Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Rozova pakomentavo dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje

103
(atnaujinta 20:32 2019.08.13)
Seimo narė Irina Rozova atskleidė, kad ji nuvyko į sesiją pasikalbėti ir pasidalinti patirtimi su kolegomis, bei pridūrė, kad nevertina savo dalyvavimo kaip "grėsmės"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva yra ne tik viena iš Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos įkūrėjų, bet ir surengė dešimtąją jubiliejinę sesiją Vilniuje 2003 metais, išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva sakė Seimo narė Irina Rozova, komentuodama kai kurių Lietuvos Seimo narių išpuolius.

Pirmadienį paaiškėjo, kad konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna ir buvęs "valstietis" Vytautas Bakas trečiadienį sušaukė neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį dėl Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinėje asamblėjoje Tbilisyje. Jie mano, kad Seimo narės dalyvavimas sesijoje kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui.

Anot Rozovos, nerimą Seime sukėlė Gruzijos Parlamento atstovo laiškas, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji dalyvavo šiame renginyje. Rozova kolegų reakciją laiko netikėta, ypač atsižvelgiant į tai, kad sesija vyko beveik prieš du mėnesius.

"Tiesą sakant, jie pirmiausia kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, norėdami patikrinti, žino jie ar ne. Jie man uždavė klausimų, ar Valstybės saugumo departamentas žinojo apie mano kelionę", — sakė Rozova.

Moteris Sputnik Lietuva sakė, kad ji pati apie asamblėją nežinojo iki 2018 metų, kol jos ir Seimo pirmininko vardu buvo gautas kvietimas. Tada pirmą kartą Rozova nuvyko į asamblėjos sesiją.

"Kodėl gavome tokį kvietimą? Lietuva prieš 25 metus, o gal prieš 26-erius tapo šios organizacijos įkūrėja. Atrodo, niekas į tai nekreipia dėmesio. Lietuva buvo tarp steigėjų. Daugelį metų Seime buvo stačiatikybės atstovų, pavyzdžiui, asamblėjoje dalyvavo Seimo narys Nikolajus Medvedevas. Vėliau tam tikru metu buvo padaryta pauzė, nes Seime nebuvo stačiatikių atstovų. Šiandien niekas neprisimena ne tik to, kad Lietuva buvo įkūrėja, bet visi tiesiog tingėjo apsilankyti organizacijos tinklalapyje ir perskaityti, kad 2003 metais Lietuva tiesiogine to žodžio prasme surengė šią asamblėją", — sakė ji.

Rozova priminė, kad tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas dalyvavo asamblėjoje, tačiau, pasak jos, šiandien visi "apsimeta, kad nežinojo apie šios organizacijos egzistavimą".

Tam, kad Lietuvos Seimo narys galėtų vykti į komandiruotę, jis turi gauti valdybos leidimą ir parašyti prašymą. Rozova pabrėžė, kad buvo laikomasi visų procedūrų, ir jai buvo pasakyta "taip, prašom".

"Aš nuvažiavau, man pasirodė, kad tai įdomu. Aš domėjausi jų idėjomis. Štai kitas kvietimas, aš nuvykau į šį susitikimą", — sako ji.

Anot Rozovos, kolegų reakcija stebina. Ji pabrėžė, kad tokių iniciatyvų imasi konkretūs žmonės, atliekantys specifinį vaidmenį.

"Užuot džiaugęsi tuo, kad deklaruojama demokratija egzistuoja ir veikia, jie nuolat vykdo šiuos išpuolius. Šiandien šitie išpuoliai pasiekė apogėjų iš mano kolegų konservatorių pusės. Manau, būtų protingiau džiaugtis, kad Lietuvai yra atstovaujama skirtingose platformose, skirtingose erdvėse, tarp jų ir stačiatikybėje", — sakė Rozova.

Ji pakomentavo Anušausko žodžius, kad jos dalyvavimas asamblėjos veikloje buvo "gerokai grėsmingesnio pobūdžio, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio". Ji pareiškė nesuprantanti, apie ką kalbama, atsižvelgiant į tai, kad Seimo valdyba pritarė jos kelionei.

"Man nebuvo suteikta teisė kalbėti Lietuvos vardu, kalbėti ar pasirašyti rezoliucijas, taigi, ką ponas Anušauskas turi omenyje, sakydamas "gerokai", aš nežinau", — teigė ji.

Atsakydama į klausimą, ar konservatorių elgesys gali būti susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais 2020 metais, Rozova pažymėjo, kad Seime vyksta "politiniai žaidimai".

Konservatorių partija garsėja savo rusofobine pozicija bei antirusiškomis iniciatyvomis. Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Birželio pabaigoje konservatoriai kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, nes organizacija tariamai nukrypo nuo savo pradinių tikslų ir tapo "Rusijos vystymosi pasaulyje platforma".

Interviu Sputnik Lietuva religijos tyrinėtojas, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrinėtojas Romanas Lunkinas pažymėjo, kad Lietuvos "demaršai" yra nereikšmingi, nes asamblėjoje dalyvauja dešimtys šalių. Anot jo, Lietuvos politikai, siekdami įgyti politinių taškų, laikosi rusofobinės pozicijos.

103
Tegai:
Lietuva, Seimas, tarpparlamentinė asamblėja
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas sureagavo į Sputnik Lietuva straipsnį apie jo iniciatyvą

(atnaujinta 17:48 2020.06.01)
Straipsnyje teigiama, kad parlamentaro raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" neturi nieko bendro su meile savo tautai ir valstybei

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas įvertino Sputnik Lietuva autoriaus Petro Rekašiaus straipsnį, kuriame teigiama, kad parlamentaras nori įvesti patriotinį pilietinį ugdymą mokyklose.

Kaip rašė Sputnik autorius, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi rusofobija, antitarybiškumu ir suklastota istorija. Be to, Rekašius pažymėjo, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis "beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro". 

Kasčiūnas, komentuodamas straipsnį, pareiškė, kad "Rusijos propaganda suskubo reaguoti ir smerkti" jo pastabas dėl pilietinio pasipriešinimo programos bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje įvedimo. Jis taip pat pažymėjo, kad, nors programa parengta Krašto apsaugos ministerijoje, tik 12 mokyklų iš 1056 pasirengusios ją dėstyti. Švietimo ministerijoje svarstoma, ar reikia tokios programos, ar užtenka kelių istorijos pamokų.

"Rusijoje džiaugiamasi, kad Lietuva nepajėgi šios programos įvesti visose mokyklose, o nerimą jiems kelią reikalavimai tai kuo greičiau padaryti. Suprantama, nes Rusijos karinė doktrina skelbia, kad svarbiausia palaužti priešininko valią gintis ir priešintis okupacijai", — parašė jis Facebook

Konservatorius teigė, kad sunku paaiškinti, kodėl Vyriausybės veiksmai tokie pasyvūs, ir pažymėjo, kad jau kitą savaitę partijos nariai vėl kels pilietinio pasipriešinimo programų klausimą ir siūlys jas įdiegti visose mokyklose.

Konservatoriai nuolat deklaruoja "Rusijos įtakos" grėsmę ir pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Jie žinomi dėl savo rusofobinės pozicijos, atšiaurių pareiškimų prieš Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, Lietuvos komunistų partiją pripažinti "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Tegai:
Sputnik, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba
TS-LKD siūlo sudaryti galimybę kariams ir šauliams įsigyti ginklus pigiau
Kasčiūnas ragina paremti JAV iniciatyvą dėl švaraus 5G informacijos perdavimo kanalo
Seime kilo skandalas dėl "valstiečio" Šimo netinkamai pakeltos rankos per balsavimą NSGK
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Mirtis Rytų partnerystės: Lietuvos užsienio reikalų ministrą nuspręsta paaukoti

(atnaujinta 17:22 2020.06.01)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tapo tuo atpirkimo ožiu, kurį liberalai ir konservatoriai kaltina dėl visų nesėkmių užsienio politikoje

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius pateko į precedento neturintį negailestingą kritikos židinį. Užsienio reikalų ministro oponentai drįso apkaltinti ministrą visomis pastarųjų dešimties metų nesėkmėmis užsienio politikoje. Greitąją ugnį įžiebė konservatorius Žygimantas Pavilionis, kurį iš šono palaikė Europos Parlamento narys liberalas Petras Auštrevičius. Abu išsikėlė tikslą Linkevičių paversti klasikiniu atpirkimo ožiu, rašo Baltnews.lt medžiagoje Leila Akbaševa.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Niekada nelaikiau (autorė Leila Akbaševa —  "Baltnews" pastabos) savęs užsienio reikalų ministro gerbėja. Greičiau priešingai, buvau gana pasipiktinusi, kad Užsienio reikalų ministerijos vadovas ne prisideda prie gerų kaimyninių santykių užmezgimo ir dialogo tarp šalių, o įvaro pleištus. Tai ypač akivaizdu ministro diplomatinių pareiškimų, adresuotų rusams ir baltarusiams, fone.

Pavyzdžiui, Rusijos ambasadoje Lietuvoje Linkevičius yra vadinamas "didžiausiu specialistu Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Štai nedidelis eilinio komentaro fragmentas:

"Atkreipėme dėmesį į Lietuvos Seimo padarytą "svarų indėlį" įveikiant koronaviruso pandemiją — į rezoliuciją "Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo". Impulsą šiai iniciatyvai davė, žinoma, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linkevičius, didžiausias specialistas Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Nesu gerbėja, tačiau privalau apginti Užsienio reikalų ministerijos vadovą. Nereikia prieiti iki kraštutinumų. Atpirkimo ožys — tai asmuo, pastatytas į tokią situaciją, kai jam primetamos visų kitų nuodėmės, nors jokios jo kaltės nėra. Sudėliokime Pavilionio ir Auštrevičiaus pretenzijas po lentynas, pro ausis praleisdami beletristiką.

Apie tautos priešą

Deputatas Pavilionis, kadaise dirbęs ambasadoriumi JAV ir Meksikoje, kaltina Linkevičių tuo, kad paskutinė didžiausia sėkmė Lietuvos užsienio politikoje buvo 2013 metais, kai buvo papildyta Rytų partnerystės programos koncepcija. "Tuomet visi buvome susitelkę, veikėme visais lygiais, visais politiniais sparnais, visose sostinėse. Vilnius buvo tapęs ES Rytų politikos centru ir lyderiu". Buvęs diplomatas mano, kad pasirodžius Linkevičiui Užsienio reikalų ministerijoje, užsienio politika "tiesiog plaukia pasroviui", todėl Lietuva praranda sąjungininkus, o ES pradeda dominuoti kitų šalių nuomonės, darbotvarkės ir interesai.

Pavilionio teigimu, ministras nesugebėjo pratęsti Lietuvos lyderystės Rytų partnerystės programoje, todėl Europa nutolo nuo jos narių narystės ES idėjos ekonominių sankcijų gilinimo idėjos naudai, o tai skirtingi tikslai. Jis mano, kad Europos sostinės nusprendė nenervinti ir nedirginti Rusijos vadovo, o oficialus Vilnius, tiksliau, užsienio reikalų ministras pabijojo jiems prieštarauti.

Vietoje to, Linkevičius ėmėsi užmegzti ryšius su "paskutiniu Europos diktatoriumi" Aleksandru Lukašenka, kuriam pasirengęs atleisti žmogaus teisių pažeidimus ir opozicijos persekiojimą. Anot Pavilionio, bendradarbiavimas su totalitariniais režimais tapo Užsienio reikalų ministerijos vizitine kortele, o tai prieštarauja bet kokioms lietuviškoms tradicijoms. Dėl to, pažymi Pavilionis,  Lietuva nebeturi draugų. Galbūt jie buvo sąmoningai iškeisti į nacionalinių interesų pardavimą Maskvai ir Minskui, daro prielaidą Pavilionis ir priduria, kad šalis plačiai atveria duris komunistinės Kinijos invazijai, o toks užsienio politikos sabotažas kruopščiai apvyniojamas tuščiomis frazėmis.

Susidaro stiprus įspūdis: deputatas konservatorius klijuoja užsienio reikalų ministrui "liaudies priešo" etiketę, kad prireikus tokio aukšto lygio antivalstybinis pareigūnas atsidurtų po ranka, kad nedelsiant susidorotų su juo.

BelAE užtarėjas

Dar vienas įgėlimas Užsienio reikalų ministerijos vadovui atskrido iš liberalo Auštrevičiaus už visišką neveikimą kovojant su Baltarusijos atomine elektrine. Šis kaltina Užsienio reikalų ministeriją ir jos vadovą absoliučiu nesupratimu to, kas vyksta šalia Vilniaus. "Šiandien Lietuvoje nėra asmenų ar institucijos, kurios galėtų imtis atsakingos lyderystės užsienio politikoje. Užsienio politika Lietuvoje šiandien yra užsnūdusi ir pavargusi, Lietuvos interesai nėra deramai ir aktyviai ginami", — pranešime Europos Parlamentui pažymi Auštrevičius.

Deputatui akivaizdu, kad Užsienio reikalų ministerijos darbo lygis per pastaruosius septynerius–aštuonerius metus yra "žemiau grindjuostės". Jokios derybos su Lukašenka BelAE tema yra neįmanomos ir nepriimtinos, kol Minskas įvykdys visus Lietuvos reikalavimus užtikrinti branduolinio objekto saugą, įskaitant pagrindinį dalyką — AE perkėlimą kuo toliau nuo Lietuvos sienos. Pavyzdžiui, į Mogiliovo sritį.

Paaukojimas

Akivaizdu, kad niekas Baltarusijoje neįvykdys tokių absurdiškų reikalavimų. Atominė elektrinė pastatyta, vyksta branduolinio kuro pakrovimas į pirmojo energetinio bloko reaktorių. Fizinis elektrinės paleidimas numatomas birželio mėnesį.

Veltui Pavilionis ir Auštrevičius drabsto purvu Užsienio reikalų ministerijos vadovą. Jis yra tik Lietuvos prezidento, kuris pagal Konstituciją apibrėžia, formuoja ir įgyvendina tarptautinę politiką, pozicijos tarpininkas. Nedidelė Linkevičiaus kaltė ir tame, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prezidentas Gitanas Nausėda taip kuria santykius su partneriais, kad galiausiai bet kokios iniciatyvos pavirsta žala Lietuvos valstybei ir tautai.

Kodėl tada du deputatai nori paaukoti ministrą? Reikalas tas, kad birželio 18 dieną įvyks ES vadovų susitikimas su Rytų partnerystės programos dalyviais.

Prognozuojama, kad aukščiausiojo lygio susitikimas žlugs, nes Briuselis turi daug svarbesnių klausimų nei Ukrainos, Gruzijos, Moldovos narystės ir asocijuotos Armėnijos, Baltarusijos, Azerbaidžano narystės ES ir NATO perspektyvos.

Už nesėkmę kažkas Vilniuje turės sumokėti. Kad prie giljotinos nebūtų atvesti reikiami žmonės, reikia pakišti mirties bausmės vykdytojams figūrą, kuri jiems tiktų. Linas Linkevičius tokiam vaidmeniui tinkamas. Be to, jis kiek pabodo konservatoriams ir centristams.

Tegai:
Lietuva, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Amerikiečių tankai Abrams

Išvyko nežadėdami sugrįžti: Lietuvai teko atsisveikinti su JAV tankais

(atnaujinta 18:45 2020.06.01)
JAV kariuomenės mechanizuotasis batalionas palieka Lietuvą. "Abrams" tankai, kuriais taip didžiavosi Lietuva, pakraunami ant geležinkelio platformų ir siunčiami namo į Teksasą

Praėjusią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasipiktino grubiai suklastota netikra naujiena, jog amerikiečiai apkaltino Lietuvą netinkamu "sąjungininkų įsipareigojimų" vykdymu. O reaguodama į tokius kaltinimus Lietuvos krašto apsaugos ministerija neva ketina reikalauti JAV kariuomenės išvedimo iš respublikos teritorijos.

Žinoma, vasalas net negalėjo pakelti akių į šeimininką, o apie prieštaravimus reaguojant į jo nurodymus negali būti nė kalbos. Bet, kaip paaiškėjo, klastotė, kurią kažkas atsiuntė vienai iš svarbiausių Lietuvos žiniasklaidos redakcijų, buvo netoli nuo tiesos. Bent jau jos autorius tikrai žinojo, kad amerikiečių kariai ketina palikti Lietuvą. O kaip tai įvyks — kita kalba.

Jie išvyko nežadėdami grįžti

O dabar pasaulio žiniasklaida oficialiai skelbia, kad JAV kariuomenės mechanizuotasis batalionas po ilgo buvimo Lietuvoje yra išsiųstas namo. Matyt, vykstant protestams didžiuosiuose  Amerikos miestuose, Pentagono vadovybė ir pats prezidentas Donaldas Trampas nusprendė, kad "Abrams" tankai greičiausiai bus naudingi ne Baltijos šalims apsaugoti, bet atkurti tvarką ir demokratiją pačiose JAV. Lietuvos karinė vadovybė gali padaryti tik liūdnai konstatuoti šį faktą.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, amerikiečiai turėjo savo kovinio rengimo programas, kurias jie čia įgyvendino. Be to, jis pripažino, kad tai yra atgrasymo priemonė ir ums reikia Amerikos kariuomenės būrio.

"Tačiau pagrindinės atgrasymo priemonės yra pažangūs NATO batalionai", — interviu "EuroNews" sakė Karoblis.

Ar amerikiečių tankai grįš į Lietuvos žemę? Klausimas vis dar atviras

"Tai buvo nuostabu. Girdėjau tik teigiamų atsiliepimų apie kariuomenės patirtį, apie puikius įvertinimus, kuriuos gavo JAV kariškiai, ir apie pagalbą —buvo nuostabu", — diplomatiškai kalbėjo JAV ambasadorius Lietuvoje, kraunant "Abrams" ant geležinkelio platformų. 

JAV diplomatinės atstovybės Lietuvoje vadovas pasidžiaugė, kad dėl koronaviruso pandemijos JAV kariškiai papildomus porą mėnesių galėjo treniruotis Lietuvos pratybų aikštelėse.

Nuo 2017 metų iš valstybės biudžeto buvo skiriamos didžiulės sumos NATO pratybų serijai organizuoti ir prižiūrėti. Lietuvos valdžia daro viską, kad įrodytų savo lojalumą NATO ir neabejotinai paklūsta aukščiausiajai Šiaurės Atlanto aljanso vadovybei. Net kenkdama savo piliečių gyvenimo kokybei, visų lygių valstybės vadovybė pareiškia, kad ji ir toliau teiks pagrindinį NATO finansinį kriterijų — skirti gynybai bent du procentus BVP. Ir tai dėl koronaviruso pandemijos įvykusio staigaus ekonomikos nuosmukio fone.

Akivaizdu, kad Lietuvos kariuomenė, net ir sudėjusi titaniškas pastangas, vargu ar sugebės susidoroti su "agresore iš Rytų" be NATO ir ES sąjungininkų pagalbos.

Raimundo Karoblio teigimu, net "Rail Baltica" geležinkelis, kurį jie planuoja nutiesti iš Europos į Baltijos šalis, pirmiausia turėtų būti skirtas greitam karinės technikos gabenimui, o tik po to gyventojų poreikiams tenkinti.

"Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija esame pateikę Europos Komisijai projektus, kurie turi būti prioritetiniai (...) Turi atitikti ir „Rail Baltica“ projektas, taip pat keliai, tiltai ir panašūs dalykai", – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Kas tai, jei ne Lietuvos valstybės militarizavimas ir pasirengimas atiduoti savo teritoriją užsienio kariniam kontingentui? Bet Lietuvos Konstitucijoje juodu ant balto parašyta, kad dislokuoti užsienio karines bazes yra draudžiama respublikoje: "Masinio naikinimo ginklai ir užsienio valstybių karinės bazės negali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje" (137 straipsnis, 13 skyrius).

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Karinės pajėgos užsienyje: JAV ir RF
© Sputnik /
Karinės pajėgos užsienyje: JAV ir RF
Tegai:
Lietuva, JAV, Abrams
Dar šia tema
Nausėda pažadėjo, kad gynybos išlaidų nesumažins net koronavirusas
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai