Remigijus Šimasius, archyvinė nuotrauka

Noreikos lentelės nukėlimas: Seime Šimašius kaltinamas "istorijos perrašymu"

53
(atnaujinta 11:46 2019.07.30)
TS-LKD prašo prokuratūros patikrinti Šimašiaus veiksmų teisėtumą, priimant sprendimą nukelti Noreikos lentelę nuo Vrublevskių bibliotekos pastato sienos

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Seime Vilniaus meras Remigijus Šimašius apkaltintas "vienašališkais sprendimais" nukėlus Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.

TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą dėl Šimašiaus sprendimo, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kasčiūnas pabrėžė, kad prašoma Generalinės prokuratūros įvertinti, ar toks "vienasmenis mero sprendimas" neprieštarauja teisinės valstybės principui ir nepažeidė viešojo intereso.

Savo ruožtu Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero ir jo frakcijos iniciatyvos yra "žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui". Gumuliauskas taip pat tvirtina, kad  veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga.

"Labai pavojinga tai, jog mūsų pačių politikai ir konkrečiai Vilniaus meras pasidavė šiam melui arba galingoms įtakos grupėms ir dabar priima Kremliaus propagandai naudingus sprendimus. Rusijos žiniasklaida akimirksniu pradėjo liaupsinti Škirpos ir Noreikos atminimo ženklų panaikinimą. Suprantama, nes Kremliui nėra nieko geriau nei pačios Lietuvos politikų pripažinimas, kad Rusija buvo teisi, o Lietuvos rezistentai — nusikaltėliai. Būtent tokį pripažinimą šiandien Putinui dovanoja Remigijus Šimašius“, — sakė Gumuliauskas.

Kreipimesi į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą, Kasčiūnas ir Ažubalis pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė 1998 metais finansavo Noreikos atminimui skirtos lentos pastatymą 7741 litu. Todėl Kasčiūnas prašo įvertinti, ar meras, priimdamas vienasmenį sprendimą dėl Noreikos atminimo lentos nuėmimo, neviršijo savo įgaliojimų.

"Meras ignoruoja kompetentingų institucijų nuomones, supriešina visuomenę "perrašydamas" istoriją", — pridūrė Ažubalis.

Kreipimesi Seimo nariai priminė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 27 deiną atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Šioje byloje Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC pakeisti savo 2018 metų liepos 18 dienos istorinę išvadą dėl Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
53
Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Remigijus Šimašius, Jonas Noreika
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (71)
Dar šia tema
Noreikos anūkė ragina atimti iš senelio Lietuvos "nacionalinio didvyrio" statusą
Kasčiūnas kaltina Vilniaus valdžią dėl dažnų vandalizmo išpuolių prieš paminklus
Advokatas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo žydams
Ekspertas: Rusija gali atsakyti sankcijomis dėl nacių heroizacijos Estijoje
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pažadėjo pasitraukti prezidento posto, priėmus naują Konstituciją

(atnaujinta 17:27 2020.11.27)
Baltarusijos valdžia ruošiasi reformuoti Pagrindinį įstatymą, pasiūlymus tam renka visa valdžios vertikalė, jie bus svarstomi būsimoje visos Baltarusijos susirinkime

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka sakė neketinantis nevadovauti valstybę pagal naują konstituciją, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BelTa.

"Aš nedarau sau jokios konstitucijos. Aš nedirbsiu su jumis kaip prezidentas su nauja konstitucija. Todėl nusiraminkite, ramiai tai ištverkite", — cituoja agentūra.

Jis taip pat teigė, kad niekada neleis, kad "priimant naują konstituciją, kažkas būtų klastojęs ar vėliau kažkas sufabrikuotų rinkimus pagal naują konstituciją".

"Net jei aš žinau, kad tai bus ne tai, ko aš noriu. Kodėl? Nes Baltarusijos žmonės turi išgyventi tai, ką jie turi išgyventi. Geriau dabar, be karo, dar blogiau, jei šis karas mums bus primestas", — sakė Lukašenka.

Anksčiau jis teigė, kad atnaujintos Konstitucijos projektas bus pateiktas viešai diskusijai 2021 metų pradžioje. Kaip nurodė valstybės vadovas, jau rengiamas trečiasis leidimas, nes du ankstesnieji jam netiko. Anot Lukašenkos, naujasis pagrindinis įstatymas turėtų atspindėti bendrą Baltarusijos ateities viziją. Jis pabrėžė, kad Baltarusijos žmonės spręs, kokia bus naujoji Konstitucija.

Baltarusijoje tęsiasi masiniai protestai dėl rugpjūčio mėnesį įvykusių prezidento rinkimų rezultatų. Oficialiais VRK duomenimis, Lukašenka laimėjo surinkęs 80,1 proc. balsų, tačiau opozicija su tuo nesutinka.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka papasakojo, kaip Vakarai palaiko "bėglius", "įsitvirtinusius" Lietuvoje
Paaiškėjo, apie ką Nausėda kalbėjo su Tichanovskaja
Lavrovas paskelbė apie JAV ir ES bandymus kištis į Maskvos ir Minsko reikalus
Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Baltarusijai sąrašą
Prezidentas Gitanas Nausėda Žuvinto biosferos rezervate

Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda

(atnaujinta 17:26 2020.11.27)
Prezidentas pabrėžė, kad būsimam aplinkos ministrui teks pasirūpinti, kad būtų atšauktas Vyriausybės nutarimas, išplečiantis galimybes saugomoje teritorijoje užsiimti žvejyba

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Būsimas aplinkos ministras turės pasirūpinti, kad būtų atšauktas Vyriausybės nutarimas, išplečiantis žvejybos galimybes Žuvinto biosferos rezervato, teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį apsilankęs rezervate.

