Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas pratęsė pavasario sesiją iki liepos 25-osios

18
(atnaujinta 16:55 2019.07.18)
Kitą savaitę Seimas turės apsispręsti dėl ministro pirmininko kandidatūros

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Seimas nusprendė pratęsti sesiją iki liepos 25 dienos, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš — 2, susilaikė 12 parlamentarų.

Liepos 23 dieną Seimo posėdyje planuojama apsispręsti dėl ministro pirmininko kandidatūros.

Tarp svarbių posėdžių klausimų — Miškų įstatymo pataisos dėl privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotų ribojimo. Posėdyje taip pat numatoma svarstyti Seimo rinkimų, Tikslinių kompensacijų, Atmintinų dienų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus.

Seimo statute įtvirtinta, kad Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Šiandien prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė Sauliaus Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas. Balsavimas dėl Skvernelio kandidatūros vyks kitos savaitės antradienį.

18
Tegai:
ministras pirmininkas, Seimas
Dar šia tema
Liberalai tikisi, kad Nausėdos kadencija pakeis Lietuvos politinę kultūrą
Lietuvos Seimas bus "apipjaustytas" referendumu
Vilnius

Lietuvoje nuspręsta pašalinti KGB žurnalą Genocido centro interneto svetainės

(atnaujinta 18:42 2020.09.24)
Naujasis organizacijos vadovas pareiškė, kad centro tyrimas "visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų"

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nusprendė ištrinti KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Apie tai pranešta per Seimo spaudos konferenciją.

"Apgailestauju, kad ne vienerius metus trukęs centro tyrimas visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų, todėl nauja centro vadovybė nutarė šį tyrimą išimti iš savo svetainės", — sakė LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas.

Anot jo, KGB archyvas buvo prieinamas trejus metus, o norintieji turėjo pakankamai laiko susipažinti su jo turiniu.

"Pats KGB dokumentas prieinamas visiems Ypatingajame archyve", — pranešė Jakubauskas.

Pastaraisiais metais Lietuvos valdžia ėmė ieškoti buvusių KGB bendrininkų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras penkerius metus pagal įstatymą skelbė archyvinius duomenis apie Tarybų Sąjungos specialiųjų tarnybų agentus. Per tą laiką buvo išanalizuota informacija apie 1669 žmones.

Taip pat dėl to yra kilę skandalų. 2018 metais LGGRTC pareiškė, kad 2014 metais miręs Donatas Banionis ir 2016 metais miręs Lietuvos kamerinio orkestro vadovas Saulius Sondeckis sovietmečiu neva buvo užverbuoti KGB. Centras teigė, kad Banionis perduodavo informaciją daugiausia apie Amerikoje gyvenančius lietuvius.

Lietuvių aktoriaus Donato Banionio artimieji šiuos kaltinimus bendradarbiavimu su KGB laiko politiniu užsakymu.

Tegai:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), KGB, Lietuva
Dar šia tema
Kaip Suomijoje, bet ne visai. Lietuviai linki baltarusiams išvengti jų klaidų
Baudžiami ne visi: Tapinui Lietuvoje atleidžiamas net neapykantos kurstymas
Išaiškinta: Seimo narė Aušrinė Armonaitė nėra KGB kadrinio darbuotojo anūkė
Nord Stream 2

Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno

(atnaujinta 18:37 2020.09.24)
Lietuvos politikai teigia, kad situacija su tinklaraštininku primena būtinybę nutraukti dujotiekio statybas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Seimas priėmė rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sektorines sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalniu. Apie tai pranešė Seimo spaudos tarnyba.

Nutarimo projektą registravo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Jie siūlo įvesti vadinamojo "Magnickio" tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukiant į jį asmenų ir sankcijų, skirtų konkretiems asmenims, sąrašą, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.

"Navalno apnuodijimas panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą kovinę cheminę medžiagą "Novičiok", kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu. Todėl Europos Sąjunga (ES) privalo nedelsti ir kaip galima greičiau dėl šio išpuolio sugriežtinti Rusijai taikomas sankcijas", — sakė Kasčiūnas.

Seime akcentuojama, kad "energijos išteklių eksportas — pagrindinis šaltinis, iš kurio finansuojamos Rusijos agresyvios užsienio politikos iniciatyvos, dažniausiai nukreiptos prieš Baltijos šalis ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes".

Kasčiūnas projektą pavadino "geopolitiniu" ir teigė, kad jį įgyvendinus padidės Europos "priklausomybė" nuo Rusijos Federacijos gamtinių dujų. Jis tvirtina, kad Rusija tariamai naudoja dujas kaip politinio ir ekonominio spaudimo priemonę ir šiam tikslui gali būti naudojamas "Nord Stream-2" dujotiekis.

"Todėl kviečiame Vokietijos vyriausybę atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, o ES — siekti kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus", — pabrėžė Kasčiūnas.

Ketvirtadienį rezoliucija buvo priimta balsų dauguma.

Kasčiūnas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kurios nariai yra žinomi dėl griežtos antirusiškos retorikos ir rusofobiškų pareiškimų, narys. Partijos nariai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę" ir riziką šalies nacionaliniam saugumui.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Aleksejus Navalnas, Seimas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV idėją sukurti koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos