiau JAV karinių pajėgų. Kasčiūnas mano, kad tai prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo. Kaip pažymėjo politikas, "būtina aktyviai remti JAV kariuomenės dislokavimą Lenkijoje ir stengtis išnaudoti "amerikiečių kariuomenės pergrupavimo Europoje momentą".

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, karo ekspertas Ivanas Konovalovas, tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo klausimu yra akivaizdus prieštaravimas, nes būtent Varšuva visuomet stengėsi būti svarbiausia šio regiono sąjungininkė JAV.

"Lenkai viską sudėjo į šį politinį žemėlapį ir jie netoleruos kito varžovo. Be to, turime palyginti Lenkijos ir Lietuvos potencialą — karinį, ekonominį, politinį. Tai, atvirai kalbant, nepalyginama, Lenkija bus visomis prasmėmis stipresnė. Toks Lietuvos pareiškimas greičiau yra istorinių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos atspindys, nors jos kadaise buvo net viena valstybė: kuris iš jų yra "kietesnis" šioje situacijoje", — teigė ekspertas.

Be to, kaip pabrėžė Konovalovas, JAV ir NATO noras padidinti savo pajėgas Lietuvos teritorijoje taip pat yra gana suprantamas.

"Tai yra nemaži pinigai, bazių statyba, infrastruktūros kūrimas. Galų gale tai yra JAV ir NATO kariškiai, kurie tiesiog palieka pinigus respublikos teritorijoje. Visa tai yra didžiulis indėlis į šalies ekonomiką. Todėl ne tik Lietuva, bet ir Estija bei Latvija, pasitelkdamos rusofobiškus šūkius apie keliamą grėsmę, siekia pritraukti į savo teritoriją kuo daugiau NATO ir Amerikos pajėgų, karių ir organizacinių struktūrų, kad gautų už tai pinigų", — priminė ekspertas.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik /
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
Tegai:
Vilnius, Varšuva
Dar šia tema
Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas — palikti JAV kariuomenę Europoje
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje ragina analitikus negąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme"

(atnaujinta 10:10 2020.07.10)
Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos konstitucijos pataisų buvo reikšminga priežastis, kodėl Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje ragina vietinius analitikus ne gąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme", o ieškoti dvi kaimyninės valstybes vienijančių temų, kad būtų pasiektas abipusiai naudingas bendradarbiavimas.

Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos konstitucijos pataisų buvo reikšminga priežastis, kodėl Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių. Nemažiau dėmesio sulaukė kiek anksčiau pasirodęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis, skirtas 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacizmą metinėms.

"Negalime nepastebėti, kad daugumoje Estijoje pasirodžiusių atsakymų buvo aiški tendencija, o būtent: noras išlieti įvairius kaltinimus Rusijai ir mūsų šalies vadovybei, istorijos perrašinėjimu arba agresyvių planų vykdymų, keliančius pavojų visam pasauliui, kartu ir Estijai. Kiek pastangų dedama tam, kad įrodytų, jog nei šiandien ar rytoj Baltijos šalys netaps "agresyvios" Rusijos auka. Ir taip kiekvienais metais", — cituoja ambasados ​​komentarą RIA Novosti.

Jo duomenimis, visos naujai pasirodžiusių orakulų prognozės neišsipildo, kaip tik apgailestauti dėl "prarasto laiko ir kalno prirašytų popierių".

"Gal verta atsižvelgti į tokių "analitikų" mąstymo aparato galią kita linkme — veikti vadovaujantis abipusiai pagarbiu dialogu, ketinant ieškoti temų, vienijančių dvi kaimynines valstybes, kad būtų sudarytas abipusiai naudingas bendradarbiavimas abiejų šalių gyventojų labui?", — rašo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Tegai:
Estija, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje