Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pasmerkė tautinės neapykantos apraiškas Lietuvos žydų atžvilgiu

65
(atnaujinta 14:20 2019.08.08)
Skvernelis reikalauja, kad teisėsauga reaguotų į neapykantos apraiškas bei ragina nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos žydų bendruomenei prabilus apie grasinimus, ministras pirmininkas Saulius Svernelis griežtai pasmerkė bet kokias tautinės neapykantos apraiškas ir prašo susilaikyti nuo jas kurstančių veiksmų, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

"Panašu, jog diskusijose apie tai, kas yra Lietuvos didvyriai, o kas išdavikai, kai kurie asmenys jau peržengė civilizuoto ginčo ar dialogo ribas. Tokiems noriu labai aiškiai pasakyti, kad demokratinėje valstybėje Lietuvoje tautinės neapykantos kurstymas jokia forma nėra ir nebus toleruojamas. Lietuva yra šalis, kur taikiai sugyvena ir saugiai privalo jaustis visų tautybių piliečiai", — teigia Skvernelis.

Premjeras taip pat ragina teisėsaugos institucijas nedelsiant imtis veiksmų, užkardyti galimus tautinės neapykantos elementus ir prireikus panaudoti kitas įstatyme numatytas priemones.

Ministras pirmininkas pabrėžia, kad valstybės pareiga užtikrinti kiekvieno joje gyvenančio piliečio ir kiekvienos bendruomenės teisę į saugumą. Todėl ragina, kad atsakingos institucijos šią pareigą įgyvendintų.

Antradienį Lietuvos žydų bendruomenė paskelbė, kad dėl grasinimų neribotam laikui uždaro Vilniaus sinagogą ir savo būstinę.

Bendruomenė savo pranešime pabrėžė, kad vienos politinės partijos eskaluojamas, viešai reiškiamas noras pripažinti Lietuvos žydų naikinime dalyvavusius asmenis Lietuvos didvyriais, ne tik kiršina, bet ir supriešina Lietuvos visuomenę. Be to bendruomenė tvirtina kad jai nepriimtini reikalavimai pagerbti asmenis, naikinasius žydus, atminimo lentomis bei kitais būdais, bei vieši raginimai rinktis į "gėdingą poziciją remiančius mitingus".

Nukabinta lenta nacių bendrininkui

Liepos pabaigoje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pašalinta Jono Noreikos atminimo lenta. Aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta nukelti atminimo lentą, Šimašius teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, kad Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.

Daugybė politikų aukritikavo Šimašių, ypač partijos "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" nariai, kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.

Savo poziciją dėl viešoje erdvėje kilusių diskusijų pareiškė ir LŽB. Bendruomenės parnešime buvo pabrėžiama, kad tam tikros Lietuvos politinės jėgos bei politikai, neturėdami jokio teisinio ar istorinio pagrindo, viešai ir aktyviai gina asmenis, kurių veikos patenka į Jungtinių Tautų Genocido apibrėžimą (parafuotą Lietuvos Respublikos)  ir tarptautinio antisemitizmo apibrėžimą (pernai patvirtinto Lietuvos Vyriausybės).

Kas yra Jonas Noreika

Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių  darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
65
Tegai:
Jonas Noreika, Lieutovs žydų bendruomenė, Saulius Skvernelis
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (71)
Dar šia tema
Ekspertas: Nausėdos žodžiai apie "istorinės atminties ištrynimą" — neadekvatūs
Vilniaus meras: pašalinti lentą naciui. Lietuvos seimūnai: ar nenušalinus mums mero?
Ar veiks Lietuvoje moratoriumas istorinės atminties trynimui
Varšuva

Istorikas pareiškė, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu"

(atnaujinta 20:39 2020.10.19)
Suversdama visą kaltę Rusijos Federacijai, Varšuva atleidžiama nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus, pareiškė profesorius Andrzejus Valickis

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lenkijai trukdo "nepilnavertiškumo kompleksas Vakarų atžvilgiu, kuris kompensuojamas pranašumo komplekso Rytų atžvilgiu",  interviu lenkų savaitraščiui pasakė istorikas Andrzejus Valickis. Vertimą skelbia laikraštis "Kommersant".

Pasak jo, Lenkija užsiima saviapgaule, įtikindama save, kad ji yra Vakarų dalis, o tuo metu ji yra pusiau rytinė, pusiau vakarietiška.

"Lenkija, kuri kadaise jau išgelbėjo pasaulį nuo komunizmo, turi būti pasirinkta, strateginė JAV partnerė, kaip ir anksčiau ginanti pasaulį nuo komunizmo ir kairiųjų idėjų, kurių įkūnijimas yra Rusija. Tokiu būdu mes laisvės troškimo mitą pakeitėme rusofobiškos sąjungos po reakcijos vėliavomis mitu. Ir mes tuo labai didžiuojamės. Žmonės, turintys tokių svajonių, santykius su pasauliu išgyvena didžiulės baimės pavidalu. Todėl mes ir toliau siekiame pagyrų ir pritarimo", — pareiškė jis.

Pasak Valickio, Lenkija kaip šalis gyvena "jausdama siaubingą apmaudą" dėl to, kad jai nepavyko "įstumti Rusijos į Aziją". Tuo pačiu metu Lenkijos Respublika, pasak istoriko, nenori būti "prie Vakarų sienų", ji nori būti centre.

"Todėl stengiamės atsiskirti nuo Rytų valstybėmis, kurios taps sienomis. Todėl po Lietuvos, Latvijos, Estijos norime prijungti prie Vakarų Baltarusiją ir Ukrainą. Tai — mūsų oficiali valstybės doktrina", — pasakė profesorius pabrėžęs, kad tai rusofobinė idėja, kuri neturi jokių šansų būti realizuota.

Valickis pažymėjo, kad Lenkija negali kaip partnerė susitarti ne tik su rusais, bet ir su ukrainiečiais, baltarusiais ir lietuviais. Pasak jo, valdžia ir toliau vertina juos vartotojiškai, žiūri iš pranašumo pusės.

Istorikas mano, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu".

"Nes užuot racionaliai pagalvoti apie tai, kodėl mums nuolat taip daug nesiseka, mes suverčiame kaltę Rusijai. Tokiu būdu mes atleidžiami nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus. Užuot mokytis iš kitų klaidų, mes atkakliai įgrimztame jose", — pasakė jis.

Tegai:
Lenkija, Rusija
Lietuvos prezidentas susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret

Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai

(atnaujinta 20:51 2020.10.19)
Pasak Lietuvos vadovo, Koordinacinė taryba yra "esminė opozicijos institucija", galinti palaikyti dialogą, vedantį link "demokratiškų" rinkimų

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret, kad aptartų situaciją Baltarusijoje, Baltarusijos atomines elektrinės (BelAE) klausimą, dvišalio ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą, taip pat kovą su klimato kaita ir COVID-19 pasekmėmis.

"Baltarusijos likimą turėtų formuoti tik Baltarusijos žmonių valia. Baltarusijos koordinavimo taryba yra esminė opozicijos institucija, galinti palaikyti dialogą, vedantį į naujus, demokratiškus rinkimus", — prezidento žodžius cituoja Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuva palankiai įvertino Šveicarijos sprendimą prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams ir pareiškė, jog plečia nacionalines sankcijas. Anksčiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija į sąrašą įtraukė dar 100 asmenų.

Nausėda taip pat įvertino dvišalio dialogo stiprinimo galimybes. Jis pabrėžė, kad abipusės perspektyvos nėra pilnai išnaudotos inovacijų ir ekonominio bendradarbiavimo, o taip pat  kovos su klimato kaita srityse.

Pasak valstybės vadovo, Lietuva šioje srityje žengia rimtus žingsnius: iki 26 procentų energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vilnius taip pat palaiko ES siekį iki 2030 metų 55 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą, tačiau tam, pasak Nausėdos, būtina užtikrinti ekonomikos ir pramonės konkurencingumą ir sąžiningą finansinės naštos pasidalijimą.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Baltarusijos generalinė prokuratūra, susikūrus Koordinacinei tarybai, iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią. Iki šiol šeši iš septynių Konstitucinio Teismo prezidiumo narių yra areštuoti arba yra užsienyje. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Rusijoje, tačiau šalyje jai nebuvo pradėta baudžiamoji byla, o ji ieškoma pagal Maskvos ir Minsko susitarimus dėl pagalbos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje derinami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Politologas: Latvijos gyventojai praranda susidomėjimą situacija Baltarusijoje
ES išreiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkija dėl Baltarusijos atsakomųjų priemonių
Baltijos šalys ir Kanada pažadėjo padėti Baltarusijos opozicijai
Elektros perdavimo linijos

Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse

(atnaujinta 19:44 2020.10.19)
Tuo pačiu metu energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse padidėjo 45 procentais, praneša "Elektrum Lietuva"

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse padidėjo 11 procentų, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje ir Latvijoje kaina siekė 38,68 euro už megavatvalandę, o Estijoje — 38,63 euro už megavatvalandę. "NordPool" biržoje elektros kaina pakilo nuo 13,76 iki 20,41 euro už megavatvalandę.

Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas pažymėjo, jog kainų kilimui Baltijos šalyse įtakos turėjo padidėjęs elektros energijos srautas iš kaimyninių šalių. Tuo pačiu metu "NordPool" biržoje elektra pabrango dėl žemesnės oro temperatūros, dėl kurios išaugo elektros energijos vartojimas.  Įtakos taip pat turėjo hidroenergijos gamybos apimtys bei mažiau vėjuoti orai savaitės pradžioje.

"Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione padidėjo iki 7 845 gigavatvalandžių, o gamybos apimtys išaugo iki 8 086 gigavatvalandžių", — pasakė jis.

Per laikotarpiu nuo spalio 12 iki 18 dienos elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo penkiais procentais — iki 526 gigavatvalandžių. Estijoje šis rodiklis pakilo šešiais procentais — iki 153 gigavatvalandžių, Latvijoje — keturiais procentais (iki 140 gigavatvalandžių), Lietuvoje — penkiais procentais (iki 233 gigavatvalandėmis).

Energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse išaugo 45 procentais iki 272 gigavatvalandžių. Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis kilo po  55 proc., iki atitinkamai 92 ir 74 gigavatvalandžių, Estijoje — 32 proc. (iki 105 gigavatvalandžių).

Visos trys Baltijos šalys kartu per savaitę pagamino 52 procentus joms reikalingos elektros energijos.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Rugsėjį elektros kainos labiausiai krito Lietuvoje
Kaip per savaitę pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse