Lietuvos kariuomenės kariai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pradėjo naują karą. Tačiau "priešas" išliko tas pats

133
(atnaujinta 16:43 2019.07.19)
Lietuva susirūpino savo virtualia erdve po to, kai nežinomi programišiai įsilaužė į šalies ginkluotųjų pajėgų būstinės informacinę sistemą ir paskelbė joje saugomą informaciją

VILNIUS, liepos 19 — Sputnik. Kibernetinio saugumo centrai, greitojo reagavimo komandos, specialus kariuomenės batalionas ir gvardiečiai iš Amerikos — Lietuva skelbia kibernetinį karą. "RIA Novosti" autorius Konstantinas Sevastjanovas analizuoja, nuo ko būtent ginasi Lietuva ir ką ketina pulti.

Už kibernetinių atakų — krašto apsaugos ministras

Lietuva susirūpino savo virtualios erdvės apsauga po to, kai 2015 metų birželio 10 dieną nežinomi programišiai įsilaužė į šalies ginkluotųjų pajėgų būstinės informacinę sistemą ir paskelbė joje saugomą informaciją apie tai, kad "Sabre Strike" NATO pratybų Baltijos šalyse ir Lenkijoje tikslas buvo Kaliningrado srities aneksija. Vėliau Lietuvos prezidentės ir Seimo tinklalapiai patyrė kibernetinius išpuolius. Tuomet valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė suskubo dėl to kaltinti Rusiją, tačiau nepateikė jokių įrodymų.

Nuo 2016 metų sausio mėnesio Lietuvoje pradėjo veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Neseniai Vilnius prisijungė prie ES projekto, skirto kibernetinėms greitojo reagavimo grupėms kurti. Šį mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino dvejų metų planą, kuriame numatyta, kaip užtikrinti kibernetinį saugumą.

Jam įgyvendinti bus skirta beveik septyni milijonai eurų tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš lėšų, gautų iš ES. Vienas iš pagrindinių plano punktų — kibernetinio saugumo centro statyba Kaune. Prie projekto prisijungė ir Vašingtonas.

Vien šiemet Lietuva ir JAV ketina kartu skirti beveik 1,3 mln. eurų Kauno centro statyboms, suma vis dar gali kisti. Lietuva derasi su amerikiečiais, nes nori įdarbinti centre specialistus iš Pensilvanijos valstijos Nacionalinės gvardijos. Iš Amerikos centras taip pat gaus tam tikrą įrangą.

Taip pat turėtų būti sukurta išankstinio įspėjimo apie galimus kibernetinius išpuolius sistema. Šiuo tikslu Lietuvos mokslininkai kuria specialias sistemas, veikiančias dirbtinio intelekto pagrindu. Tikimasi, kad jos bus įdiegtos per penkerius — šešerius metus.

Be to, planuojama sukurti specialiųjų ryšių ir informacinių sistemų batalioną Lietuvos kariuomenėje. Krašto apsaugos ministerija nenurodo, kaip šis batalionas bus apginkluotas, nes tai yra slapta informacija.

Ką būtent Vilnius laiko pagrindiniu "virtualaus karo" priešu, nėra paslaptis. Lietuvos valdžios institucijos dažnai praneša apie Rusijos įsilaužėlių kibernetinius išpuolius. Maskva neigia visus kaltinimus, pabrėždama, kad jie yra "visiškai nepagrįsti".

Dažniausiai nuo ciniškų programišių kenčia Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

2018 metų sausio mėnesį viename naujienų portale anoniminiai asmenys paskelbė straipsnį apie tai, kaip Karoblis persekiojo žurnalistą Ridą Jasiulionį ir aštuonis nenurodytus Lietuvos užsienio reikalų ministerijos darbuotojus. Vėliau Vyriausybės nariams, ministerijų darbuotojams ir užsienio diplomatams buvo išsiųsta to straipsnio nuoroda.

Karoblis "Amerikos balsui" sakė, kad Maskva nori diskredituoti Lietuvos karius gyventojų akyse. Praėjo šiek tiek daugiau nei metai ir keliuose prezidento administracijos, valdžios ir Parlamento elektroniniuose adresuose, Vyriausybėje ir Lietuvos Seime gautas pranešimas, kad Karoblis tariamai gavo 586 000 eurų kyšį ir šiuos pinigus įdėjo į vieną iš šalyje esančių bankų.

"Incidentas dar kartą įrodo, jog technologijų amžiuje jau gyvename kibernetinio karo sąlygomis. Net neabejoju, jog tikrasis atakos rengėjų tikslas - diskredituoti ne tik mane kaip politiką, bet visą krašto apsaugos sistemą, mažinti visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą kariuomenei", — pabrėžė Karoblis.

"Yandex.Taxi" kaip grėsmė

Viena iš grėsmių kibernetiniam saugumui tapo "Yandex.taxi" programėlė, atsiradusi Lietuvoje praėjusių metų vasarą. NKSC pranešė, kad nerekomenduoja lietuviams ja naudotis. "Kaip paaiškėjo, programa yra reguliariai prijungta per šifruotus ryšių kanalus ir palaiko aktyvų ryšį su vienuolika unikalių IP adresų, daugiausia rusų", — sako Lietuvos ekspertai. Tai, jų nuomone, "gali sudaryti sąlygas neteisėtam asmens duomenų rinkimui ir jų kaupimui, o tai kelia susirūpinimą dėl saugumo".

Ne visi tikėjo, kad taksi iškvietimas tikrai kelia grėsmę. Internete yra anekdotų apie rusų žvalgybą, kuri, sakoma, atidžiai tiria informaciją apie tai, kur ir kodėl lietuviai vyksta su taksi. Bet ne visi buvo taip džiugiai ir nerūpestingai nusiteikę. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras reikalavo, kad valstybės tarnautojai, ypač Krašto ministerijos darbuotojai, jokiu būdu nenaudotų "Yandex.Taxi" programėlės.

Natalija Žuravliova, bendrovės atstovė, bandė kuo geriau išspręsti problemą. Ji pabrėžė, kad bendrovė yra tarptautinė, registruota Amsterdame, duomenų tvarkymas ir saugojimas vykdomas pagal Europos Sąjungos teisės aktus.

Tai nepadėjo. Be to, Lietuvos NKSC paskelbė, kad nesaugios ir kitos interneto paslaugos, bent kiek susijusios su Maskva. Lietuvos ekspertai yra įsitikinę, kad "Lietuvos piliečiams, kurie naudojasi rusų socialiniais tinklais, el. pašto paslaugomis, kyla pavojus, kad asmens duomenys nutekės į Rusijos žvalgybos tarnybas".

Tačiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad specialiosios tarnybos netikrins "Yandex.Taxi".

"Teisės aktai, įstatymai, kurie labai aiškiai reguliuoja tokių investuotojų atėjimą, prevencinį patikrinimą (taip pat ir mūsų specialiųjų tarnybų) šiai įmonei netaikomi, nes ji registruota Nyderlanduose", — aiškino jis.

Beje, yra įtarimų, kad "kibernetinio saugumo" programa gali būti naudojama ne tik Lietuvos piliečių, bet ir prieš jų interesus. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos žurnalistai paskelbė tyrimą. Visų pirma buvo pažymėta, kad NKSC jutikliai, įrengti apie trisdešimt Lietuvos viešųjų įstaigų serveriuose, gali slapta rinkti interneto vartotojų asmens duomenis. Pagrindinis tokių jutiklių tikslas — atpažinti kibernetines grėsmes, tačiau tuo pačiu metu jie gali kopijuoti asmeninę informaciją ir pateikti ją ministerijai.

Lietuvos kariuomenė skubėjo atsikratyti šių įtarimų. Lietuvos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Edvinas Kerza patikino, kad sistema sukurta "tik siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą".

Pulti ar gintis

Institucijos, panašios į Lietuvos kibernetinio saugumo centrą, įsteigtos ir kitose NATO šalyse — Latvijoje ir Estijoje. Savo ruožtu rusai taip pat labai įtariai žiūri į Baltijos kibernetinių struktūrų veiklą, primindami, kad tarp puolimo ir gynybos — tik vienas žingsnis.

Atsargos pulkininkas, buvęs Latvijos atstovas NATO aukščiausioje karinėje institucijoje Raimondas Rublovskis pasakė "RIA Novosti": "Žinoma, kova su kibernetinėmis grėsmėmis yra vienas iš bet kurios valstybės ar tarptautinės organizacijos prioritetų. Tokios tendencijos — grėsmės aktualumas ir, atitinkamai, apsaugos nuo jos prioritetas — visur tik didės: Rusijoje, JAV, Kinijoje, ES, NATO. Todėl pats centro Kaune įkūrimo faktas atitinka tarptautinio saugumo užtikrinimo tendencijas."

Jo nuomone, pagrindinis klausimas yra šio centro darbo schema ir tai, kokios kitos šalys, be JAV, dalyvaus jame. "Be to, Estija jau seniai turi savo kibernetinio saugumo centrą, kuris buvo įtrauktas į bendrą NATO sistemą, taigi, iškyla dar vienas klausimas: kaip bus formuojami santykiai tarp šių dviejų centrų, esančių viename mažame regione?

Tokių centrų įrengimas — hipotetinis! — gali būti naudojamas ne tik kibernetinei gynybai, bet ir kitiems tikslams", — apibendrino Rublovskis.

133
Tegai:
Raimundas Karoblis, Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC), kibernetinis saugumas, kibernetinės atakos, Yandex.Taxi, NATO, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Vokietijos URM pripažino Rusiją Europos saugumo pagrindu
Pirmą kartą Lietuvos atstovas pradės dirbti NATO valdymo sektoriuje
Bundestagas pareiškė, kad saugumas Europoje įmanomas tik su Rusija
Lietuvos viza

Lietuvos URM pasiūlė išduoti nemokamas vizas valdžios persekiotiems baltarusiams

(atnaujinta 11:29 2020.11.30)
Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad įtraukė šį klausimą į būsimo ministrų kabineto posėdžio darbotvarkę

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija siūlo panaikinti konsulinį mokestį už įvažiavimo vizą tiems Baltarusijos piliečiams, kurie, pasak Lietuvos valdžios, yra persekiojami savo tėvynėje.

Ministerija šią savaitę įtraukė šį projektą į vyriausybės darbotvarkę. Kabineto posėdis vyks gruodžio 2 dieną.

Projekte teigiama, kad nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai tiems Baltarusijos piliečiams, kurie gali pateikti pagrįstus pareiškimus apie Lietuvos valstybinių organų ar Lietuvoje registruotų nevyriausybinių organizacijų mokesčių konsulinio mokesčio nesurinkimą.

Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad vis daugiau baltarusių atvyksta į respubliką dėl dabartinės padėties kaimyninėje šalyje.

Naujausiais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl ypatingų humanitarinių priežasčių Baltarusijos piliečiai gavo 653 leidimus atvykti į Lietuvą. Iš jų 246 jau yra Baltijos respublikoje.

Leidimai išduodami režimo, represijų ar persekiojimų aukoms, taip pat aktyviai opozicijai.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc. Balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja. Slopindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tebevyksta, didžiausios — sekmadieniais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Nemažai Baltarusijos opozicijos lyderių šiuo metu yra ES šalyse, tame tarpe po rinkimų į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Lietuva savo elgesiu dėl padėties aplink Baltarusiją peržengė visas padorumo ribas. Pasak ministro, yra pagrindo manyti, kad Lietuvos valdžia ir Tichanovskaja "veikia nedemokratiniais metodais".

Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją.

Tegai:
humanitarinė pagalba, viza, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
VSAT: gali sustoti eismas viename iš pasienio kontrolės punktų su Baltarusija
Baltarusijoje užkirto kelią daugiau nei trijų dešimčių šovinių importui iš Lietuvos
Seimo pastatas, archyinė nuotrauka

Koronavirusu susirgo Darbo partijos narys Fiodorovas

(atnaujinta 09:43 2020.11.30)
Anksčiau teigiamus COVID-19 testus gavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte–Nielsen ir dar keturi Seimo nariai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Darbo partijos frakcijos narys Viktoras Fiodorovas susirgo koronavirusu.

Apie tai, kad COVID-19 palietė dar vieną Seimo narį, pirmadienio rytą papasakojo Darbo partijos atstovas Antanas Guoga.

"Korona šalia ir nepaleidžia. Ką tik patvirtinta, kad Darbo frakcijos nariui Viktorui Fiodorovui testas teigiamas", - rašo Guoga savo paskyroje Facebook.

Kartu jis praneša, kad artimo kontakto su Fiodorovu neturėjo ir jaučiasi puikiai. Paskutinį testą Guoga darė penktadienį ir planuoja kartoti. 

"Reikia visiems daug testuotis. Daugiau padaryti dabar negalime.Tiesiog testuotis, testuotis, testuotis. Ir išlikti ramūs", — rašo jis.

Anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas liberalams Jonui Varkaliui, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen, Viktorui Pranckiečiui ir konservatoriams Vytautui Juozapaičiui ir Andriui Kupčinskui. Kitas Seimo posėdis numatytas ketvirtadienį.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 60 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 400 mirė.

Karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
Seimas, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nuo pandemijos labiau nukentėjo moterys
COVID-19 Lietuvoje: šalyje registruota dar 11 mirčių
Karo psichologai papasakojo apie darbą Lietuvos kariuomenėje pandemijos metu
Paaiškėjo, kokių profesijų atstovams koronavirusas yra ypač pavojingas
Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą
Kalėdos Kaune

Šventinę nuotaiką kauniečiams atveš Kalėdinis autobusas

(atnaujinta 13:56 2020.11.30)
Kalėdinis autobusas atkeliaus net į 11 Kauno mikrorajonų kiemų bei į Kauno ligoninių kiemus 

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Šiais metais kalėdinę nuotaiką į Kauno miesto gyventojų kiemus atneš šventinis autobusas, praneša miesto savivaldybė.

Рождественский автобус в Каунасе
Kalėdinis autobusas Kaune

Šiais metais kalėdinis laikotarpis artinasi kiek kitoks, nei įprasta: centrinėse miestų aikštėse nešurmuliuos kalėdiniai miesteliai,  o dalis šventinių įpročių, pavyzdžiui dovanų pirkimas ar  vakarėliai, kelsis į virtualią erdvę. Tačiau "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda kviečia miestiečius išlaikyti šventinę dvasią. 

"Kadangi įprastiniuose kalėdiniuose koncertuose šiemet lankytis negalime, kartu su Kauno miesto savivaldybe bei žinomais atlikėjais nusprendėme juos dovanoti kauniečiams kitaip.  Dvi savaites iki pat Kalėdų vis kitame Kauno mikrorajono kieme lankysis Kalėdų motyvais pasipuošęs autobusas. Iš šio kalėdinio "radijo ant ratų" girdėsis dovana gyventojams – puikiai pažįstamų Lietuvos atlikėjų specialiai Kaunui padovanotos kalėdinės dainos: jų pačių atrinktos iš kalėdinio repertuaro ar įrašytos šiam projektui", – apie sumanymą pasakoja "Kaunas 2022" rinkodaros vadovė Irutė Tumaitė.

Kalėdinis autobusas atkeliaus net į 11 Kauno mikrorajonų kiemų bei į Kauno ligoninių kiemus išreikšti palaikymą šiuo metu sunkiai dirbantiems medikams.

Organizatoriai kviečia gyventojus aktyviai laukti autobuso, pasipuošiant kiemus ar savo namų langus kalėdinėmis lemputėmis  ir kitomis šventinėmis dekoracijomis.

Tegai:
Kaunas, šventė, Kalėdos
Temos:
Linksmų Kalėdų!
Dar šia tema
Be Kalėdų miestelių ir traukinuko: Vilniaus valdžia papasakojo, kokios Kalėdos bus šiemet
Su Kalėdų eglute ir "Šiaurine žvaigžde": kokios bus 2020-ųjų Kalėdos Klaipėdoje? 
Siurreali gražuolė: Vilniuje įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė
Eglutės įžiebimas ir šventinės dekoracijos: Vilnius papuoštas Kalėdoms