Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Lietuva puolė kovoti dėl žmogaus teisių Rusijoje

87
(atnaujinta 16:19 2019.08.07)
Diplomatinė įtampa tarp Rusijos ir Baltijos šalių — seniai ne naujiena, tačiau šį kartą apsižodžiavimas gali sukelti rimtų padarinių; Vilnius aiškiai ketina provokuoti Rusijos opozicijos veiksmus, siekdamas padidinti sankcijų spaudimą Maskvai

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Masiniai nesankcionuotų mitingų dalyvių sulaikymai Maskvoje išprovokavo pagiežingą Vakarų reakciją. Baltijos šalys nusprendė nelikti nuošalyje: teisėsaugos veiksmus Rusijos sostinėje pasmerkė Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, rašo RuBaltic.Ru autorius Aleksejus Iljaševičius.

Kremliaus atsakymo taip pat nereikėjo ilgai laukti. Diplomatinė įtampa tarp Rusijos ir Baltijos šalių — seniai ne naujiena, tačiau šį kartą apsižodžiavimas gali sukelti rimtų padarinių. Vilnius aiškiai ketina provokuoti Rusijos opozicijos veiksmus, siekdamas padidinti sankcijų spaudimą Maskvai.

"Šlykštu vėl matyti masinį smurtą prieš taikius demonstrantus, pasisakančius už laisvus ir demokratinius rinkimus Maskvoje. Rusija greitai virsta policine valstybe. Kremlius turi nustoti naudoti jėgą, pažeisti žmogaus teises ir tuoj pat paleisti sulaikytuosius", — Twitter paskyroje parašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius visiškai pritaria savo kolegos pasipiktinimui: "Rusija privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, būtina nutraukti nepagrįstą smurtą prieš nekaltus žmones ir išlaisvinti sulaikytuosius".

Abu teiginiai — išskirtinio cinizmo apraiška. Apie žmogaus teises Rusijai primena šalis, kurioje iš šimtų tūkstančių žmonių, vadinamų "nepiliečiais", atimta daugybė pagrindinių politinių ir ekonominių laisvių. Šalis, kurioje Rusijos gyventojams atimta galimybė auklėti vaikus gimtąja kalba, net privačiose įstaigose.

Linkevičius, ko gero, pasižymėjo dar labiau.

Lietuvoje žmonės buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už "sovietų okupacijos" neigimą. Ar po to Lietuvos užsienio reikalų ministras dar gali ką nors kalbėti apie "policinę valstybę"?

Rusijos ambasada Lietuvoje apie tai užsiminė, kai įsitraukė į žodžių mūšį su Linkevičiumi. Rugpjūčio 5 dieną, savo oficialioje interneto svetainėje, žinyba rekomendavo Lietuvos draugams "atidžiau pažvelgti į situaciją, susijusią su kitokį požiūrį išreiškiančių politikų ir visuomenės veikėjų policinio baudžiamojo persekiojimo faktus, vadinant "šnipais" tuos, kas nedemonizuoja Rusijos".

Beje, į Rinkevičiaus pareiškimą Kremlius neatsakė. Latvijos užsienio reikalų ministerijos vadovas turėtų įsižeisti — "šalis agresorė" nevertina jo dėmesio. Visiškai kitaip yra su Linkevičiumi, kuris per savo buvimo ministrės kėdėje metus išsiskyrė ne tik provokuojančiais pareiškimais.

Tai minima ir Rusijos ambasados komentare: "Ne paslaptis, kad dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministras ilgą laiką ir atvirai kišosi į Rusijos Federacijos vidaus reikalus, flirtavo su Rusijos nesistemine opozicija, sudarydamas sąlygas periodiškai instruktuoti jos atstovus Lietuvos Respublikoje, skatindamas juos aktyviau veikti mūsų šalyje."

Tiesą sakant, tarp Europos politikų sunku rasti asmenį, kuris Rusijos opozicijai padėjo labiau nei Linkevičius.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos dėka respublikoje apsigyveno daug Rusijos piliečių, kurie paliko savo tėvynę dėl politinių priežasčių. Čia ne tik juos priima "išskėstomis rankomis", bet ir padeda "įsibėgėti" tarptautiniu lygiu. Pavyzdžiui, tas pats Linkevičius vežioja Rusijos opozicijos lyderį Vladimirą Kara-Murzą ES užsienio reikalų ministrų "apžiūrai".

Užsienio reikalų ministerijai globojant, Lietuvoje taip pat rengiami įvairūs renginiai, įskaitant laisvosios Rusijos forumą. Aleksejaus Navalno neleistinų akcijų internetinės transliacijos buvo vykdomos iš Lietuvos. Vėliau jo kolega Leonidas Volkovas susitiko su Lietuvos ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, pasakodamas jam apie nelengvą kovą už "šviesią Tėvynės ateitį".

Analitinis portalas "RuBaltic.Ru" ne kartą rašė, kad Lietuvos valdžia tikslingai sudaro savo teritorijoje sąlygas, kad galėtų kištis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus. Todėl Linkevičius tiesiog negalėjo neakreipti dėmesio į eilinius skandalingus Rusijos opozicijos veiksmus. Maskva, savo ruožtu, negalėjo palikti be atsako dar vienos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atakos.

Linkevičiaus raginimas inicijuoti sankcijas Rusijai — Lietuvos užsienio politikos esmė >>

Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo natūrali. Rusijos ir Baltijos šalių diplomatai reguliariai apsikeičia aštriais pareiškimais. Jiems tai yra įprasta bendravimo forma. Tačiau šį kartą "mandagumo reveransais" istorija gali nesibaigti.

Jei Rusijos opozicijos protestai tęsis, Vilnius tikrai jų įsikibs, kad padidintų sankcijų spaudimą Maskvai.

Rusijos grąžinimas į EPTA tapo didžiausiu Baltijos šalių diplomatiniu pralaimėjimus. Lietuvos atstovai net norėjo išvykti iš vasaros sesijos sekdami įsižeidusių ukrainiečių pavyzdžiu. Tiesa, paskutinę akimirką, tapdami pajuokos objektu, jie pakeitė nuomonę.

Dabar, kai Rusijos delegacijai buvo visiškai atkurtos jų teisės, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai atvirai pareiškė, kad būtų gerai atsisakyti sankcijų. Šio klausimo nėra darbotvarkėje ir greičiausiai artimiausiu metu nebus.

Tačiau sunku nejausti, kuria kryptimi pučia istorijos vėjai. Taikus Ukrainos konflikto sprendimas Europą paverčia tik santykių su Rusija normalizavimo priemone.

Galimas antirusiškų sankcijų panaikinimas išmuša Linkevičiui ir jo kompanijai žemę iš po kojų, griauna pačią jų užsienio politikos idėją.

Perfrazuodami Vladimirą Putiną, jie gali nuoširdžiai paklausti: "Kam mums reikalingas pasaulis, kuriame nebus priešiškumo Rusijai?"

Akivaizdu, kad dabar Lietuva pasinaudos bet kokiu pretekstu norėdama įkalbėti europiečius ir įtikinti juos, kad reikia ne tik išlaikyti galiojančias sankcijas Kremliui, bet ir įvesti naujas. Bet tam nepakanka priežasčių. Paskutinis ryžtingas Vilniaus bandymas sugriežtinti ribojančias priemones Rusijai įvyko gegužę, kai Putinas supaprastino Rusijos pasų išdavimo tvarką Donbaso gyventojams. Rezultatas lygus nuliui.

Lietuva iki šiol žaidžia šia korta. Užsienio reikalų ministerija bando įtikinti Briuselį, kad supaprastinta tvarka išduoti Rusijos dokumentai neturėtų būti pripažįstami Europos Sąjungos teritorijoje. Bet sunku tai pavadinti sankcijomis.

Buvęs Estijos ministras pirmininkas Edgaras Savisaras, archyvinė nuotrauka
Фото: Таллиннская городская канцелярия

Taigi kodėl gi neapėjus iš kitos pusės? Nutraukus protestus Maskvoje, britų delegacijos ETPA vadovas Rogeris Gale'as jau paragino asamblėją persvarstyti sprendimą dėl Rusijos įgaliojimų. Keista, kad Lietuva dar nepalaikė šios iniciatyvos.

Jei liberalios Rusijos opozicijos veiksmai tęsis, neabejotinai, Vilnius visais įmanomais būdais provokuos "kovotojus prieš kruviną režimą".

Kuo labiau klius "kovotojams", tuo daugiau priežasčių turės Lietuva reikalauti didesnio tarptautinio spaudimo Maskvai dėl žmogaus teisių pažeidimų.

"Kremlius privalo liautis naudoti jėgą", — sako Linkevičius. O pats tuo tarpu tikisi, kad Kremlius elgsis dar griežčiau.

87
Tegai:
Rusijos opozicija, Vilnius, Baltijos šalys, Rusija
Dar šia tema
Dalia, kuri visada prieš: kada Lietuvoje baigsis "Grybų karas"
Estija ir Lietuva susivienijo prieš Rusiją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje
Rusijos URM kreipėsi į JAV ir Vokietiją su prašymu nesikišti į vidaus reikalus