Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Rozova pakomentavo dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje

105
(atnaujinta 20:32 2019.08.13)
Seimo narė Irina Rozova atskleidė, kad ji nuvyko į sesiją pasikalbėti ir pasidalinti patirtimi su kolegomis, bei pridūrė, kad nevertina savo dalyvavimo kaip "grėsmės"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva yra ne tik viena iš Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos įkūrėjų, bet ir surengė dešimtąją jubiliejinę sesiją Vilniuje 2003 metais, išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva sakė Seimo narė Irina Rozova, komentuodama kai kurių Lietuvos Seimo narių išpuolius.

Pirmadienį paaiškėjo, kad konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna ir buvęs "valstietis" Vytautas Bakas trečiadienį sušaukė neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį dėl Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinėje asamblėjoje Tbilisyje. Jie mano, kad Seimo narės dalyvavimas sesijoje kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui.

Anot Rozovos, nerimą Seime sukėlė Gruzijos Parlamento atstovo laiškas, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji dalyvavo šiame renginyje. Rozova kolegų reakciją laiko netikėta, ypač atsižvelgiant į tai, kad sesija vyko beveik prieš du mėnesius.

"Tiesą sakant, jie pirmiausia kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, norėdami patikrinti, žino jie ar ne. Jie man uždavė klausimų, ar Valstybės saugumo departamentas žinojo apie mano kelionę", — sakė Rozova.

Moteris Sputnik Lietuva sakė, kad ji pati apie asamblėją nežinojo iki 2018 metų, kol jos ir Seimo pirmininko vardu buvo gautas kvietimas. Tada pirmą kartą Rozova nuvyko į asamblėjos sesiją.

"Kodėl gavome tokį kvietimą? Lietuva prieš 25 metus, o gal prieš 26-erius tapo šios organizacijos įkūrėja. Atrodo, niekas į tai nekreipia dėmesio. Lietuva buvo tarp steigėjų. Daugelį metų Seime buvo stačiatikybės atstovų, pavyzdžiui, asamblėjoje dalyvavo Seimo narys Nikolajus Medvedevas. Vėliau tam tikru metu buvo padaryta pauzė, nes Seime nebuvo stačiatikių atstovų. Šiandien niekas neprisimena ne tik to, kad Lietuva buvo įkūrėja, bet visi tiesiog tingėjo apsilankyti organizacijos tinklalapyje ir perskaityti, kad 2003 metais Lietuva tiesiogine to žodžio prasme surengė šią asamblėją", — sakė ji.

Rozova priminė, kad tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas dalyvavo asamblėjoje, tačiau, pasak jos, šiandien visi "apsimeta, kad nežinojo apie šios organizacijos egzistavimą".

Tam, kad Lietuvos Seimo narys galėtų vykti į komandiruotę, jis turi gauti valdybos leidimą ir parašyti prašymą. Rozova pabrėžė, kad buvo laikomasi visų procedūrų, ir jai buvo pasakyta "taip, prašom".

"Aš nuvažiavau, man pasirodė, kad tai įdomu. Aš domėjausi jų idėjomis. Štai kitas kvietimas, aš nuvykau į šį susitikimą", — sako ji.

Anot Rozovos, kolegų reakcija stebina. Ji pabrėžė, kad tokių iniciatyvų imasi konkretūs žmonės, atliekantys specifinį vaidmenį.

"Užuot džiaugęsi tuo, kad deklaruojama demokratija egzistuoja ir veikia, jie nuolat vykdo šiuos išpuolius. Šiandien šitie išpuoliai pasiekė apogėjų iš mano kolegų konservatorių pusės. Manau, būtų protingiau džiaugtis, kad Lietuvai yra atstovaujama skirtingose platformose, skirtingose erdvėse, tarp jų ir stačiatikybėje", — sakė Rozova.

Ji pakomentavo Anušausko žodžius, kad jos dalyvavimas asamblėjos veikloje buvo "gerokai grėsmingesnio pobūdžio, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio". Ji pareiškė nesuprantanti, apie ką kalbama, atsižvelgiant į tai, kad Seimo valdyba pritarė jos kelionei.

"Man nebuvo suteikta teisė kalbėti Lietuvos vardu, kalbėti ar pasirašyti rezoliucijas, taigi, ką ponas Anušauskas turi omenyje, sakydamas "gerokai", aš nežinau", — teigė ji.

Atsakydama į klausimą, ar konservatorių elgesys gali būti susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais 2020 metais, Rozova pažymėjo, kad Seime vyksta "politiniai žaidimai".

Konservatorių partija garsėja savo rusofobine pozicija bei antirusiškomis iniciatyvomis. Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Birželio pabaigoje konservatoriai kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, nes organizacija tariamai nukrypo nuo savo pradinių tikslų ir tapo "Rusijos vystymosi pasaulyje platforma".

Interviu Sputnik Lietuva religijos tyrinėtojas, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrinėtojas Romanas Lunkinas pažymėjo, kad Lietuvos "demaršai" yra nereikšmingi, nes asamblėjoje dalyvauja dešimtys šalių. Anot jo, Lietuvos politikai, siekdami įgyti politinių taškų, laikosi rusofobinės pozicijos.

105
Tegai:
Lietuva, Seimas, tarpparlamentinė asamblėja
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Razma papasakojo, koks bus svarbiausias valdžios prioritetas pavasario sesijos metu

(atnaujinta 10:44 2021.03.09)
Pasak TS-LKD frakcijos nario, ateinančios sesijos akcentai — atsakinga įstatymų leidyba ir valstybės bei visuomenės prioritetai

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma papasakojo, į ką sisitelks valdančioji partija Seimo pavasario sesijos metu. 

Razma priminė, kad konservatoriai eidami į rinkimus,  žadėjo, kad nebus įstatymų "fabriko", "gamybos vardan gamybos" ir teisės aktų "štampavimo". Ateinančios sesijos akcentai — atsakinga įstatymų leidyba ir valstybės bei visuomenės prioritetai, teigė politikas.

Pasak jo, pats svarbiausias prioritetas – pandemijos įveikimas, visų įmanomų resursų sutelkimas siekiant sušvelninti jos padarinius verslui, švietimui, sveikatos apsaugai, visiems gyventojams.

"Ar visada mes patenkinti tuo, kaip dirba valstybės institucijos, kaip greitai jos reaguoja, geba spręsti iškylančias problemas ypač tokiu, sudėtingu laikotarpiu? Matome, kaip pritrūksta vadybos kompetencijų, norėtųsi daugiau efektyvumo. Taigi, tarp darbų - viešojo valdymo pertvarka, konsultacijos dėl šių reformų. Svarstysime ir nemažai pasiūlymų dėl socialinės politikos, pažeidžiamiausių visuomenės grupių įgalinimo, sveikos gyvensenos, kultūros, pasitikėjimo teisingumo sistema didinimo", — savo paskytoje Facebook parašė Razma.

Konservatorius taip pat priminė opoziciją. "Kad ir ką sakytų opozicija apie neva jos pažeidžiamas teises, pirmą kartą greta Vyriausybės teikiamų įstatymų darbotvarkėje bus lygiaverčiai svarstomi opozicijos teikiami pasiūlymai ir projektai", - parašė jis.

Be to, Razma teigė, kad opozicija, teikdama svarstyti daugybę įstatymų pakeitimų, nori ne tik pademonstruoti savo darbštumą, bet ir atitraukti konservatorių nuo svarbesnių darbų.

"Kita vertus, opozicijos elgesys kelia nusistebėjimą ir klausimus, vardan ko tie pasiūlymai. Iš viso opozicija darbų programai pateikė 194 įstatymų pakeitimus. Iš jų net 84 – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Gal įregistruotų projektų skaičiumi norima parodyti, kad opozicija daug dirba, teikia konstruktyvius pasiūlymus. Dešimtys įstatymų ir jų pakeitimų per vieną Seimo posėdį? Tokia pasiūlymų gausa, deja, neparodo, kad siekiama konstruktyvaus darbo. Norima Seimą įvelti į nereikalingas diskusijas, atitraukti nuo esminių darbų. Kelti rinkėjų nepasitenkinimą. Todėl valdančiajai daugumai teks susitelkti, nepaversti parlamentinio darbo įstatymų "fabriku". Juk daugiau ne visuomet yra geriau", — apibendrina Razma.

Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas
Šiugždinienė: partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją
Aurelijus Veryga

Aurelijus Veryga neteko "išminties"

(atnaujinta 11:26 2021.03.09)
Buvęs sveikatos apsaugos ministras socialiniuose tinkluose parašė, jog oficialiai tapo "bepročiu", nes jam pašalino "protinius" dantis

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Seimo deputatas Aurelijus Veryga savo Facebook paskyroje pasidalijo nuotrauka iš ligoninės, kur jam buvo atlikta "protinių" dantų pašalinimo operacija.

"Nieko rimto, tik žurnalistams bendravimą turėjau atsakyti. Netekau "protinių" dantų, tai dabar jau oficialiai "beprotis", — pajuokavo politikas.

Veryga padėkojo LSMU ligoninės Kauno klinikos Veido ir žandikalių klinikos medikams už atkaklumą jį motyvuojant, už puikiai atliktą operaciją, gyd. anesteziologei už saldų miegą, o visam personalui — už priežiūrą ir gerą nuotaiką.

Komentaruose socialinio tinklo vartotojai atkreipė dėmesį į buvusio sveikatos apsaugos ministro humoro jausmą ir palinkėjo jam greičiau pasveikti.

Tegai:
Lietuva, Aurelijus Veryga

Naujas "Little Big" klipas per parą surinko daugiau nei du milijonus peržiūrų

(atnaujinta 11:09 2021.03.09)
Anksčiau grupės lyderis pareiškė, kad grupė šiais metais neatstovaus Rusijai "Eurovizijoje", nes nenorima, kad jų nauja daina būtų lyginama su "Uno"

Naujas Rusijos grupės "Little Big" klipas dainai "Sex Machine" per mažiau nei parą surinko daugiau nei du milijonus peržiūrų, rodo YouTube vaizdo įrašų talpinimo duomenys.

Anksčiau "Little Big" lyderis Ilja Prusikinas pareiškė, kad grupė šiais metais neatstovaus Rusijai "Eurovizijoje", šis sprendimas buvo priimtas kartu su "Pirmuoju kanalu". Kaip paaiškino Prusikinas, jie nenorėjo, kad jų nauja daina būtų lyginama su "Uno", kuri tapo žiūrimiausia "Eurovizijos" YouTube kanale per visą konkurso istoriją. Be to, pasak Prusikino, Rusijoje yra daugybė kitų talentingų artistų.

Klipas dainai "Sex Machine" buvo paskelbtas grupės kanale kovo 8-osios rytą.

"Little Big" — Rusijos pank-reivo grupė, įkurta 2013 metais Sankt Peterburge. Grupės nariai — vokalistai Ilja Prusikinas, Sofja Tajurskaja ir Antonas Lisovas, didžėjus Sergejus Makarovas. Grupė turėjo atstovauti Rusijai tarptautiniame dainų konkurse "Eurovizija 2020", kuris buvo atšauktas dėl koronaviruso.

Tegai:
Eurovizija, Rusija, muzika, Little Big
Temos:
Dainų konkursas "Eurovizija 2021"