ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Lietuva nori būti atsakinga energetiką, ekonomiką ir sienos apsaugą EK

15
(atnaujinta 13:08 2019.07.19)
Apie tai ministrų kabineto vadovas pareiškė per susitikimą su dabartiniu Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Vilniuje

VILNIUS, liepos 19 — Sputnik. Laikinai einantis ministro pirmininko pareigas Saulius Skvernelis pareiškė, kad Lietuva pretenduoja į komisarų portfelius energetikos, ekonomikos ir ES išorinės sienos apsaugos srityse, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Tokia informacija pasirodė po penktadienį įvykusio Skvernelio susitikimo su Europos Komisijos vicepirmininku Marošu Šefčovičiumi.

Susitikimo metu politikai aptarė regiono energetinio saugumo, klimato kaitos bei kitus klausimus.

"Lietuva sieks reikšmingo portfelio tose srityse, kuriose turi didžiausią įdirbį ir kompetenciją. Prioritetinės ir toliau yra su ekonomikos vystymu bei energetika susijusios sritys, būtinas proveržis ir dėl ES išorinės sienos apsaugos", — teigė premjeras.

Skvernelis pažymėjo, kad Lietuva ketina paremti Europos tikslus iki 2050 pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, tačiau turi apginti savo pramonės konkurencingumą, atsižvelgti į ES valstybių narių ekonomines ir socialines galimybes bei skirtumus.

Kalbant apie elektros tinklų sinchronizaciją, pabrėžta, jog pagrindinis Lietuvos prioritetas yra sklandžiai ir greitai, iki 2025 metų, įgyvendinti sinchronizacijos projektą.

Lietuvos Vyriausybė pasiūlys Europos Komisijos nario kandidatūrą, pritarus prezidentui Gitanui Nausėdai ir Seimui.

Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, šią savaitę Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos vadovo kandidatūrą. Nuo šiol Komisijai vadovauja buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Tikimasi, kad visi nariai EK bus patvirtinti lapkričio mėnesį.

15
Tegai:
Europos Komisija, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda palaikė Ursulos von der Leyen kandidatūrą į EK vadovo postą
Nausėda: elektros tinklų sinchronizacijai įgyvendinti reikalinga EK parama
EK pranašauja, kad Lietuvos BVP augimas ateinančiais metais sulėtės iki 2,4 proc.