Remigijus Šimasius, archyvinė nuotrauka

Noreikos lentelės nukėlimas: Seime Šimašius kaltinamas "istorijos perrašymu"

52
(atnaujinta 11:46 2019.07.30)
TS-LKD prašo prokuratūros patikrinti Šimašiaus veiksmų teisėtumą, priimant sprendimą nukelti Noreikos lentelę nuo Vrublevskių bibliotekos pastato sienos

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Seime Vilniaus meras Remigijus Šimašius apkaltintas "vienašališkais sprendimais" nukėlus Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.

TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą dėl Šimašiaus sprendimo, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kasčiūnas pabrėžė, kad prašoma Generalinės prokuratūros įvertinti, ar toks "vienasmenis mero sprendimas" neprieštarauja teisinės valstybės principui ir nepažeidė viešojo intereso.

Savo ruožtu Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero ir jo frakcijos iniciatyvos yra "žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui". Gumuliauskas taip pat tvirtina, kad  veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga.

"Labai pavojinga tai, jog mūsų pačių politikai ir konkrečiai Vilniaus meras pasidavė šiam melui arba galingoms įtakos grupėms ir dabar priima Kremliaus propagandai naudingus sprendimus. Rusijos žiniasklaida akimirksniu pradėjo liaupsinti Škirpos ir Noreikos atminimo ženklų panaikinimą. Suprantama, nes Kremliui nėra nieko geriau nei pačios Lietuvos politikų pripažinimas, kad Rusija buvo teisi, o Lietuvos rezistentai — nusikaltėliai. Būtent tokį pripažinimą šiandien Putinui dovanoja Remigijus Šimašius“, — sakė Gumuliauskas.

Kreipimesi į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą, Kasčiūnas ir Ažubalis pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė 1998 metais finansavo Noreikos atminimui skirtos lentos pastatymą 7741 litu. Todėl Kasčiūnas prašo įvertinti, ar meras, priimdamas vienasmenį sprendimą dėl Noreikos atminimo lentos nuėmimo, neviršijo savo įgaliojimų.

"Meras ignoruoja kompetentingų institucijų nuomones, supriešina visuomenę "perrašydamas" istoriją", — pridūrė Ažubalis.

Kreipimesi Seimo nariai priminė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 27 deiną atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Šioje byloje Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC pakeisti savo 2018 metų liepos 18 dienos istorinę išvadą dėl Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
52
Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Remigijus Šimašius, Jonas Noreika
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (70)
Dar šia tema
Noreikos anūkė ragina atimti iš senelio Lietuvos "nacionalinio didvyrio" statusą
Kasčiūnas kaltina Vilniaus valdžią dėl dažnų vandalizmo išpuolių prieš paminklus
Advokatas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo žydams
Ekspertas: Rusija gali atsakyti sankcijomis dėl nacių heroizacijos Estijoje
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"

(atnaujinta 20:04 2020.08.06)
Šiandien vykusiame posėdyje pristatytas Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimas esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, rašoma Vyriausybės pranešime.

Jame pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis.

Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimą esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui". Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

Taip pat diskutuota apie priemones, kurios būtinos siekiant efektyviau rengtis reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

"Lietuvos pozicija Baltarusijos AE klausimu lieka nepakitusi. Matydami, kad Baltarusija neatsižvelgia į Lietuvos ir tarptautinių ekspertų raginimą neeksploatuoti nesaugios elektrinės, stipriname nuoseklų valstybės institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Svarbu pažymėti, kad jau šiandien savivaldybės yra aprūpintos stabiliojo jodo preparatais. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad jodo tabletės prireikus pasiektų gyventojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių ir valstybės institucijų bei įstaigų pasirengimui, priemonių telkimui ir infrastruktūros parengimui, gyventojų informavimui ir perspėjimui", – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė pasitelks infrastruktūros ir logistikos, radiacinės saugos ekspertų, visuomenės saugumo, strateginės komunikacijos ir savivaldybių klausimų darbo grupes. Jos koordinuos ir spręs klausimus, "susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kurias lemia nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos valstybės sienos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы

Nausėda: VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės avarijos atveju

(atnaujinta 16:46 2020.08.06)
Ketvirtadienį valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo pasieniečių sraigtasparnio išlydėjimo į tarptautinę operaciją ceremonijoje, vyko prie sienos su Baltarusija bei lankėsi Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje

Prezidentas VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje išlydėjo pasieniečių įgulą, išskridusią į Graikiją sraigtasparniu "Eurocopter 135".

"Mūsų pareigūnų profesionaliai vykdomas valstybės sienos saugojimas ir aktyvus dalyvavimas tarptautinėse misijose yra geriausias įrodymas to, kad Lietuva tapo tvirta, patikima partnere, kurios patirtis prisideda ir prie mūsų sąjungininkų saugumo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad VSAT pareigūnai tarptautinėse operacijose dalyvauja jau nuo 2008 metų.

Viduržemio jūros regione organizuojamoje operacijoje "Poseidon 2020 Jūra" Lietuvos pareigūnai dalyvaus 3 mėnesius. Jie fiksuos neteisėto sienos kirtimo, nelegalios migracijos, teršimo incidentų, nelegalios žvejybos atvejus, vykdys paieškas ir gelbėjimo darbus, stebės įtartinus laivus. Operaciją organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra "Frontex".

Vėliau valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje. Čia Prezidentui buvo pristatyta VSAT naudojama sienos vaizdo stebėjimo sistema, pademonstruotos jos praktinės galimybės, pristatyta turima pareigūnų ekipuotė bei kitos techninės priemonės. 

Prezidentas kartu su VSAT vadu generolu Rustamu Liubajevu nuvyko iki Valstybės sienos su Baltarusija.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Gavau patvirtinimą, kad VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kuris būtų aktyvuotas gavus informacijos apie galimą grėsmę. Šiame plane numatyta radiacinės žvalgybos iš oro tvarka", – pabrėžė Nausėda.

Pasak šalies vadovo, valstybės sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga pasitelkiant šiuolaikines išmaniąsias technologijas yra teisingas sprendimas, padedantis efektyviai užkardyti neteisėtas veikas šalies pasienyje. "Būtina ir toliau kryptingai diegti sienos stebėjimo įrangą jautriausiose vietovėse, tinkamai ją naudoti ir laiku užtikrinti jos atnaujinimą", – sakė prezidentas.

Prezidentas ketvirtadienį taip pat apsilankė Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusioje Pasieniečių mokykloje ir muziejuje. Čia jam pristatyta VSAT veikla, svarbiausios funkcijos, statistinė informacija, papasakota apie pirminės grandies pasieniečių rengimą, kvalifikacijos tobulinimo renginius. Šalies vadovas bendravo su pareigūnais, vaišinosi pasienietiška koše.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Mūsų visų bendras tikslas yra vienas – kad Lietuva būtų saugesnė, stipresnė ir pasiruošusi atremti bet kokio pobūdžio iššūkius", – sakė Prezidentas per susitikimą su VSAT pareigūnais, pabrėžęs, kad pirmiausia dėl jų profesionalaus darbo Lietuva vis sėkmingiau kovoja su nelegalia migracija bei kontrabanda.

Šalies vadovas kaip padėkos ir pagarbos ženklą pasieniečiams įteikė Lietuvos istorinę vėliavą.

Dar šia tema
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms
Rugpjūčio 7-ąją prasidės branduolinio kuro krovimas į pirmąjį BelAE energetinį bloką
Žvakė

Mergina grįžo namo praėjus savaitei po jos "laidotuvių"  

(atnaujinta 17:17 2020.08.06)
Incidentas įvyko Utar Pradešo valstijoje, kur liepos 27 dieną teisėsaugos pareigūnai rado supakuotą moters lavoną

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Indijoje mergina kreipėsi į policiją praėjus šešioms dienoms po laidotuvių ceremonijos, pranešė "The Times of India".

Incidentas įvyko Utar Pradešo valstijoje, kur liepos 27 dieną teisėsaugos pareigūnai rado supakuotą moters lavoną. Šeima patvirtino, kad tai jų 24 metų dukros kūnas. Tyrėjai apkaltino žmogžudyste merginos vyrą ir tėvus, kurie ją nuolat mušė.

Tuomet šeima surengė laidojimo ceremoniją. Tačiau beveik po savaitės mergina pati atėjo į policijos nuovadą ir pasakė, kad visą šį laiką praleido kaimyniniame mieste, kur anksčiau dirbo. Apie savo išvykimą ji niekam nesakė.

Po to kaltinimai jiems buvo panaikinti.

Tegai:
mirtis, Indija
Dar šia tema
ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas
"Muzika viešose erdvėse daro magiją": Jurgis DID surengė "Public Space Quickie"