Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Seime pasipiktino "Politico" straipsniu, kuriame "apšmeižtas" nacių bendrininkas

123
(atnaujinta 13:33 2019.08.13)
Pasak parlamentaro Audroniaus Ažubalio, visas straipsnis apskritai ne tik "diskredituoja Joną Noreiką-Generolą Vėtrą", bet ir kelia abejonių dėl demokratijos Lietuvoje legitimumo

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, prašydami išsakyti poziciją dėl politico.eu publikuoto straipsnio, kuriame neva šmeižiamas Jonas Noreika-Generolas Vėtra.

Šių metų liepos 27 dieną Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus savavališku sprendimu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimta karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Ši žinia pasiekė ir užsienio žiniasklaidą.

Rugpjūčio 12 dieną vienas didžiausių Europos aktualijų portalų politico.eu publikavo straipsnį, apžvelgiantį atminimo lentos Jonui Noreikai pašalinimą, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

"Straipsnis, kuriame pristatoma trijų žmonių nuomonė (Dovydo Katzo, Jono Noreikos anūkės Silvijos Foti (Silvia Foti) ir Granto Gočino (Grant Gochin), yra angažuotas, šališkas, kupinas šmeižto ir melo, stokojantis istorinių argumentų", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Pasak parlamentaro Audroniaus Ažubalio, visas straipsnis apskritai ne tik "diskredituoja Joną Noreiką-Generolą Vėtrą", bet ir kelia abejonių dėl demokratijos Lietuvoje legitimumo. Toks "šmeižtas ir melas" stiprina interpretaciją, kad Lietuvos valstybingumas iš esmės yra fašizmo kūrinys. Taip pat yra visiškai nuvertinama "komunistinė okupacija ir jos padariniai", neatsižvelgiama į "dvigubos okupacijos" istorines aplinkybes. 

Šiuo kreipimusi Seimo nariai Užsienio reikalų ministerijos prašo išsakyti poziciją dėl šio Joną Noreiką-Generolą Vėtrą neva šmeižiančio straipsnio.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais.

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
123
Tegai:
Lietuva, demokratija, Jonas Noreika, Audronius Ažubalis
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (68)
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru

(atnaujinta 10:12 2020.08.13)
Pati valstybė jau ne pirmus metus yra politinės konfrontacijos su Baltarusijos valdžia priešakyje, tikina ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva parengė veiksmų planą, jei padidės Baltarusijos piliečių, besikreipiančių dėl prieglobsčio, skaičius, sakė Vidaus reikalų ministerijos vadovė Rita Tamašunienė.

Ministrė pažymėjo, kad tai nėra pirmas kartas, kai Baltarusijos opozicijos atstovai siekia prieglobsčio Lietuvoje. Anot jos, jei reikės, Lietuva yra pasirengusi padėti.

Interviu Sputnik Lietuva Visuomenės ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas pabrėžė, kad politiniai emigrantai iš Baltarusijos jau seniai pasirinko Lietuvą savo prieglobsčiu.

"Būtent Lietuva, net labiau nei Lenkija, yra ta teritorija, kurioje slepiasi politiniai emigrantai iš Baltarusijos. Lietuva kelerius metus buvo politinės konfrontacijos su Baltarusijos valdžia priešakyje. Matyt, ši tendencija tik stiprės. Didelė politinė emigracija iš Baltarusijos yra ir Lenkijoje", — teigė ekspertas.

Popovas mano, kad Minsko atžvilgiu galima tikėtis konkurencijos tarp Vilniaus ir Varšuvos.

"Šiuo metu pagrindinės politinių emigrantų iš Baltarusijos pajėgos yra sutelktos Lietuvoje. Ten jie turi savo placdarmus, savo informacines platformas. Visi ten pasirengę priimti naują politinių pabėgėlių bangą. Aš linkęs manyti, kad Lietuva taps pagrindiniu opozicijos iš Baltarusijos traukos centru", — sakė jis.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
politika, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 10:02 2020.08.13)
Abiejų valstybių vadovų telefoninis pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva. Taip pat buvo aptarti kiti klausimai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas telefoninio pokalbio metu aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva.

"Taip pat buvo paliesta dabartinė situacija Baltarusijoje", — sakoma pranešime.

Br to, Putinas ir Makronas aptarė sprogimą Beiruto uoste, vidaus Ukrainos konflikto sureguliavimą, taip pat buvo paminėta vakcinos COVID-19 registracija Rusijoje.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių neiti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
Baltarusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Kasčiūnas paragino pirmiesiems ES įvesti sankcijas Minskui
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją

Rusija pirmoji pasaulyje užregistravo vakciną nuo koronaviruso

(atnaujinta 10:43 2020.08.13)
Vakcina buvo sėkmingai išbandyta savanoriais. Bandymų dalyviai pranešė, kad jaučiasi gerai ir nepastebėjo jokio šalutinio poveikio po vakcinacijos

Vladimiras Putinas paskelbė pirmąją pasaulyje vakcinos nuo koronaviruso registraciją. Preparatą sukūrė Rusijos gynybos ministerijos ir Gamalėjos instituto specialistai ir jis buvo pavadintas "Sputnik V".

Vakcina buvo sėkmingai išbandyta savanoriais. Bandymų dalyviai pranešė, kad jaučiasi gerai ir nepastebėjo jokio šalutinio poveikio po vakcinacijos. Gydytojų teigimu, visi savanoriai turi imunitetą COVID-19, o pats vaistas įrodė savo saugumą. Be to, daugelis pasaulio šalių susidomėjo naujuoju Rusijos preparatu, dabar vyksta derybos dėl galimybės išbandyti ir išleisti vaistą į gamybą kitose šalyse.

Be bendro Rusijos gynybos ministerijos ir Gamalėjos centro kūrimo, vakcinos kūrimu užsiima dar dvi Rusijos kompanijos — Novosibirsko valstybinis tyrimų centras "Vektor", jau pradėjęs išbandyti tris savo prototipus, ir Sankt Peterburgo Vakcinų ir serumų tyrimų institutas. Tikimasi, kad pirmosios preparatų partijos, skirtos masiniam rusų skiepijimui, pasirodys iki rugpjūčio vidurio.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo, kam dabar rekomenduojama Rusijos vakcina nuo COVID-19
"Rusijos vakcina nuo koronaviruso: paprasta, kaip ir viskas, kas genialu
Prancūzijos laikraštis viršelyje pavaizdavo Putiną, apsirengusį Bondo kostiumą
Virusologas įvertino Rusijos skiepų nuo koronaviruso saugumą