Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka

Titovas: Tautinių mažumų įstatymas turėtų būti parengtas joms dalyvaujant

60
(atnaujinta 16:55 2019.07.31)
Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas sako, kad Lietuvos valstybingumui bus naudinga, jei į etninių grupių interesus bus atsižvelgiama

VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nauseda sakė, kad jis pritartų naujo įstatymo dėl tautinių mažumų priėmimui. Valstybės vadovas teigiamai įvertino ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ketinimą keisti teisės aktus iki 2020 metų.

Interviu Sputnik Lietuva Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas, Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas pažymėjo, kad Lietuvos valdančioji dauguma bando parengti mažumų įstatymą be jų tiesioginio dalyvavimo.

"Mūsų nuomone, tokius įstatymus reikia rengti aktyviai dalyvaujant tautinėms mažumoms — lenkams, rusams, ukrainiečiams, baltarusiams. Jei pasirodys toks įstatymas, kuriame bus išdėstytos visos tautinių mažumų teisės ir laisvės, tai, be abejo, būtų naudinga Lietuvos valstybingumui. Kai etninės mažumos gyvens patogiai ir nesijaus nuskriaustos, antros-trečios rūšies žmonės, o bus lygūs visuomenės dalyviai", — sakė jis.

Anot Titovo, viskas priklausys nuo įstatymo turinio.

"Gali šiame įstatyme užregistruoti pažeistas mūsų teises, ir toks pažeidimas bus legalizuotas arba įmanoma, dalyvaujant mums, mažumoms, priimti įstatymą, kuriame galėtume nurodyti visus būtinus dalykus, reikalingus patogiam buvimui. <…> Be abejo, galima priimti drakonišką tautinių mažumų įstatymą, pažeisti teises, pavyzdžiui, tai, kad mes neturime teisės mokytis gimtąja kalba, gali numatyti tokiame įstatyme. Mes kalbame apie kokybę, gerai dirbame, kai jie mus išgirs, pagaliau tai turės teigiamą poveikį visam valstybingumui", —  apibendrino jis.

Tautinių mažumų įstatymas turėtų apibrėžti teises išsaugoti švietimą gimtąja kalba, remti valstybines mokyklas mokant gimtąja kalba, taip pat suteikiant galimybę oficialiai susirašinėti su vietos valdžios, kurioje gyvena tautinės mažumos, vadovybe bei dubliuoti vietovardžių ir topografinių ženklų pavadinimus tokiose vietose.

Rusų kalba ir rusakalbiai gyventojai Baltijos šalyse nuolat jaučia spaudimą. Latvijoje ypač dažnai pasitaiko tokių incidentų, kai vietos gyventojai kelia skandalus dėl to, kad kažkas atsako jiems rusiškai. Pavyzdžiui, kovo mėnesį autobuso keleivė griebė vairuotoją už plaukų už atsakymą rusų kalba.

Praėjusią vasarą Lietuvoje konservatorių partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" atstovai parengė Švietimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos 60 proc. tautinių mažumų mokyklų dalykų bus dėstomi lietuvių kalba.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas taip pat pažymėjo, kad visame pasaulyje vis labiau įsivyrauja rusofobinės nuotaikos, įskaitant išpuolius prieš rusų kalbą ir Rusijos švietimą.

Tačiau, nepaisant masto, ši politika pralaimi, o bandymai sukiršinti nesantaiką tarp tautiečių lemia dar stipresnį jų susivienijimą.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
60
Tegai:
Lietuva, Viačeslavas Titovas, tautinės mažumos
Dar šia tema
Lavrovas: situacija su rusų kalba Baltijos šalyse nepuošia šių šalių
Rusijos ambasadoriai Baltijos šalyse aptarė Maskvos santykius su regiono šalimis
Lukašenka ir Putinas, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pareiškė norįs aptarti, kas vyksta Baltarusijoje su Putinu

(atnaujinta 13:12 2020.08.15)
Anot Baltarusijos vadovo, dauguma protestuotojų nesupranta tikrojo situacijos fono ir nesuvokia, kas jiems vadovauja

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nori susisiekti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kad aptartų situaciją Baltarusijoje.

"Matome, kas vyksta. Nereikia mūsų užliūliuoti taikiomis akcijomis ir demonstracijomis. Mes matome, kas vyksta gilumoje. Mes tai matome labai gerai. Ir be to, mes skaitėme spalvų revoliucijų vadovėlius. Be to, spalvotų revoliucijų vadovams tai yra savybė, apie tai šiandien kalbėsime Gynybos ministerijoje, Strateginio valdymo centre, jau yra išorinio kišimosi elementų", — cituoja valstybinė agentūra "BelTA".

"Tai yra, ką aš ir sakiau — iš esmės pagal scenarijų išryškėja agresija prieš Baltarusiją. Turime susisiekti su Rusijos prezidentu Putinu, kad galėčiau su juo pasikalbėti. Nes tai jau kelia grėsmę ne tik Baltarusijai", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas taip pat pabėdoti dėl netikrų naujienų, skirtų sukurti žmonėms "niekšybišką nuotaiką".

"Tie, kurie klaidžioja gatvėmis, dauguma jų to nesupranta. Tie, kurie koordinuoja ir vadovauja, supranta tai. Ir matote — kartais jie veikia profesionaliai: inscenizuoja kadrus, klastotes. Pasirodo, aptiko, kad aš jau Maskvoje kažkokį namą turiu. Dabar noriu viešai pasakyti: jei radote, atimkite. Neturiu jokio turto Baltarusijoje, išskyrus oficialią rezidenciją, kurioje gyvenu kaime. Ne, tai yra pradiniai klastotės. Pasirodo, kad vakar jau išvažiavau iš šalies, paaiškėja, kad aš arba miriau, arba susirgau. Ir viskas sukasi. Kam? Norėdami sukurti šią niekšybišką nuotaiką tarp žmonių. Nesuveiks. Mes neturime leisti, kad tai įvyktų", — cituoja "BelTA".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Nuo sekmadienio vyko nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Didžioji dalis rugpjūčio 13–14 dienomis vykusių veiksmų vyko taikiai. Taigi rugpjūčio 14 dieną prie Vyriausybės rūmų Minske, kur, be kita ko, yra Baltarusijos CRK, įvyko daugybės tūkstančių žmonių protesto akcija. Demonstrantai reikalavo perskaičiuoti balsus per praėjusius rinkimus ir Lukašenkos atsistatydinimo, areštų nebuvo.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl rugpjūčio 9–13 dienomis vykusių protestų buvo sužeistas 121 milicijos pareigūnas, o tyrimo institucijos inicijavo per 90 baudžiamųjų bylų. Buvo sulaikyta daugiau kaip 6,7 tūkst. protestuotojų. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
protestai, Vladimiras Putinas, Aleksandras Lukašenka, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Petras Auštrevičius, archyvinė nuotrauka

Baltarusija neįsileido Auštrevičiaus ir dar vieno europarlamentaro

(atnaujinta 11:09 2020.08.15)
Anksčiau Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais respublikoje

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovui Robertui Bedronui ir EP pranešėjui Baltarusijos kalusimais Petrui Auštrevičiui penktadienį nebuvo leista atvykti į Baltarusijos teritoriją.

Europos Parlamento nariai planavo aplankyti Baltarusiją rugpjūčio 14–16 dienomis.

Petras Autrevičius apie tai, kad nebus įleistas, sako sužinojęs oro uoste, kai Baltarusijos avialinijos anuliavo bilietą Baltarusijos pasieniečių nurodymu. Europarlamentarą Robertą Biedroną Baltarusijos pareigūnai sulaikė Minsko oro uoste ir deportavo į Vilnių.

"Su kolega Robertu Biedronu su kuriuo šiandien ketinome  apsilankyti Minske siunčiame linkėjimus Lukašenkai  iš Vilniaus. Robert  buvo sulaikytas Minsko oro uoste ir deportuotas į Vilniu. Belavia panaikino mano bilietus Baltarusijos pasienio tarnybos sprendimu", — savo Facebook rašo Auštrevičius.

Apie atsisakymo priežastį nieko nepranešama.

Kaip pažymėjo europarlamentarai bendrame pareiškime, tokie Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai rodo, kad jie "atsisako bet kokios galimybės pradėti dialogą".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Anksčiau Europos Parlamento vadovas Davidas Sassoli paragino Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus ir paleisti sulaikytuosius. Jis pažymėjo, kad "Baltarusijos žmonės turi teisę protestuoti".

"Žiaurios jėgos naudojimas iš valstybės pusės turi turėti pasekmių pagal tarptautinę teisę", — rašė Sassoli.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Europos Parlamentas, Petras Auštrevičius, protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos