Škirpos alėja, archyvinė nuotrauka

Ažubalis ir Kasčiūnas dėl Škirpos alėjos pervadinimo kreipėsi į Vyriausybę

26
(atnaujinta 10:35 2019.08.09)
Konservatorių teigimu, Šimašiaus sprendimas pakeisti Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės prieštarauja VRM įsakymui, kuris nustato pavadinimų gatvėms suteikimo ir keitimo tvarką

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydami įvertinti, ar priimant sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pakeitimo į Trispalvės alėją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepažeidė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo.

Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Liepos 24 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą Senamiesčio seniūnijoje į Trispalvės alėjos.

Ažubalio teigimu, Remigijaus Šimašiaus ir jo rėmėjų sprendimas pakeisti Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės prieštarauja vidaus reikalų ministro įsakymui, kuris nustato pavadinimų gatvėms suteikimo ir keitimo tvarką.

Pasak Ažubalio, "buvo imtasi neatsakingo istorinių asmenybių nuopelnų Lietuvos valstybės ir krašto istorijai vertinimo. Todėl tikimės, kad Vyriausybės atstovai imsis atitinkamų veiksmų kreipdamiesi į teismą". 

"Prašome įvertinti, ar priimant sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pakeitimo į Trispalvės alėją, nebuvo pažeistas Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, jog pavadinimai gatvėms su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims", — teigia Kasčiūnas.

Liepos pabaigoje Šimašius taip pat paliepė nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nukabinti Jono Noreikos atminimo lentą. Aiškindamas savo sprendimą meras teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, jog Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.

Merą sukritikavo daugybė politikų, ypač "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.

Anksčiau Sputnik Lietuva autorius Jurgis Nevėžietis rašė, kad Antrojo pasaulinio karo metu Škirpa atliko diplomatines funkcijas Berlyne iki Antano Smetonos režimo žlugimo, ir iš ten jis pradėjo organizuoti Lietuvos aktyvistų frontą (LAF).

Be kita ko tai buvo ne tik antisovietinė, bet ir fašistinė organizacija, skelbusi lietuvišką Hitlerio ideologijos versiją. Be to, ši organizacija agitavo susidoroti ne tik su kitaip mąstančiais, bet ir konkrečiai su Lietuvos žydais.

1941 metų vasarą, kai Vokietijos nacių armija įžengė į Lietuvą, LAF tapo pagrindiniu jos padėjėju. Padedami vokiečių okupantų, LAF lyderiai sugebėjo sunaikinti tūkstančius pro-sovietinių Lietuvos piliečių.

Oficialus Vilnius dažnai šlovina nacius šalyje. Vadinamieji "miško broliai" šalyje yra laikomi nacionaliniais didvyriais.

Lietuvoje "miško broliais" vadinami nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir partijos darbuotojų žudynių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
26
Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis
Dar šia tema
Ant paminklų Cvirkai ir Kudirkai pakabintos Šimašiui adresuotos lentelės
Skvernelis pasmerkė tautinės neapykantos apraiškas Lietuvos žydų atžvilgiu
Lietuvos žydų bendruomenė vėl atidarė Vilniaus sinagogą
Teismas atsisakė nagrinėti skundą dėl Škirpos alėjos pervadinimo