Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Seime pasipiktino "Politico" straipsniu, kuriame "apšmeižtas" nacių bendrininkas

108
(atnaujinta 13:33 2019.08.13)
Pasak parlamentaro Audroniaus Ažubalio, visas straipsnis apskritai ne tik "diskredituoja Joną Noreiką-Generolą Vėtrą", bet ir kelia abejonių dėl demokratijos Lietuvoje legitimumo

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, prašydami išsakyti poziciją dėl politico.eu publikuoto straipsnio, kuriame neva šmeižiamas Jonas Noreika-Generolas Vėtra.

Šių metų liepos 27 dieną Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus savavališku sprendimu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimta karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Ši žinia pasiekė ir užsienio žiniasklaidą.

Rugpjūčio 12 dieną vienas didžiausių Europos aktualijų portalų politico.eu publikavo straipsnį, apžvelgiantį atminimo lentos Jonui Noreikai pašalinimą, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

"Straipsnis, kuriame pristatoma trijų žmonių nuomonė (Dovydo Katzo, Jono Noreikos anūkės Silvijos Foti (Silvia Foti) ir Granto Gočino (Grant Gochin), yra angažuotas, šališkas, kupinas šmeižto ir melo, stokojantis istorinių argumentų", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Pasak parlamentaro Audroniaus Ažubalio, visas straipsnis apskritai ne tik "diskredituoja Joną Noreiką-Generolą Vėtrą", bet ir kelia abejonių dėl demokratijos Lietuvoje legitimumo. Toks "šmeižtas ir melas" stiprina interpretaciją, kad Lietuvos valstybingumas iš esmės yra fašizmo kūrinys. Taip pat yra visiškai nuvertinama "komunistinė okupacija ir jos padariniai", neatsižvelgiama į "dvigubos okupacijos" istorines aplinkybes. 

Šiuo kreipimusi Seimo nariai Užsienio reikalų ministerijos prašo išsakyti poziciją dėl šio Joną Noreiką-Generolą Vėtrą neva šmeižiančio straipsnio.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais.

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
108
Tegai:
Lietuva, demokratija, Jonas Noreika, Audronius Ažubalis
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (62)