Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis

Landsbergis dėl Noreikos lentos kreipėsi į Šimašių ir Nausėdą

49
(atnaujinta 14:58 2019.08.05)
Landsbergis prašo Vilniaus mero Noreikos lentą iš savivaldybės įmonės "Grinda" sandėlio perduoti Vrublevskių bibliotekai saugoti ir eksponuoti

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešais laiškais kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių dėl pastarojo sprendimo nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos.

Liepos 27 dieną nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pašalinta Noreikos atminimo lenta. Aiškindamas, kodėl buvo nuspresta nuimti atminimo lentą, Šimašius teigė, kad egzistuoja patikimi istoriniai įrodymai, kad Jonas Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.

Reaguodamas į Noreikos atminimo lentos nukėlimą, prezidentas Gitanas Nausėda  pareiškė, kad "istorinė atmintis turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis".

Jis pasiūlė suburti diskusijų grupę, kurioje dalyvautų istorikai, politologai, kultūros paveldo specialistai, kurių bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires. O kol vyks tokių principų rengimas, prezidentas  kviečia laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. 

TS-LKD pirmininkas laiške prezidentui Nausėdai sveikina pasiūlytą moratoriumo idėją bei išreiškė viltį, kad Vilniaus meras sugrąžins Jono Noreikos atminimo lentą.

"Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nusprendė nedalyvauti provokacijoje, kuri neturi nieko bendro su tikru ir nuoširdžiu istorinių žaizdų gydymu. Tikram istorinio gijimo procesui, mūsų bendruomenės nuomone, reikalingi ne tik realūs ir įgalinantys spręsti sudėtingus istorinius klausimus instrumentai, bet ir tvirta bei telkianti politinė lyderystė. Viliamės, jog Vilniaus meras ras savyje jėgų ir išminties įsiklausyti į Jūsų žodžius ir sugrąžinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, nes manome, kad ši diskusija negali būti iš naujo pradėta taip, tarsi atminimo lenta Jonui Noreikai nebūtų buvusi nukabinta", – laiške rašo Landsbergis.

Kitame laiške Landsbergis oficialiai prašo Vilniaus mero Noreikos lentą, kuri buvo pašalinta nuo Vrublevskių bibliotekos sienos iš savivaldybės įmonės "Grinda" sandėlio perduoti  Vrublevskių bibliotekai saugoti ir eksponuoti.

Taip pat pažymima, jog TS-LKD yra pasirengusi išpirkti memorialinę lentą ir pati grąžinti ją Vrublevskių bibliotekai, kuri galėtų toliau ją naudoti savo nuožiūra.

"Kviečiame Jus žengti šį žingsnį, kuris galėtų būti pradžia Prezidento inicijuojamai visuomenės bei suinteresuotų institucijų atvirai, plačiai ir nuoširdžiai diskusijai tiek istorinėmis temomis, kurios iki šiol visuomenėje nesulaukė tinkamo dėmesio, tiek dėl to, kokiu būdu geriausia įamžinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą", – pažymėjo Landsbergis.

Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos

Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Interviu Sputnik Lietuva Stanislovas Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių  darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
49
Tegai:
Jonas Noreika, Gitanas Nausėda, Remigijus Šimašius, Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
Nausėda sureagavo į Noreikos atminimo lentos nukėlimą
Masiulis Šimašiaus sprendimą dėl Noreikos lentos pavadino "necivilizuotu"
Vilniaus meras paaiškino, kodėl nusprendė nukelti Noreikos atminimo lentą
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą