Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Paleckio advokatas išaiškino, kodėl politikas lieka sulaikytas

301
(atnaujinta 18:07 2019.08.07)
Išskirtiniame Sputnik Lietuva straipsnyje gynėjas teigė, kad politiniuose reikaluose niekuomet nebūna objektyvumo

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio advokatas Algis Petrulis paaiškino, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prašymą sušvelninti kardomąją priemonę. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva.

Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Gynėjas taip pat pasidalino informacija apie kalinio sveikatos būklę.

"Sveikata blogėja. Jo ūgis 188 cm, o dabar jis sveria 60 kilogramų. Jau net ne gydytojas gali pastebėti, kad sveikata pablogėjo. Jis sėdi vienutėje ir išeina tik vienai valandai, kur nemato nei saulės, nieko, tik trijų-keturių metrų kambarys. Draudžiama susitikti su žmona, sprendimas jau priimtas, ir su tėvais ... [Įkalinimas] pratęstas iki metų", — teigė Petrulis.

Pasak advokato, kaliniui buvo suteikta medicininė pagalba praėjus dešimčiai dienų po kreipimosi. Tokį ilgą laukimą lemia ilgos eilės.

Kaip pats Paleckis pasakojo Petruliui, gydytojai skyrė jam antrą valandą pasivaikščiojimo, taip pat išrašė vitaminų bei atliko tyrimus.

Gynėjas teigė, kad teismas atsisakė sušvelninti kaliniui paskirtą prevencinę priemonę, paaiškindamas tuo, kad Paleckis gali pabėgti iš šalies.

"Čia nesprendžiama, ar jis kaltas, ar ne, o tik dėl kardomosios priemonės. <...> Jis vaikystėje gyveno Maskvoje, būdamas šešerių ar septynerių metų. Ir antra priežastis yra tai, kad jis moka daug kalbų. Kaip sakė teismas, jis yra poliglotas ... Ir teismas pasakė, kad dėl šios aplinkybės jis gali greitai integruotis į kitą visuomenę, ir tai neleidžia teismui jį paleisti", — sakė advokatas.

Petrulis pabrėžė, kad Paleckio byla yra uždara, todėl informacija apie jį viešai neskleidžiama.

"Politinėse bylose nebūna objektyvumo. Jei nuspręsta, kad jis turi sėdėti, jis sėdės, ir viskas. <…> Jis negali savęs apšmeižti. Jis tiesiog turi išlikti tokiomis sąlygomis, kokios yra. Jei būtų buvę kokių kaltinimų, jis būtų atsakęs į juos, bet jų nėra. Nėra į ką atsakinėti. Manau, kad tai nėra kaltinimai, tai — projektas", — teigė gynėjas.

Opozicijos politikas Paleckis nuo praėjusio rudens laikomas kalėjime dėl įtarimų "šnipinėjimu Rusijos naudai".

Praėjusių metų gruodį Lietuvos žvalgybos pajėgos paskelbė, kad atskleidė "šnipų tinkle", kuris tariamai rinko informaciją "Rusijos Federacijos naudai". Jie pranešė, kad įtariami suimtas Paleckis ir šeši jo bendrininkai.

Balandžio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra pakomentavo žiniasklaidoje pasklidusią informaciją apie įtariamojo "dingimą". Prokuratūros atstovai patvirtino, kad opozicijos politikas vis dar yra sulaikytas, o tyrimo interesai detalės negali būti atskleistos.

Liepą Kauno apylinkės teismas pratęsė Paleckio suėmimą 3 mėnesiams, po to gynyba pateikė ieškinė kardomosios priemonės sušvelninimui. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atmetė advokato prašymą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, reaguodama į Paleckio atvejį, pabrėžė, kad Lietuva demonstruoja visišką demokratinių vertybių, kurias ji gyrė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atsisakymą ir galbūt net jų atmetimą.

301
Tegai:
Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (55)
Dar šia tema
Paleckis ir kitų asmenų grupė kaltinami šnipinėjimu Rusijos naudai
Prokuratūra patvirtino, kad Paleckis tebėra suėmimo vykdymo įstaigoje
Paleckis vadina Grybauskaitę "pagrindine fašiste Lietuvoje"
Paleckis atskleidė, kaip Lietuvos valdžia susidoroja su nepageidaujamais žmonėmis
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 08:07 2020.07.12)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Italija

Italai įvardijo, kurių šalių šią vasarą nenori priimti turistų

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Du trečdaliai Italijos gyventojų nenori, kad Amerikos turistai šią vasarą atvyktų į jų šalį, praneša "TheLocal.it", remdamasi tyrimų bendrovės "YouGov" atlikta apklausa.

Daugiau nei 61 procentas respondentų teigė nesutiksiantys, jog į Italiją atvyktų turistai iš JAV. 57 procentai respondentų pasisakė prieš keliautojus iš Kinijos, 44 procentai prieš britus.

Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių.

Apskritai kiekvienoje šalyje 61–79 procentai respondentų šią vasarą pasisakė prieš JAV turistus. Nenorėtų priimti turistų iš Kinijos 57–77 procentai respondentų.

Tiesa, tik 17 procentų apklaustųjų amerikiečų teigė, kad yra pasirengę apsvarstyti galimybę šią vasarą praleisti atostogas Italijoje, maždaug toks pats procentas teigė, kad vyks į Prancūziją, Ispaniją ar Vokietiją.

Tačiau Švedija ir JK surinko 20 procentų balsų.

Italijoje tik 9 procentai respondentų teigė svarstantys apie atostogas JAV, 6 procentai galvoja apie Kiniją.

Italams patraukliausios šalys buvo Ispanija (23 proc.), Suomija (22 proc.) ir Norvegija (20 proc.).

Tačiau dauguma gyventojų šiais metais niekur nevyks. Remiantis neseniai atliktu Italijos viešosios nuomonės tyrimų instituto tyrimu, daugiau nei 90 procentų respondentų teigė, kad liks savo šalyje.

Tegai:
Suomija, Norvegija, Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, koronavirusas, turistai, Italija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą