Jono Noreikos atminimo lenta

Lietuvoje kilo skandalas dėl nukabintos nacių bendrininko atminimo lentos

91
(atnaujinta 13:27 2019.07.29)
Kalbama apie Jono Noreikos lentą, kurią pavasarį sudaužė Stanislovas Tomas, tačiau savivaldybė vėl ją atkūrė

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Lietuvos politikai, žurnalistai ir ekspertai socialiniame tinkle Facebook įnirtingai diskutuoja apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nukabinti Jono Noreikos — nacių bendrininko, kuris Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", memorialinę lentą.

Kategoriškai prieš pasisakė kai kurie partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) atstovai, gerai žinomi dėl ypač ginčijamų istoriniame plane asmenybių šlovinimo ir griežtos antirusiškos retorikos.

Prieš Šimašiaus iniciatyvą pasisakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Anot politiko, Lietuvos istorijoje viskas yra nevienareikšmiška, ir sostinės meras neturėtų savarankiškai priimti tokių sprendimų, kol istorikai sudėlios taškus ant pagrindinių istorinių "I". Anot konservatoriaus, Šimašius paskelbė "kultūrinį karą".

"Nemaloniai nustebino mero karštakošiškumas, nedaug besiskiriantis nuo Stanislovo Tomo mojavimo "istorines klaidas" taisančiu plaktuku"... <...> Šiurpina, kad laisvos šalies sostinės vadovas nėra už diskusijų laisvę, o už mero laisvę paslapčia mojuoti kūju", — parašė Landsbergis.

Dar vienas konservatorius, Laurynas Kasčiūnas, pareiškė, kad jam "gėda", jog jo gimtajam miestui vadovauja toks meras. Anot Kasčiūno, Šimašius "neskiria okupantų ir kolaborantų" ir žmonių, "kurie siekė išsaugoti valstybės nepriklausomybę". Matyt, kalbėdamas apie pastaruosius konservatorius, turėjo omenyje Noreiką.

Tuo tarpu dar vienas konservatorius, Emanuelis Zingeris, Vilniaus miesto mero sprendimą pavadino "teisingu ir savalaikiu", taip pat pareiškė, kad gerbia Šimašių už "ryžtą ir drąsą".

Taip pat merą palaikė ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis, kuris pareiškė, kad "teisingi sprendimai dažnai būna nepopuliarūs", ir Šimašiaus iniciatyvą pavadino "sunkiu, bet teisingu sprendimu".

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Jonas Noreika

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu. Tuo pačiu metu jis buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Jis įsakė visus regiono žydus suvaryti į getą, jų turtas buvo paimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.

Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
91
Tegai:
Lietuva, Jonas Noreika
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (69)
Vilnius

Lietuvoje nuspręsta pašalinti KGB žurnalą Genocido centro interneto svetainės

(atnaujinta 18:42 2020.09.24)
Naujasis organizacijos vadovas pareiškė, kad centro tyrimas "visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų"

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nusprendė ištrinti KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Apie tai pranešta per Seimo spaudos konferenciją.

"Apgailestauju, kad ne vienerius metus trukęs centro tyrimas visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų, todėl nauja centro vadovybė nutarė šį tyrimą išimti iš savo svetainės", — sakė LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas.

Anot jo, KGB archyvas buvo prieinamas trejus metus, o norintieji turėjo pakankamai laiko susipažinti su jo turiniu.

"Pats KGB dokumentas prieinamas visiems Ypatingajame archyve", — pranešė Jakubauskas.

Pastaraisiais metais Lietuvos valdžia ėmė ieškoti buvusių KGB bendrininkų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras penkerius metus pagal įstatymą skelbė archyvinius duomenis apie Tarybų Sąjungos specialiųjų tarnybų agentus. Per tą laiką buvo išanalizuota informacija apie 1669 žmones.

Taip pat dėl to yra kilę skandalų. 2018 metais LGGRTC pareiškė, kad 2014 metais miręs Donatas Banionis ir 2016 metais miręs Lietuvos kamerinio orkestro vadovas Saulius Sondeckis sovietmečiu neva buvo užverbuoti KGB. Centras teigė, kad Banionis perduodavo informaciją daugiausia apie Amerikoje gyvenančius lietuvius.

Lietuvių aktoriaus Donato Banionio artimieji šiuos kaltinimus bendradarbiavimu su KGB laiko politiniu užsakymu.

Tegai:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), KGB, Lietuva
Dar šia tema
Kaip Suomijoje, bet ne visai. Lietuviai linki baltarusiams išvengti jų klaidų
Baudžiami ne visi: Tapinui Lietuvoje atleidžiamas net neapykantos kurstymas
Išaiškinta: Seimo narė Aušrinė Armonaitė nėra KGB kadrinio darbuotojo anūkė
Nord Stream 2

Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno

(atnaujinta 18:37 2020.09.24)
Lietuvos politikai teigia, kad situacija su tinklaraštininku primena būtinybę nutraukti dujotiekio statybas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Seimas priėmė rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sektorines sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalniu. Apie tai pranešė Seimo spaudos tarnyba.

Nutarimo projektą registravo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Jie siūlo įvesti vadinamojo "Magnickio" tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukiant į jį asmenų ir sankcijų, skirtų konkretiems asmenims, sąrašą, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.

"Navalno apnuodijimas panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą kovinę cheminę medžiagą "Novičiok", kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu. Todėl Europos Sąjunga (ES) privalo nedelsti ir kaip galima greičiau dėl šio išpuolio sugriežtinti Rusijai taikomas sankcijas", — sakė Kasčiūnas.

Seime akcentuojama, kad "energijos išteklių eksportas — pagrindinis šaltinis, iš kurio finansuojamos Rusijos agresyvios užsienio politikos iniciatyvos, dažniausiai nukreiptos prieš Baltijos šalis ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes".

Kasčiūnas projektą pavadino "geopolitiniu" ir teigė, kad jį įgyvendinus padidės Europos "priklausomybė" nuo Rusijos Federacijos gamtinių dujų. Jis tvirtina, kad Rusija tariamai naudoja dujas kaip politinio ir ekonominio spaudimo priemonę ir šiam tikslui gali būti naudojamas "Nord Stream-2" dujotiekis.

"Todėl kviečiame Vokietijos vyriausybę atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, o ES — siekti kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus", — pabrėžė Kasčiūnas.

Ketvirtadienį rezoliucija buvo priimta balsų dauguma.

Kasčiūnas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kurios nariai yra žinomi dėl griežtos antirusiškos retorikos ir rusofobiškų pareiškimų, narys. Partijos nariai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę" ir riziką šalies nacionaliniam saugumui.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Aleksejus Navalnas, Seimas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV idėją sukurti koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį
Paminklas lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui Kaliningrado srities Gusevo mieste, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 25-osios šventės

(atnaujinta 21:29 2020.09.24)
Nuo rugsėjo 25-osios iki metų galo lieka 97 dienos, dienos ilgis — 12 val. 02 min.

Rugsėjo 25 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 269-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 97 dienos.

2020 metų rugsėjo 25 dieną saulė teka 07:09, leidžiasi 19:11, dienos ilgis — 12 val. 02 min.

Šią dieną Lietuvoje minima Mokymosi šeimoje diena.

Tai Mokymosi šeimoje bendruomenės ir visų tėvų, kurie moko vaikus šeimose, namuose, diena.

Visame pasaulyje plačiai paplitęs taip vadinamas "Homeschooling" judėjimas — šią mokymosi formą įvairiose šalyse renkasi 1–3 proc. šeimų kaip alternatyvą mokyklai.

Paskutinė rugsėjo savaitė žinoma ir švenčiama kaip "International Homeschooling Spirit Week".

Ši diena istorijoje

1604 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama lietuvių kariuomenė ties Baltakmene sumušė švedų kariuomenę. Po didžiųjų pergalių prieš švedus apie Lietuvos kariuomenės vadą ėmė sklisti ne tik legendos, bet ir dainos. Tyrinėtojai dar visai neseniai aptiko mūsų senolių karo dainas, kuriose skambėjo žodžiai: "O tas Katkus, tas Katkavič, su žuvedu labai mušas" arba: "Mūsų Katkus labai drūts, tikras buvo karaliuks".

1621 metais Švedijos kariuomenė užėmė Lenkijos ir Lietuvos valdomą Rygą.

1793 metais paskutinis Lietuvos ir Lenkijos valstybės Seimas Gardine patvirtino sutartį su Prūsija, kuria įteisino antrąjį Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimą. Pagal sutartį Prūsijai atiteko Gdanskas, Dobrynės žemė, Krokuvos ir Mozūrijos vaivadijų dalis. Pridėjus Rusijos užgrobtas teritorijas, per šį padalijimą ATR neteko apie 50 proc. savo teritorijos.

1920 metais Lietuvos Steigiamasis Seimas išleido atsišaukimą, kuriame ragino kiekvieną lietuvį priešintis lenkams, kurie "Lietuvos dvarininkų vedami puola mūsų žemę, plėšia mūsų sodžius".

1927 metais Vilniuje, Žvėryne, ant Neries kranto, prasidėjo pirmosios radijo stoties įrengimo darbai.

1939 metais šią dieną nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris oficialiai prabilo apie siekį okupuoti Lietuvą. Šie pasisakymai ir liko kalbomis, nes pagal naujesnę TSRS–Vokietijos 1939 metų rugsėjo 28-osios slaptą sutartį, Lietuva iš Vokietijos įtakos zonos "perėjo" į sovietų "interesų lauką".

1989 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad 1940 metų Lietuvos prijungimas prie Sovietų Sąjungos buvo neteisėtas.

2004 metais minint 290-ąsias švietėjo ir poeto Kristijono Donelaičio gimimo metines Rusijos Kaliningrado srityje, buvusioje Gumbinėje, dabar Guseve, lietuvių literatūros klasikui atidengtas paminklas.

2011 metais pagerbiant Holokausto aukas, Kėdainių rajone, Daukšių kaime, atidengtas memorialas, įamžinęs 1003 žydų pavardes.

2013 metais Slovakijoje paskirtas pirmasis Lietuvos garbės konsulas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Aurelija, Aušrinė, Budrė, Budrius, Budrys, Kleopas, Vaigina, Vaiginas, Vaiginta, Vaigintas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai