Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pasmerkė tautinės neapykantos apraiškas Lietuvos žydų atžvilgiu

51
(atnaujinta 14:20 2019.08.08)
Skvernelis reikalauja, kad teisėsauga reaguotų į neapykantos apraiškas bei ragina nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos žydų bendruomenei prabilus apie grasinimus, ministras pirmininkas Saulius Svernelis griežtai pasmerkė bet kokias tautinės neapykantos apraiškas ir prašo susilaikyti nuo jas kurstančių veiksmų, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

"Panašu, jog diskusijose apie tai, kas yra Lietuvos didvyriai, o kas išdavikai, kai kurie asmenys jau peržengė civilizuoto ginčo ar dialogo ribas. Tokiems noriu labai aiškiai pasakyti, kad demokratinėje valstybėje Lietuvoje tautinės neapykantos kurstymas jokia forma nėra ir nebus toleruojamas. Lietuva yra šalis, kur taikiai sugyvena ir saugiai privalo jaustis visų tautybių piliečiai", — teigia Skvernelis.

Premjeras taip pat ragina teisėsaugos institucijas nedelsiant imtis veiksmų, užkardyti galimus tautinės neapykantos elementus ir prireikus panaudoti kitas įstatyme numatytas priemones.

Ministras pirmininkas pabrėžia, kad valstybės pareiga užtikrinti kiekvieno joje gyvenančio piliečio ir kiekvienos bendruomenės teisę į saugumą. Todėl ragina, kad atsakingos institucijos šią pareigą įgyvendintų.

Antradienį Lietuvos žydų bendruomenė paskelbė, kad dėl grasinimų neribotam laikui uždaro Vilniaus sinagogą ir savo būstinę.

Bendruomenė savo pranešime pabrėžė, kad vienos politinės partijos eskaluojamas, viešai reiškiamas noras pripažinti Lietuvos žydų naikinime dalyvavusius asmenis Lietuvos didvyriais, ne tik kiršina, bet ir supriešina Lietuvos visuomenę. Be to bendruomenė tvirtina kad jai nepriimtini reikalavimai pagerbti asmenis, naikinasius žydus, atminimo lentomis bei kitais būdais, bei vieši raginimai rinktis į "gėdingą poziciją remiančius mitingus".

Nukabinta lenta nacių bendrininkui

Liepos pabaigoje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pašalinta Jono Noreikos atminimo lenta. Aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta nukelti atminimo lentą, Šimašius teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, kad Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.

Daugybė politikų aukritikavo Šimašių, ypač partijos "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" nariai, kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.

Savo poziciją dėl viešoje erdvėje kilusių diskusijų pareiškė ir LŽB. Bendruomenės parnešime buvo pabrėžiama, kad tam tikros Lietuvos politinės jėgos bei politikai, neturėdami jokio teisinio ar istorinio pagrindo, viešai ir aktyviai gina asmenis, kurių veikos patenka į Jungtinių Tautų Genocido apibrėžimą (parafuotą Lietuvos Respublikos)  ir tarptautinio antisemitizmo apibrėžimą (pernai patvirtinto Lietuvos Vyriausybės).

Kas yra Jonas Noreika

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių  darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
51
Tegai:
Jonas Noreika, Lieutovs žydų bendruomenė, Saulius Skvernelis
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (58)
Dar šia tema
Ekspertas: Nausėdos žodžiai apie "istorinės atminties ištrynimą" — neadekvatūs
Vilniaus meras: pašalinti lentą naciui. Lietuvos seimūnai: ar nenušalinus mums mero?
Ar veiks Lietuvoje moratoriumas istorinės atminties trynimui