Vytenis Andriukaitis, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas tiki, kad grįžus Andriukaičiui, Lietuvoje įsibėgės "kultūriniai karai"

36
(atnaujinta 16:12 2019.08.12)
Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Andriukaitis šiuo metu baigia darbą Europos Komisijoje

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. "Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" partijos narys Laurynas Kasčiūnas sukritikavo Lietuvos eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio pasisakymą apie istorijos perrašymą.

Andriukaitis tvirtina, kad Lietuvoje dedamas "lygybės ženklas tarp stalinizmo ir nacių nusikaltimų".

Savo įžvalgomis Kasčiūnas pasidalino Facebook paskyroje.

Be to, seimūnui pasipiktinimą sukėlė ir tai, kad Andriukaitis palaikė Jono Noreikos memorialinės lentos nukabinimą bei Škirpos alėjos pervadinimą.

Bet kartu neigiamai vertina Žaliojo tilto skulptūrų nugriovimą.

"Andriukaičio logika: Raudonoji armija — vaduotojai nuo fašizmo, o visi, kurie kovėsi prieš komunizmą ir sovietinę okupaciją — buvo fašizmo, o ne laisvos Lietuvos pusėje. Jau akivaizdu, jog grįžtant šiam žmogui į Lietuvą "kultūriniai karai" ir "mūšiai dėl istorinio paveldo" tik įgaus pagreitį..." — rašo Kasčiūnas.

Konservatorių partija garsėja savo rusofobinėmis pozicijomis bei antirusiškomis iniciatyvomis.

Seimo nariai siūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Andriukaičio Europos sveikatos ir maisto saugos eurokomisaro kadencija baigsis šį rudenį. Anksčiau Vyriausybė į Lietuvos eurokomisaro pareigas iškėlė ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą.

Nacizmo heroizavimas Lietuvoje

Noreika Lietuvoje laikomas "tautos didvyriu", kas sukelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nepritaria oficialiam Lietuvos valdžios istoriniam požiūriui, tiek žydų bendruomenės atstovams. "Kovotojas už nepriklausomybę" Noreika buvo nacių bendrininkas bei dalyvavo žydų bendruomenės naikinimo Antrojo pasaulinio karo laikais procese.

Liepos mėnesį Vilniaus meras Remigijus Šimašius nusprendė nukabinti Noreikos memorialinę lentą. Jo sprendimas sukėlė atgarsį visuomenėje. Daugelis politikų sukritikavo mero veiksmus, ypač aštriai pasisakė konservatorių partijos atstovai, garsėjantys savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.

Šimašius, aiškindamas savo sprendimo priežastis, teigė, kad yra Noreikos prisidėjimo steigiant žydų getą įrodymų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kvietė paskelbti "istorinės atminties ištrynimo moratoriumą". Jis pasiūlė suburti diskusijų grupę, kurioje dalyvautų istorikai, politologai, kultūros paveldo specialistai, kurių bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas "nacionalinės atminties politikos" gaires.

Taip pat neseniai Vilniuje kilo diskusija dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės alėją. Anksčiau Sputnik Lietuva autorius Jurgis Nevėžietis rašė, kad Antrojo pasaulinio karo metu Škirpa atliko diplomatines funkcijas Berlyne iki Antano Smetonos režimo žlugimo, ir iš ten jis pradėjo organizuoti Lietuvos aktyvistų frontą (LAF).

Skvernelis pasmerkė tautinės neapykantos apraiškas Lietuvos žydų atžvilgiu >>

Oficialus Vilnius dažnai šlovina nacius šalyje. Vadinamieji "miško broliai" šalyje yra laikomi nacionaliniais didvyriais.

Lietuvoje "miško broliais" vadinami nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir Sovietų partijos darbuotojų žudynių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
36
Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Kazys Škirpa, Jonas Noreika, Laurynas Kasčiūnas, Vytenis Andriukaitis
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (49)
Dar šia tema
Buvęs Lietuvos rabinas: atšiauri nacionalizmo forma kelia pavojų žydų bendruomenei
Teismas atsisakė nagrinėti skundą dėl Škirpos alėjos pervadinimo
Ažubalis ir Kasčiūnas dėl Škirpos alėjos pervadinimo kreipėsi į Vyriausybę
Ar veiks Lietuvoje moratoriumas istorinės atminties trynimui