Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Rozova pakomentavo dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje

103
(atnaujinta 20:32 2019.08.13)
Seimo narė Irina Rozova atskleidė, kad ji nuvyko į sesiją pasikalbėti ir pasidalinti patirtimi su kolegomis, bei pridūrė, kad nevertina savo dalyvavimo kaip "grėsmės"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva yra ne tik viena iš Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos įkūrėjų, bet ir surengė dešimtąją jubiliejinę sesiją Vilniuje 2003 metais, išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva sakė Seimo narė Irina Rozova, komentuodama kai kurių Lietuvos Seimo narių išpuolius.

Pirmadienį paaiškėjo, kad konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna ir buvęs "valstietis" Vytautas Bakas trečiadienį sušaukė neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį dėl Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinėje asamblėjoje Tbilisyje. Jie mano, kad Seimo narės dalyvavimas sesijoje kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui.

Anot Rozovos, nerimą Seime sukėlė Gruzijos Parlamento atstovo laiškas, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji dalyvavo šiame renginyje. Rozova kolegų reakciją laiko netikėta, ypač atsižvelgiant į tai, kad sesija vyko beveik prieš du mėnesius.

"Tiesą sakant, jie pirmiausia kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, norėdami patikrinti, žino jie ar ne. Jie man uždavė klausimų, ar Valstybės saugumo departamentas žinojo apie mano kelionę", — sakė Rozova.

Moteris Sputnik Lietuva sakė, kad ji pati apie asamblėją nežinojo iki 2018 metų, kol jos ir Seimo pirmininko vardu buvo gautas kvietimas. Tada pirmą kartą Rozova nuvyko į asamblėjos sesiją.

"Kodėl gavome tokį kvietimą? Lietuva prieš 25 metus, o gal prieš 26-erius tapo šios organizacijos įkūrėja. Atrodo, niekas į tai nekreipia dėmesio. Lietuva buvo tarp steigėjų. Daugelį metų Seime buvo stačiatikybės atstovų, pavyzdžiui, asamblėjoje dalyvavo Seimo narys Nikolajus Medvedevas. Vėliau tam tikru metu buvo padaryta pauzė, nes Seime nebuvo stačiatikių atstovų. Šiandien niekas neprisimena ne tik to, kad Lietuva buvo įkūrėja, bet visi tiesiog tingėjo apsilankyti organizacijos tinklalapyje ir perskaityti, kad 2003 metais Lietuva tiesiogine to žodžio prasme surengė šią asamblėją", — sakė ji.

Rozova priminė, kad tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas dalyvavo asamblėjoje, tačiau, pasak jos, šiandien visi "apsimeta, kad nežinojo apie šios organizacijos egzistavimą".

Tam, kad Lietuvos Seimo narys galėtų vykti į komandiruotę, jis turi gauti valdybos leidimą ir parašyti prašymą. Rozova pabrėžė, kad buvo laikomasi visų procedūrų, ir jai buvo pasakyta "taip, prašom".

"Aš nuvažiavau, man pasirodė, kad tai įdomu. Aš domėjausi jų idėjomis. Štai kitas kvietimas, aš nuvykau į šį susitikimą", — sako ji.

Anot Rozovos, kolegų reakcija stebina. Ji pabrėžė, kad tokių iniciatyvų imasi konkretūs žmonės, atliekantys specifinį vaidmenį.

"Užuot džiaugęsi tuo, kad deklaruojama demokratija egzistuoja ir veikia, jie nuolat vykdo šiuos išpuolius. Šiandien šitie išpuoliai pasiekė apogėjų iš mano kolegų konservatorių pusės. Manau, būtų protingiau džiaugtis, kad Lietuvai yra atstovaujama skirtingose platformose, skirtingose erdvėse, tarp jų ir stačiatikybėje", — sakė Rozova.

Ji pakomentavo Anušausko žodžius, kad jos dalyvavimas asamblėjos veikloje buvo "gerokai grėsmingesnio pobūdžio, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio". Ji pareiškė nesuprantanti, apie ką kalbama, atsižvelgiant į tai, kad Seimo valdyba pritarė jos kelionei.

"Man nebuvo suteikta teisė kalbėti Lietuvos vardu, kalbėti ar pasirašyti rezoliucijas, taigi, ką ponas Anušauskas turi omenyje, sakydamas "gerokai", aš nežinau", — teigė ji.

Atsakydama į klausimą, ar konservatorių elgesys gali būti susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais 2020 metais, Rozova pažymėjo, kad Seime vyksta "politiniai žaidimai".

Konservatorių partija garsėja savo rusofobine pozicija bei antirusiškomis iniciatyvomis. Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Birželio pabaigoje konservatoriai kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, nes organizacija tariamai nukrypo nuo savo pradinių tikslų ir tapo "Rusijos vystymosi pasaulyje platforma".

Interviu Sputnik Lietuva religijos tyrinėtojas, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrinėtojas Romanas Lunkinas pažymėjo, kad Lietuvos "demaršai" yra nereikšmingi, nes asamblėjoje dalyvauja dešimtys šalių. Anot jo, Lietuvos politikai, siekdami įgyti politinių taškų, laikosi rusofobinės pozicijos.

103
Tegai:
Lietuva, Seimas, tarpparlamentinė asamblėja
Protestai Minske

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą imtis tarpininkavimo dėl situacijos Baltarusijoje palaiko kaimyninių valstybių Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentai.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Paskelbtoje keturių valstybių vadovų deklaracijoje, paremtoje Lietuvos vadovo suformuluotu trijų žingsnių planu Baltarusijai, prezidentai ragina Baltarusijos valdžią "nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius savo tautos atstovus".

"Nutraukite smurtą ir gerbkite pagrindines laisves, žmogaus ir piliečių teises, įskaitant žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų laisvę ir žurnalistų saugumą. Skubiai paleiskite visus sulaikytus protestuotojus, sustabdykite tolesnį žmonių persekiojimą. Ir nedelsdami pradėkite dialogą su Baltarusijos žmonėmis", — rašoma bendroje prezidentų deklaracijoje.

Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus.

"Remdamiesi savo pačių visuomenių patirtimi, mes raginame surengti Baltarusijoje nacionalinio susitaikymo forumą, kurį sudarytų vyriausybės ir visuomenės atstovai. Tai būtų tinkamas žingsnis pradėti tikrą nacionalinį dialogą. Mes tvirtai tikime, kad dialogas visada yra geriausias būdas skatinti socialinę plėtrą, aptarti reformas ir jūsų šalies ateitį", — rašoma deklaracijoje.

Prezidentai sutarė, kad jei Baltarusijos valdžios institucijos įvykdys minėtus reikalavimus, "bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene durys išliks atviros".

"Esame pasirengę tarpininkauti, kad būtų pasiektas taikus krizės Baltarusijoje sprendimas ir sustiprinta Baltarusijos nepriklausomybė bei suverenumas. Sankcijos turėtų būti įvestos tik išbandžius tarpininkavimą. Tarpininkavimas yra diplomatinė priemonė krizei įveikti, ir mes privalome ja pasinaudoti", — komentavo Nausėda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Lenkija, Baltijos šalys
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Protestai Baltarusijoje — kitas kartas gali tapti paskutinis
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas

(atnaujinta 17:37 2020.08.13)
Taip pat Lietuvos vadovo patarėja pažymėjo, kad kai bus sudarytos tam tikros sąlygos, Nausėda yra pasirengusi "asmeniniam pokalbiu"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę užmegzti tiesioginius ryšius su Baltarusijos valdžia, siekiant rasti išeitį iš dabartinės padėties respublikoje. Apie tai Lietuvos žiniasklaidai pranešė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

"Prezidentas Nausėda neatmeta tiesioginio ryšio galimybės, jei tam bus tam tikros sąlygos", — cituoja ją TASS.

Kaip pažymėjo patarėja, taip pat veikia kontaktai diplomatiniais kanalais. Jos nuomone, kontaktai per ambasadą, diplomatiniai kontaktai yra įprasta nusistovėjusi praktika, kuri paprastai veikia gerai. Tačiau prireikus galimi ir tiesioginiai kontaktai, pabrėžė Skaisgirytė.

Vėliau pareigūnė sakė, kad Vilnius laukia oficialaus Minsko atsakymo į Lietuvos planą išspręsti krizę. Pats Nausėda tai sakė per susitikimą su Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.

"Reakcijos norime kuo greičiau, ypač kalbant apie deeskalaciją — tai, kad būtų nustoti mušti žmonės gatvėse", — cituoja ją agentūra.

Anot patarėjos, jei Baltarusijos valdžia nereaguos, Lietuva "imsis kitų veiksmų ir priemonių".

Skaisgirytė pareiškė, kad Baltijos politikų pasiūlymai Minskui buvo perduoti "diplomatiniais kanalais". Anot jos, Baltarusijos rinkimų rezultatų pripažinimas "būtų netinkamas žingsnis", nes jie buvo "nedemokratiški, neskaidrūs ir nėra laisvi".

Prieš dieną Nausėda kreipėsi į Baltarusijos vadovybę su prašymu imtis skubių priemonių situacijai išspręsti.

Lietuvos prezidentas pristatė trijų punktų planą: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protestuotojų paleidimas ir valdžios bei piliečių dialogas.

Planą parėmė Latvijos ir Lenkijos vadovai Egils Levits ir Andrzejus Duda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
protestai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 
Kelias, archyvinė nuotrauka

Lietuvos keliuose įrengs 112 naujų vidutinio greičio matuoklių

(atnaujinta 18:25 2020.08.13)
Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Pasirašyta rangos darbų sutartis dėl 112 (56 ruožų) vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) įrengimo valstybinės reikšmės keliuose, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Sutartis, kurios vertė 1,9 mln. eurų, sudaryta su UAB "Fima". Minėtus VGMS planuojama įrengti per 7 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą ir t.t.

Šiuo metu, pagal anksčiau pasirašytas sutartis, valstybinės reikšmės keliuose jau įrenginėjama 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių ir 100 VGMS (50 ruožų).

Greičio matuoklių įrengimo vietos nustatomos atsižvelgus į kriterijus, nustatytus Kelių direkcijos parengtose greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikose. Vieni svarbiausių kriterijų yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Momentinio ir vidutinio greičio matuoklių prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas.

Metų pradžioje Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikė 50 VGMS, kurie greitį matavo 25-iuose ruožuose.

Tegai:
vidutinio greičio matuokliai, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD)
Dar šia tema
Kelyje Vilnius–Kaunas bus įrengtos greičio valdymo ir saugaus eismo įspėjimo sistemos
Naikinama viena iš intensyviausiai naudojamų geležinkelio pervažų Lietuvoje