ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Lietuva nori būti atsakinga energetiką, ekonomiką ir sienos apsaugą EK

33
(atnaujinta 13:08 2019.07.19)
Apie tai ministrų kabineto vadovas pareiškė per susitikimą su dabartiniu Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Vilniuje

VILNIUS, liepos 19 — Sputnik. Laikinai einantis ministro pirmininko pareigas Saulius Skvernelis pareiškė, kad Lietuva pretenduoja į komisarų portfelius energetikos, ekonomikos ir ES išorinės sienos apsaugos srityse, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Tokia informacija pasirodė po penktadienį įvykusio Skvernelio susitikimo su Europos Komisijos vicepirmininku Marošu Šefčovičiumi.

Susitikimo metu politikai aptarė regiono energetinio saugumo, klimato kaitos bei kitus klausimus.

"Lietuva sieks reikšmingo portfelio tose srityse, kuriose turi didžiausią įdirbį ir kompetenciją. Prioritetinės ir toliau yra su ekonomikos vystymu bei energetika susijusios sritys, būtinas proveržis ir dėl ES išorinės sienos apsaugos", — teigė premjeras.

Skvernelis pažymėjo, kad Lietuva ketina paremti Europos tikslus iki 2050 pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, tačiau turi apginti savo pramonės konkurencingumą, atsižvelgti į ES valstybių narių ekonomines ir socialines galimybes bei skirtumus.

Kalbant apie elektros tinklų sinchronizaciją, pabrėžta, jog pagrindinis Lietuvos prioritetas yra sklandžiai ir greitai, iki 2025 metų, įgyvendinti sinchronizacijos projektą.

Lietuvos Vyriausybė pasiūlys Europos Komisijos nario kandidatūrą, pritarus prezidentui Gitanui Nausėdai ir Seimui.

Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, šią savaitę Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos vadovo kandidatūrą. Nuo šiol Komisijai vadovauja buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Tikimasi, kad visi nariai EK bus patvirtinti lapkričio mėnesį.

33
Tegai:
Europos Komisija, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda palaikė Ursulos von der Leyen kandidatūrą į EK vadovo postą
Nausėda: elektros tinklų sinchronizacijai įgyvendinti reikalinga EK parama
EK pranašauja, kad Lietuvos BVP augimas ateinančiais metais sulėtės iki 2,4 proc.
Paminklas Holokausto aukoms, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenės atstovas: kitus metus Lietuva nori paskelbti "bandito ir žudiko garbei"

(atnaujinta 22:10 2020.07.06)
Buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Lietuvos konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle Facebook piktinosi, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paprašė Seimo atšaukti sprendimą paskelbti 2021 metus vieno iš "miško brolių" vadų Juozo Lukšos-Daumanto metais. Jo nuomone, Kukliansky "bando mesti šešėlį jo atminimui".

Kasčiūnas pareikalavo, kad LŽB pirmininkė atsiprašytų dėl "už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimo".

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu".

"Aš negaliu suprasti, kas vyksta. Tai, kad šie metai buvo vadinami Vilniaus Gaono metais, o kiti metai bus vadinami bandito ir žudiko vardu, aš nežinau, ar tai atsitiktinumas. <...> Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos istoriją, bet, matyt, arba garsūs žydai gali ją šlovinti, arba savi, bet, regis, banditai, jei nėra kitų. Nors tikriausiai buvo daugiau nusipelniusių žmonių", — sakė jis.

Tegai:
Faina Kukliansky, Laurynas Kasčiūnas, žydai, Lietuva
Dar šia tema
VTEK: Faina Kukliansky tapo lobiste
Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais už "nacistinį pasisveikinimą"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Keleiviai, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų

(atnaujinta 22:46 2020.07.06)
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai renkasi giminaičių bei tėvų draugiją, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes — Baltijos "kelionių burbule", kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galima laisvai kirsti sieną.

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs — vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje — 57 proc., Estijoje — 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje išliko toks pat aukštas.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas — Estijoje. Su atžalomis

atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje — nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias — nuo 40 iki 42 procentų.

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. — Latvijos ir Estijos gyventojų. 

Tiesa, tyrimas parodė, kad dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visose Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau žmonių, "Gjensidige" užsakymu atliko bendrovės "Nielsen" ir "Spinter tyrimai".

Tegai:
Baltijos šalys, kelionės