Remigijus Šimasius, archyvinė nuotrauka

Noreikos lentelės nukėlimas: Seime Šimašius kaltinamas "istorijos perrašymu"

52
(atnaujinta 11:46 2019.07.30)
TS-LKD prašo prokuratūros patikrinti Šimašiaus veiksmų teisėtumą, priimant sprendimą nukelti Noreikos lentelę nuo Vrublevskių bibliotekos pastato sienos

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Seime Vilniaus meras Remigijus Šimašius apkaltintas "vienašališkais sprendimais" nukėlus Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.

TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą dėl Šimašiaus sprendimo, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kasčiūnas pabrėžė, kad prašoma Generalinės prokuratūros įvertinti, ar toks "vienasmenis mero sprendimas" neprieštarauja teisinės valstybės principui ir nepažeidė viešojo intereso.

Savo ruožtu Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero ir jo frakcijos iniciatyvos yra "žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui". Gumuliauskas taip pat tvirtina, kad  veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga.

"Labai pavojinga tai, jog mūsų pačių politikai ir konkrečiai Vilniaus meras pasidavė šiam melui arba galingoms įtakos grupėms ir dabar priima Kremliaus propagandai naudingus sprendimus. Rusijos žiniasklaida akimirksniu pradėjo liaupsinti Škirpos ir Noreikos atminimo ženklų panaikinimą. Suprantama, nes Kremliui nėra nieko geriau nei pačios Lietuvos politikų pripažinimas, kad Rusija buvo teisi, o Lietuvos rezistentai — nusikaltėliai. Būtent tokį pripažinimą šiandien Putinui dovanoja Remigijus Šimašius“, — sakė Gumuliauskas.

Kreipimesi į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą, Kasčiūnas ir Ažubalis pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė 1998 metais finansavo Noreikos atminimui skirtos lentos pastatymą 7741 litu. Todėl Kasčiūnas prašo įvertinti, ar meras, priimdamas vienasmenį sprendimą dėl Noreikos atminimo lentos nuėmimo, neviršijo savo įgaliojimų.

"Meras ignoruoja kompetentingų institucijų nuomones, supriešina visuomenę "perrašydamas" istoriją", — pridūrė Ažubalis.

Kreipimesi Seimo nariai priminė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 27 deiną atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Šioje byloje Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC pakeisti savo 2018 metų liepos 18 dienos istorinę išvadą dėl Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
52
Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Remigijus Šimašius, Jonas Noreika
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (69)
Dar šia tema
Noreikos anūkė ragina atimti iš senelio Lietuvos "nacionalinio didvyrio" statusą
Kasčiūnas kaltina Vilniaus valdžią dėl dažnų vandalizmo išpuolių prieš paminklus
Advokatas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo žydams
Ekspertas: Rusija gali atsakyti sankcijomis dėl nacių heroizacijos Estijoje
Autobusas, archyvinė nuotrauka

Fotofaktas: į miestų gatves išriedėjo rinkimų autobusai

(atnaujinta 21:11 2020.09.23)
Visuomeninis transportas su kvietimu balsuoti kursuos miestų gatvėmis iki Seimo rinkimų pabaigos 

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Artėjant Seimo rinkimams po Lietuvos miestų gatves pasklido rinkimuose dalyvauti kviečiantis visuomeninis transportas.

Троллейбус с рекламой выборов в Сейм
Troleibusas su kvietimu balsuoti rinkimuose
"Autobusai, troleibusai ir mikroautobusai su kvietimu balsuoti Seimo rinkimuose jau kursuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių ir Plungės gatvėmis", — rašo VRK spaudos tarnyba.

Visuomeninis transportas, išmargintas kvietimais dalyvauti rinkimuose, Lietuvos miestų gatvėmis kursuos iki pat Seimo rinkimų pabaigos.

Šiemet Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 174 savarankiškus dalyvius, iš jų 15 politinių partijų ir 149 politinių partijų iškeltus kandidatus. Rinkimai vyks spalio 11 dieną. 

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Vilkikai

Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą Lietuvos

(atnaujinta 19:15 2020.09.23)
Tačiau jei Baltarusija žengs tokį žingsnį, ji turėtų tikėtis analogiškų veiksmų iš kaimyninių šalių, sakė ekspertas Sergejus Chrapačas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusija gali neišduoti dvišalių ar daugiašalių leidimų gabenti prekes per savo teritoriją, o tai sukels tam tikrų padarinių, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Susisiekimo ministerijos viešosios tarybos narys Sergejus Chrapačas.

"Atitinkamai leidimas nebuvo išduotas užsienio vežėjui, užsienio vežėjas negali praeiti per teritoriją. Atitinkamai priešingu atveju užsienio šalys, siunčiančios sunkvežimius su prekėmis, atšauks arba anuliuos savo leidimus Baltarusijos vežėjams", — paaiškino jis.

Chrapačas pabrėžė, kad jei Minskas nori uždaryti sienas, taip ir padarys, tačiau nėra aišku, kas nuo to labiausiai nukentės.

"Jei staiga Baltarusija užsimanys kažkokiu būdu uždaryti sieną, ji gali tai padaryti visiškai, arba neišduodama leidimų keliauti per savo teritoriją, arba tiesiog uždarydama sieną prisidengiant karantinu ar kitomis priemonėmis. Tuo tarpu turi teisę tikėtis lygiai tokios pačios reakcijos iš kaimyninių valstybių. Šioje situacijoje reikia žiūrėti, kas labiausiai nukentės —ar Baltijos šalys, ar Baltarusija", — pridūrė ekspertas.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pareiškė, kad rytinėje rinkoje dirbantys Lietuvos krovinių vežėjai, uždarius Baltarusijos sieną, galės nukreipti krovinius per kitas šalis. Jis pažymėjo, kad reikšmingų pokyčių Baltarusijos sienos kirtimo režime nėra užfiksuota, tačiau Lietuva neatmeta galimybės ją uždaryti.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis bus "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia įprastu režimu.

Tegai:
tranzitas, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Žvejai valtyje

Vandens telkiniuose dar 17 nemokamų vietų valtims nuleisti

(atnaujinta 20:42 2020.09.23)
Pranešime teigiama, kad projektą nemokamoms vandens transporto priemonių nuleidimo vietoms įrengti Aplinkos ministerija pradėjo 2016 metais

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Žvejai mėgėjai ir kiti poilsiautojai galės nemokamai naudotis dar 17 naujų nemokamų vietų valtims nuleisti, praneša Aplinkos ministerija.

Patikslinama, kad jos bus įrengtos ties įvairiais Nemuno upės ruožais, Kuršių mariose, Alaušo, Arimaičių, Visagino, Viešinto ir Vilkokšnio ežeruose, Bubių, Kadrėnų ir Angirių tvenkiniuose.

Pranešime teigiama, kad projektą nemokamoms vandens transporto priemonių nuleidimo vietoms įrengti Aplinkos ministerija pradėjo 2016 metais.

"Buvo įrengtos 27 tokios vietos dvylikoje savivaldybių. Tačiau savivaldybių apklausa parodė, kad jų dar labai trūksta. Ypač Nemune, kur vyksta intensyviausia laivyba, gausu žvejų mėgėjų. Todėl iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos papildomai buvo skirta 300 tūkst. eurų, o savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 30 proc. savo lėšų", — teigiama pranešime.

Taip pat siekiama sudaryti galimybes tinkamai nuleisti valtis į vandenį, kad tuose vandens telkiniuose nebebūtų žalojama pakrančių augmenija, ardomi krantai, sumažėtų neoficialių automobilių stovėjimo aikštelių.

Tegai:
Aplinkos ministerija, laivai
Dar šia tema
Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje
Antrojo kelio statybai ruože Livintai–Gaižiūnai skiriamas papildomas finansavimas