Президент Литвы Гитанас Науседа в заповеднике Жувинтас
Prezidentas Gitanas Nausėda Žuvinto biosferos rezervate

Pasak prezidento, didelį susirūpinimą kelia ankstesnės Aplinkos ministerijos vadovybės sprendimas keisti Žuvinto biosferos rezervato nuostatus, išplečiant galimybes saugomoje teritorijoje užsiimti žvejyba.

"Tokios teritorijos kaip Žuvintas yra visų mūsų didžiausias turtas, todėl privalome jas apsaugoti. Keisti saugomų teritorijų režimą rimtai neįvertinus poveikio ekosistemoms – neatsakinga ir žalinga", – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad būsimam aplinkos ministrui teks uždavinys grįžti prie Žuvinto biosferos rezervato apsaugos klausimo ir pasirūpinti, kad būtų atšauktas Vyriausybės nutarimas, išplečiantis žvejybos galimybes Žuvinte, taip pat aiškiai reglamentuotos nuostatos dėl medžioklės draudimo saugomose teritorijose.

Президент Литвы Гитанас Науседа в заповеднике Жувинтас
Prezidentas Gitanas Nausėda Žuvinto biosferos rezervate

Šalies vadovas vizito Žuvinte metu išsamiai susipažino su didžiausiais vienintelio Lietuvoje biosferos rezervato gamtos turtais, šiai saugomai teritorijai kylančiais iššūkiais ir dabartinio teisinio reguliavimo spragomis.

Tegai:
Aplinkos ministerija, aplinkos saugojimas, vyriausybė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Aistros dėl tatuiruočių. Ką reiškia būsimos teisingumo ministrės politinis manifestas
Nemokšų vyriausybė? Advokato padėjėja gali tapti Lietuvos teisingumo ministre 
Kandidatą į Lietuvos energetikos ministrus pabandyta išteisinti po skandalo
Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti
Lapkričio 28

Kokia šiandien diena: lapkričio 28-osios šventės

(atnaujinta 16:59 2020.11.27)
Nuo lapkričio 28 dienos iki metų galo lieka 36 dienos, dienos ilgis —  07 val. 57 min. Šią dieną žmonės skatinami susimąstyti apie priklausomybę nuo prekių ir visą dieną iš viso nieko nepirkti

Lapkričio 28 yra 332-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 333-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 33 dienos.

2020 metų lapkričio 28 dieną saulė teka 08:12leidžiasi 16:00, dienos ilgis — 07 val. 48 min.

Pasipriešinimo pirkiniams diena 

Kasmet paskutinį lapkričio šeštadienį Europoje (JAV bei Kanadoje ši diena minima paskutinį lapkričio penktadienį) paplito paprotys minėti Pasipriešinimo pirkiniams dieną (Buy Nothing Day). Šią dieną žmonės skatinami susimąstyti apie priklausomybę nuo prekių ir visą dieną — 24 valandas — iš viso nieko nepirkti.

Ši diena ypač aktuali, prasidedant "karštajam" kalėdinių pirkinių sezonui. Žmonės skatinami susimąstyti, ar tikrai verta pirkti tiek materialių daiktų. Juk artimiesiems daug labiau reikia nematerialių dovanų — jūsų dėmesio, meilės, gero žodžio.

Ši diena istorijoje

1561 metais tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino sudaryta Vilniaus sutartis, pagal kurią Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Kalėdinės dekoracijos
© Sputnik / Виталий Белоусов

1666 metais Tilžėje mirė kalbininkas Danielius Kleinas, lotynų kalba išleidęs pirmąją lietuvių kalbos gramatiką

1911 metais, Stolaukėlyje, Bartninkų valsčiuje, gimė dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Mirė 1988 metais.

1943 metais Teherano konferencijoje TSRS, Didžiosios Britanijos ir JAV vadovai, svarstę karo bei pokario klausimus, sutarė, jog Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos teritorijos po karo bus perduotos Tarybų Sąjungai.

1992 metais Vilniuje vyko pirmasis Lietuvos astrologų suvažiavimas.

1994 metais sostinės transporto žiedas prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, pagerbiant popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagę Lietuvoje 1993 metais, pavadintas Jono Pauliaus II aikšte.

1998 metais Kauno arkikatedros kriptoje perlaidoti iš Austrijos parvežti arkivyskupo Juozapo Skvirecko (1873-1959) palaikai. Svarbiausias teologijos profesoriaus darbas — Šventojo rašto vertimas į lietuvių kalbą.

2002 metais archeologai nuo Bastėjos Užupio link aptiko iki tol neužfiksuotą Vilniaus miesto gynybinės sienos, statytos XVI-XVII amžiais, fragmentą.

2008 metais penkioliktosios Vyriausybės vadovu paskirtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius

2010 metais Seinuose paminėtas Lenkijos lietuvių leidinio "Aušra" penkiasdešimtmetis.

Šią dieną gimė dainininkė Beatričė Grincevičiūtė (1911), rašytojas Juozas Kuzma (1912), gimė dailininkas Andrius Deltuva (1936), tais pačiais metais gimė poetas Rimantas Klusas. 1942 gimė dailininkė Aldona Visockienė. 1949 gimė prozininkė, eseistė ir dramaturgė Vanda Juknaitė. 1966 Lazdijuose gimė šou renginių vedėjas, prodiuseris, politikas, LR Seimo narys, buvęs Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Egmontas, Eidenė, Eidenis, Gintenė, Gintenis, Gintilas, Gintilė, Rimgauda, Rimgaudas, Rimgaudė, Rufas, Steponas, Vakarė.

Tegai:
šventės, šventė, Lietuva
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai