Rokas masiulis, archyvinė nuotrauka

Masiulis sprendimą atleisti ministro pareigų laiko Karbauskio "kerštu"

52
(atnaujinta 14:37 2019.08.14)
Naujas koalicijos susitarimas numato, kad Masiulį susisiekimo ministro pareigose pakeis Jaroslavas Narkevičius, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Laikinai einantis Lietuvos susisiekimo ministro pareigas Rokas Masiulis teigė, kad pasitraukia iš savo pareigų "ramia sąžine". Apie tai jis rašė savo paskyroje Facebook.

"Susisiekimo ministro postą palieku ramia sąžine. Labai noriu padėkoti visiems, padėjusiems šiame nelengvame kelyje. Esu įsitikinęs, kad į nomenklatūrinę pelkę Lietuva jau negrįš", — pareiškė baigiantis darbą ministras.

Anot Masiulio, jo atleidimas yra valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio kerštas.

"Kerštas turėjo įvykti, ir jis įvyko. Aš žinojau, kas bus po Vaitkaus (Klaipėdos uosto direktorius — Sputnik) atleidimo", — spaudos konferencijos metu sakė Masiulis.

Pasak jo, susisiekimo ministras yra labai paklausus Seime asmuo.

"Seimo nariai kviečia, prašo jų apygardose statyti kelius, be eilės asfaltuoti žvyrkelius. Pono Karbauskio komanda ir jo partija yra ne išimtis", — sakė ministras.

Masiulis teigė gavęs daugybę politinių partijų ir verslo atstovų pasiūlymų dėl savo būsimos karjeros, tačiau jis dar nenusprendė, ką veiks po atsistatydinimo. Anot buvusio ministro, jis norėtų poros savaičių poilsio, o tada įvertintų visas galimybes.

Kalbėdamas apie savo, kaip Lietuvos susisiekimo ministro, nuopelnus, Masiulis ypač akcentavo antikorupcinę sistemą ir "Lietuvos geležinkelių" pertvarką.

Masiulis taip pat didžiuojasi bendradarbiavimu su Lenkija.

Liepos mėnesį partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad reformuodami koalicijos susitarimą, "valstiečiai" siekia atsikratyti kai kurių ministrų. Pasak politiko, po Klaipėdos uosto vadovo atleidimo "valstiečiai" norėjo "atsikratyti" Masiulio, gynybos ministro Raimundo Karoblio ir kitų.

Liepos pradžioje keturios Lietuvos Seimo partijos pasirašė naują koalicijos susitarimą. Naująją daugumą sudaro 76 deputatai.

Koalicijos sutartį pasirašė "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir partija "Tvarka ir teisingumas".

Daugumą vietų gavo "valstiečiai". Pagal koalicijos susitarimą Susisiekimo ministerijos vadovo pareigas eis partijos LLRA-KŠS atstovas.

Pagal koalicijos susitarimą Seimo pirmininko postą turėtų perimti Socialdemokratų darbo partija. Tai bus įmanoma, jei dabartinis Seimo vadovas Viktoras Pranckietis gaus nepasitikėjimo votumą.

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino naują ministrų kabinetą. Lietuvos vyriausybėje pasirodė trys nauji žmonės. Susisiekimo ministru tarpo LLRA-KŠS atstovas Jaroslavas Narkevičius, socialdemokratas Andrius Palionis — žemės ūkio ministru, o LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė — vidaus reikalų ministre. Visi kiti ministrai liko savo pareigose.

52
Tegai:
Susisiekimo ministerija, Rokas Masiulis
Dar šia tema
Skvernelis pažadėjo paskatas tarnautojams už Vyriausybės programos vykdymą
Vyriausybė pritarė Sinkevičiaus kandidatūrai į eurokomisaro postą
Paaiškėjo, kaip atrodys atnaujinta vyriausybė: pasirodė 3 naujos pavardės
Baltarusija

Ekspertas: masinio baltarusių išvykimo į Lietuvą nebus

(atnaujinta 16:54 2021.04.20)
Vakarams reikia savų įtakos agentų Baltarusijoje, todėl ištrauks iš ten tik tuos, kas yra persekiojami, mano ekspertas Semionas Uralovas

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Masinio išvykimo iš Baltarusijos nebus, nes paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais. Ministerijos duomenimis, 376 iš jų jau atvyko į Lietuvą, o dar 133 asmenys pasiprašė prieglobsčio.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo "režimo ir represijų ar persekiojamiems" Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Uralovas pareiškė, jog už Vilniaus stovi vyresni partneriai — Londonas ir Vašingtonas, kuriems reikalingi savi įtakos agentai Baltarusijoje.

"Ištrauks tik tuos, kuriems jau visai blogai, ir kurie ten visai "išsidavė", kaip sakoma, yra persekiojami ir pan. Todėl masinio išvykimo nebus, nes dauguma "pritilo", nusėdo ant dugno ir toliau yra Baltarusijos viduje, beje, jų valdžios sistemoje", — pareiškė jis.

Pasak jo, paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis.

"Kažkas pasirenka Lenkiją, mažiau — Lietuvą, kažkas — Rusiją. Ir iš tiesų visi laukia koronaviruso apribojimų panaikinimo, kad galėtų išvykti dirbti, niekaip ne dėl emigracijos, nes visi, kurie norėjo išvykti ilgam, jau išvažiavo", — apibendrino jis.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Po oficialaus pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Baltarusijos valdžia mano, kad Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė ir Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, baltarusis, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Baltarusija pareiškė apie "visos paros" Vakarų pratybas prie savo sienų
Rusijos ambasada Lietuvoje

Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM vadovui į žodžius apie "terorizmą"

(atnaujinta 21:49 2021.04.20)
Diplomatinė atstovybė pareiškė, kad Lietuvos politikų bandymai pakabinti etiketę byloja apie piktavališką ketinimą iš jų pusės

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, kuris, kalbėdamas apie situaciją Čekijoje, pasisakė apie terorizmą.

"Kai kurių Lietuvos politikų bandymai pakabinti mūsų šaliai "terorizmą remiančios valstybės" etiketę rodo tik tai, kad jų elgesį lemia piktavališkas ketinimas, besiribojantis su labiausiai įžūlia klasta, arba jų visišką nekompetentingumą", — sakoma diplomatinės atstovybės pranešime Twitter.

Ambasada priminė, kad Rusija pati patyrė terorizmo veiksmus, taip pat pažymėjo, kad ji tebėra ta valstybė, kuri yra "pasaulinės kovos su šiuo XXI amžiaus maru priešakyje".

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Lietuva, Gabrielius Landsbergis, Rusijos ambasada, Rusija
Dar šia tema
Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą
JAV ambasadorius Rusijoje išvyks konsultuotis į Vašingtoną
Balandžio 21-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 21-osios šventės

(atnaujinta 17:32 2021.04.20)
Šią dieną 1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją

Balandžio 21-oji yra 111-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 254 dienos.

Šiandien saulė teka 06:06, leidžiasi 20:31, dienos ilgumas 14 val. 25 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Anzelmas, Konradas, Milgedas, Skalvė, Amalija, Arijus.

Sekretorės (biuro administratoriaus) diena

Sekretorės diena švenčiama trečiąjį balandžio trečiadienį.

1952 metais Amerikos verslininkas Haris F. Klemfusas savo įmonėje įsteigė Sekretorės dieną. Tokios šventės metu visos jo įmonės moterys būdavo išvaduojamos nuo varginančio rutininio darbo. Ši šventė po truputį paplito visame pasaulyje ir net tapo Administratorių profesine švente.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1563 metais mirė pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas.

1876 metais gimė Jurgis Narjauskas Kunigas, vertėjas, tautosakininkas, literatas. Mirė 1943 m.

2011 metais aukštaitijos siaurasis geležinkelis paskelbtas 2011 metų Kalmaro (Švedija) tarptautinio aplinkosaugos konkurso nugalėtoju.

Ši diena pasaulio istorijoje

1839 metais turkai užėmė Siriją.

1856 metais Australija tapo pirmąja pasaulio valstybe, įvedusia aštuonių valandų darbo dieną.

1898 metais JAV pripažino Kubos nepriklausomybę.

1910 metais mirė amerikiečių rašytojas Markas Tvenas — Samuelis Lenghornas Klemensas.

1926 metais gimė Anglijos karalienė (nuo 1952 m.) Elžbieta II.

1965 metais sulaukęs 72-jų metų amžiaus, mirė anglų mokslininkas, fizikas Edvardas Viktoras Epltonas, tyrinėjęs atmosferą ir 1947 m. gavęs Nobelio premiją už jonosferos atradimą.

1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją.

1987 metais autobusų stotyje Kolombe (Šri Lanka) teroristai susprogdino bombą: teroristinio akto aukomis tapo 150 žmonių.

1997 metais pirmieji Kinijos armijos kareiviai įžengė į Honkongą, Kinijai ruošiantis perimti šią britų koloniją.

1998 metais Pietų Korėja atsisakė pretenzijų į kompensacijas iš Japonijos už seksualinį korėjiečių moterų išnaudojimą per II pasaulinį karą.

1999 metais per NATO bombardavimą visiškai sugriauta Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus rezidencija Belgrade.

2011 metais Kirgizijos parlamentas prieš rytinį posėdį paaukojo septynis avinus pievutėje prie Vyriausybės rūmų Biškeko centre, tikėdamasis nuvaryti šalin piktąsias dvasias, sėjančias nesantaiką ir kraujo liejimą.

2019 metais Šv. Velykų sekmadienį mirtininkams susisprogdinus keliose Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose, žuvo daugiau kaip 250 žmonių, dar apie 500 žmonių buvo sužeista.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai