Remigijus Šimasius, archyvinė nuotrauka

Noreikos lentelės nukėlimas: Seime Šimašius kaltinamas "istorijos perrašymu"

53
(atnaujinta 11:46 2019.07.30)
TS-LKD prašo prokuratūros patikrinti Šimašiaus veiksmų teisėtumą, priimant sprendimą nukelti Noreikos lentelę nuo Vrublevskių bibliotekos pastato sienos

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Seime Vilniaus meras Remigijus Šimašius apkaltintas "vienašališkais sprendimais" nukėlus Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.

TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą dėl Šimašiaus sprendimo, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kasčiūnas pabrėžė, kad prašoma Generalinės prokuratūros įvertinti, ar toks "vienasmenis mero sprendimas" neprieštarauja teisinės valstybės principui ir nepažeidė viešojo intereso.

Savo ruožtu Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero ir jo frakcijos iniciatyvos yra "žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui". Gumuliauskas taip pat tvirtina, kad  veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga.

"Labai pavojinga tai, jog mūsų pačių politikai ir konkrečiai Vilniaus meras pasidavė šiam melui arba galingoms įtakos grupėms ir dabar priima Kremliaus propagandai naudingus sprendimus. Rusijos žiniasklaida akimirksniu pradėjo liaupsinti Škirpos ir Noreikos atminimo ženklų panaikinimą. Suprantama, nes Kremliui nėra nieko geriau nei pačios Lietuvos politikų pripažinimas, kad Rusija buvo teisi, o Lietuvos rezistentai — nusikaltėliai. Būtent tokį pripažinimą šiandien Putinui dovanoja Remigijus Šimašius“, — sakė Gumuliauskas.

Kreipimesi į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą, Kasčiūnas ir Ažubalis pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė 1998 metais finansavo Noreikos atminimui skirtos lentos pastatymą 7741 litu. Todėl Kasčiūnas prašo įvertinti, ar meras, priimdamas vienasmenį sprendimą dėl Noreikos atminimo lentos nuėmimo, neviršijo savo įgaliojimų.

"Meras ignoruoja kompetentingų institucijų nuomones, supriešina visuomenę "perrašydamas" istoriją", — pridūrė Ažubalis.

Kreipimesi Seimo nariai priminė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 27 deiną atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Šioje byloje Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC pakeisti savo 2018 metų liepos 18 dienos istorinę išvadą dėl Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
53
Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Remigijus Šimašius, Jonas Noreika
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (71)
Dar šia tema
Noreikos anūkė ragina atimti iš senelio Lietuvos "nacionalinio didvyrio" statusą
Kasčiūnas kaltina Vilniaus valdžią dėl dažnų vandalizmo išpuolių prieš paminklus
Advokatas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo žydams
Ekspertas: Rusija gali atsakyti sankcijomis dėl nacių heroizacijos Estijoje
Pratybos Geležinis vilkas 2019–II

Karoblis dideles išlaidas gynybai pateisino "padėtimi regione"

(atnaujinta 20:28 2020.10.25)
KAM vadovas pridūrė, kad su tokiomis išlaidomis respublika prireikus galės geriau priimti sąjungininkų pastiprinimą

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis patikino savo kolegas, kad respublika ir toliau skirs du procentus BVP gynybai, nes "tai įpareigoja padėtis regione", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Apie tai jis pareiškė nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime.

Pasak KAM vadovo, investicijos į gynybą Aljanso mastu auga jau šeštus metus iš eilės. Karoblis mano, kad tai rodo NATO vienybę ir perspektyvą — "būti geriau pasirengus reaguoti į kintančias ir augančias grėsmes".

"Prieš dvejus metus Lietuva pirmą kartą pasiekė NATO įsipareigotą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą. Jį ir toliau būtinai išlaikysime: tai mus įpareigoja daryti esama geopolitinė padėtis regione. Galėsime geriau priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas — juk esame valstybė prie NATO išorinės sienos, pasižyminčios nestabilumu", — pasakė ministras.

Šiaurės Atlanto aljansas stiprina kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV didelėms sumoms, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
išlaidos gynybai, gynyba, Raimundas Karoblis, Lietuva, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę

(atnaujinta 16:26 2020.10.25)
Lukašenka kalbėjo apie paramą, kurią Minskas dabar gauna iš Maskvos, taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Apie pusvalandį trukusio telefoninio pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi metu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad Rusija yra pagrindinė respublikos sąjungininkė. Apie tai Baltarusijos televizijos kanalas "ONT" praneša savo Telegram kanale.

Lukašenka kalbėjo apie paramą, kurią Minskas dabar gauna iš Maskvos, taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus. Pasak jo, šalys yra pasirengusios kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes.

"Visų pirma, vadovaujantis KSSO sutartimi dėl bendros erdvės apsaugos, Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių išorės agresijos atveju, Baltarusija ir Rusija bus priverstos reaguoti. Tuo tarpu Maikas Pompėjas pažymėjo, kad tokios grėsmės nereikia bijoti nei iš NATO, nei iš Lenkijos ir Lietuvos pusės, nes jos nėra", — sakoma pranešime.

Valstybės sekretorius taip pat patikino Lukašenką, kad jis yra Baltarusijos suverenumo, nepriklausomybės ir bendradarbiavimo su respublika plėtojimo šalininkas. Be to, Pompėjas paprašė Lukašenkos leisti politikos strategui Vitalijui Škliarovui išvykti iš Baltarusijos, socialiniame tinkle Twitter parašė Dženifer Hansler (Jennifer Hansler), Valstybės departamento korespondentė "CNN".

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose, remiantis Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, nugalėjo Lukašenka, Pompėjas pareikalavo Minsko išlaisvinti visus masiniuose mitinguose sulaikytus demonstrantus. Be to, JAV Valstybės departamento teigimu, praėję rinkimai nepakankamai atviri ir sąžiningi.

Tegai:
Maikas Pompėjas, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka paaiškino, kodėl Lietuva "lenda" prie Baltarusijos
Lukašenka paragino norinčius perimti šalies valdymą įvertinti savo jėgas
Baltarusijos opozicija atsisakė "sudraskyti Lukašenką į gabalus"