Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka

Titovas: Tautinių mažumų įstatymas turėtų būti parengtas joms dalyvaujant

35
(atnaujinta 16:55 2019.07.31)
Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas sako, kad Lietuvos valstybingumui bus naudinga, jei į etninių grupių interesus bus atsižvelgiama

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nauseda sakė, kad jis pritartų naujo įstatymo dėl tautinių mažumų priėmimui. Valstybės vadovas teigiamai įvertino ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ketinimą keisti teisės aktus iki 2020 metų.

Interviu Sputnik Lietuva Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas, Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas pažymėjo, kad Lietuvos valdančioji dauguma bando parengti mažumų įstatymą be jų tiesioginio dalyvavimo.

"Mūsų nuomone, tokius įstatymus reikia rengti aktyviai dalyvaujant tautinėms mažumoms — lenkams, rusams, ukrainiečiams, baltarusiams. Jei pasirodys toks įstatymas, kuriame bus išdėstytos visos tautinių mažumų teisės ir laisvės, tai, be abejo, būtų naudinga Lietuvos valstybingumui. Kai etninės mažumos gyvens patogiai ir nesijaus nuskriaustos, antros-trečios rūšies žmonės, o bus lygūs visuomenės dalyviai", — sakė jis.

Anot Titovo, viskas priklausys nuo įstatymo turinio.

"Gali šiame įstatyme užregistruoti pažeistas mūsų teises, ir toks pažeidimas bus legalizuotas arba įmanoma, dalyvaujant mums, mažumoms, priimti įstatymą, kuriame galėtume nurodyti visus būtinus dalykus, reikalingus patogiam buvimui. <…> Be abejo, galima priimti drakonišką tautinių mažumų įstatymą, pažeisti teises, pavyzdžiui, tai, kad mes neturime teisės mokytis gimtąja kalba, gali numatyti tokiame įstatyme. Mes kalbame apie kokybę, gerai dirbame, kai jie mus išgirs, pagaliau tai turės teigiamą poveikį visam valstybingumui", —  apibendrino jis.

Tautinių mažumų įstatymas turėtų apibrėžti teises išsaugoti švietimą gimtąja kalba, remti valstybines mokyklas mokant gimtąja kalba, taip pat suteikiant galimybę oficialiai susirašinėti su vietos valdžios, kurioje gyvena tautinės mažumos, vadovybe bei dubliuoti vietovardžių ir topografinių ženklų pavadinimus tokiose vietose.

Rusų kalba ir rusakalbiai gyventojai Baltijos šalyse nuolat jaučia spaudimą. Latvijoje ypač dažnai pasitaiko tokių incidentų, kai vietos gyventojai kelia skandalus dėl to, kad kažkas atsako jiems rusiškai. Pavyzdžiui, kovo mėnesį autobuso keleivė griebė vairuotoją už plaukų už atsakymą rusų kalba.

Praėjusią vasarą Lietuvoje konservatorių partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" atstovai parengė Švietimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos 60 proc. tautinių mažumų mokyklų dalykų bus dėstomi lietuvių kalba.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas taip pat pažymėjo, kad visame pasaulyje vis labiau įsivyrauja rusofobinės nuotaikos, įskaitant išpuolius prieš rusų kalbą ir Rusijos švietimą.

Tačiau, nepaisant masto, ši politika pralaimi, o bandymai sukiršinti nesantaiką tarp tautiečių lemia dar stipresnį jų susivienijimą.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
35
Tegai:
Lietuva, Viačeslavas Titovas, tautinės mažumos
Dar šia tema
Lavrovas: situacija su rusų kalba Baltijos šalyse nepuošia šių šalių
Rusijos ambasadoriai Baltijos šalyse aptarė Maskvos santykius su regiono šalimis