Angela Merkel, archyvinė nuotrauka

Merkel pareiškė, kad nori pagerinti ryšius su Maskva

35
(atnaujinta 16:26 2019.07.19)
Merkel tai pareiškė, atsakydama į klausimą apie skandalą dėl tariamo Italijos populistinės Mateo Salvinio partijos "Lyga" finansavimo

VILNIUS, liepos 19 — Sputnik. Angela Merkel teigia, kad dešiniosios ir populistinės partijos Europoje naudojasi Rusijos parama, kas kelia Vokietijos kanclerės susirūpinimą, tačiau pabrėžė, kad norėtų gerų santykių su Maskva, rašo RIA Novosti.

"Visi ne kartą matėme, kad dešiniosios, populistinės partijos gavo paramą iš Rusijos. Tai mums kelia susirūpinimą, tačiau aš ir toliau tęsiu darbą, siekdama pagerinti santykius su Rusija", — sakė Merkel spaudos konferencijos Berlyne metu. Konferenciją transliavo Vokietijos žiniasklaida.

Merkel tai pareiškė, atsakydama į klausimą apie skandalą dėl tariamo Italijos populistinės Mateo Salvinio (Matteo Salvini) partijos "Lyga" finansavimo.

"Aš, žinoma, apie tai girdėjau, bet manau, kad tai pakomentuoti turėtų Italijos valdžios institucijos, galbūt Parlamentas ar kas kitas", — sakė kanclerė.

Istorija, susijusi su tariamu šios partijos finansavimu, prasidėjo vasario mėnesį, po populiaraus leidinio "L'Espresso" paskelbto straipsnio. Straipsnyje teigiama, kad partijos "Lyga" atstovai Maskvoje surengė slaptas derybas, kad Europos rinkimų išvakarėse partijai būtų suteiktas didelis finansavimas.

Rusijos finansinę paramą "Lyga" turėjo gauti tariamai po dviejų šalių naftos bendrovių susitarimo dėl 3 mln. tonų dyzelino tiekimo. Leidinyje teigta, kad derybos dėl šio sandorio įvyko praėjusių metų spalio mėnesį Maskvoje tarp Salvinio patikėtinių, asociacijos "Lombardija-Rusija" vadovo Džanluko Savoinio (Gianluca Savoini) ir "žinomų" Rusijos valdžios atstovų. Salvinis ne kartą pareiškė, kad "Lyga" negauna jokio finansavimo iš Rusijos.

Nord Stream- 2 statybos Vokietijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad Kremlius matė pranešimus apie šios partijos finansavimą, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikta.

Anksčiau ES neįžvelgė akivaizdaus išorinio poveikio Europos Parlamento rinkimams, įvykusiems gegužės mėnesį, požymių, tačiau paskelbė, kad Rusija bandė daryti įtaką rinkėjų pasirinkimui ir aktyvumui.

Pastaruoju metu Vakarų šalyse vis dažnesnė informacinio karo su Rusijos žiniasklaida tema. 2016 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją pavadinimu "ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą". Dokumente teigiama, kad Rusija tariamai suteikė finansinę paramą opozicinėms politinėms partijoms ir organizacijoms ES valstybėse narėse. Maskva šį dokumentą laiko Europos visuomenės ir parlamentarizmo demokratijos idėjos degradacija.

Bundestagas sukritikavo Vokietijos kanclerę dėl politikos Rusijos atžvilgiu >>

Po 2016 metų JAV prezidento rinkimų Rusija buvo apkaltinta "kišimusi į rinkimus". Maskva ne kartą paneigė šiuos kaltinimus, o Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas juos pavadino "visiškai nepagrįstais".

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos įsikišimą į rinkimus skirtingose ​​šalyse, sakė, kad nėra tai patvirtinančių faktų.

35
Tegai:
finansavimas, Italija, Angela Merkel
Dar šia tema
Politologas: Baltijos šalys puls Merkel, jai pasiūlius panaikinti sankcijas Rusijai
Merkel laukia aiškumo iš Didžiosios Britanijos "Brexit" klausimu
"Nord Stream-2" negalima tiesiog sustabdyti, teigia Merkel įpėdinė
Nausėda pasveikino Angelą Merkel gimimo dienos proga
Paminklas Holokausto aukoms, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenės atstovas: kitus metus Lietuva nori paskelbti "bandito ir žudiko garbei"

(atnaujinta 22:10 2020.07.06)
Buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Lietuvos konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle Facebook piktinosi, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paprašė Seimo atšaukti sprendimą paskelbti 2021 metus vieno iš "miško brolių" vadų Juozo Lukšos-Daumanto metais. Jo nuomone, Kukliansky "bando mesti šešėlį jo atminimui".

Kasčiūnas pareikalavo, kad LŽB pirmininkė atsiprašytų dėl "už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimo".

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu".

"Aš negaliu suprasti, kas vyksta. Tai, kad šie metai buvo vadinami Vilniaus Gaono metais, o kiti metai bus vadinami bandito ir žudiko vardu, aš nežinau, ar tai atsitiktinumas. <...> Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos istoriją, bet, matyt, arba garsūs žydai gali ją šlovinti, arba savi, bet, regis, banditai, jei nėra kitų. Nors tikriausiai buvo daugiau nusipelniusių žmonių", — sakė jis.

Tegai:
Faina Kukliansky, Laurynas Kasčiūnas, žydai, Lietuva
Dar šia tema
VTEK: Faina Kukliansky tapo lobiste
Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais už "nacistinį pasisveikinimą"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Šokoladas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 7-osios šventės

(atnaujinta 22:44 2020.07.06)
Antradienį, liepos 7-ąją, minima Pasaulinė šokolado diena, be to, šią dieną 1572 metais mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas

Liepos 7 yra 188-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 189-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 177 dienos.

Antradienį minima vieno populiariausių ir plačiausiai vartojamų konditerijos gaminių pasaulyje — Pasaulinė šokolado diena

Iš tiesų, šokoladui skirtos netgi trys dienos: liepos 11-oji, liepos 7 ir spalio 28. Šokolado dienos tėvyne laikoma Prancūzija, kur pirmą kartą 1995 metais ir buvo surengta ši šventė. Iš pradžių tai buvo tik nacionalinė šventė, tačiau laikui bėgant prancūzų kaimynai susidomėjo įdomia tradicija ir taip Šokolado diena išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Šios dienos proga galima ir reikia sveikinti konditerius, menininkus, kurie kuria gražias šokolado pakuotes, savo pažįstamus, kurie mėgsta ne tik šokoladą, bet ir kitus saldumynus.

Lietuvos istorijoje ši diena irgi svarbi. 1572 metais šią dieną mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir pasibaigė lietuvių kilmės Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija, gyvavusi nuo 1316 metų. 

Savo vardadienį šiandien švenčia Amanda, Amandas, Astas, Astė, Astijus, Eitautas, Estera, Klausas, Klausenė, Metodijus, Sangailas, Sangailė, Sangauda, Sangaudas, Skinija, Vilgailė.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai