Energetikos ir Ekonomikos ministerijos, archyvinė nuotrauka

Liberalai siūlo vėl sujungti dvi ministerijas

9
(atnaujinta 09:54 2019.08.16)
Vyriausybės įstatymo pataisų iniciatoriai siūlo, kad naujoji Ekonomikos ir energetikos ministerija savo darbą pradėtų nuo 2020 metų sausio

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Opozicijos liberalai Seime trečiadienį registravo siūlymą jungti Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybės įstatymo pataisų iniciatoriai Simonas Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo, kad naujoji Ekonomikos ir energetikos ministerija savo darbą pradėtų nuo 2020 metų sausio.

Pasak Gentvilo, šis projektas — tai racionali galimybė sugrįžti prie istoriškai nusistovėjusio ministerijų modelio.

Parlamentaras primena, kad 1997 metais Energetikos ministerija buvo panaikinta, jos funkcijas perduodant Ūkio ministerijai (dabartinei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai). 2009 metais Energetikos ministerija atkuriama perduodant dalį Ūkio ministerijos funkcijų.

Jo teigimu, iki šiol tame pačiame pastate įsikūrusių dviejų ministerijų atsiradimą lėmė tuometinės Vyriausybės ketinimai Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę, taip pat užtikrinti energetinį saugumą bei sinchronizuoti Lietuvos elektros energetikos sistemą su žemynine Europa. Ūkio ministerija liko atsakinga už verslą, inovacijas ir investicijas.

"Praėjus dešimtmečiui galime konstatuoti, kad daugelį planų abi ministerijos įgyvendino ar baigia įgyvendinti, todėl gal ne veltui valdantieji nuo šių metų Ūkio ministeriją pervadino į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją", — sako projekto iniciatorius Gentvilas.

Ministerijų sujungimo įstatymo projektą teikiantys parlamentarai atkreipia dėmesį, kad abi institucijos yra vienos mažiausių šalies ministerijų (Energetikos ministerijoje dirba 86, Ekonomikos ir inovacijų — 225 darbuotojai). Anot jų, prieš dešimtmetį funkciškai padalintos ministerijos "sulipdymas" būtų ne tik administracinių lėšų taupymas racionaliau išnaudojant biurokratinius ministerijų resursus, bet ir svarbus "politinių pažadų" tesėjimas.

Projekto iniciatorių įsitikinimu, siūlymas būtent dabar sujungti prieš dešimtmetį atskirtas ministerijas yra ne spontaniška iniciatyva, o senokai pribrendęs sprendimas, kurį įgyvendinti šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas.

Be to, prieš savaitę Vyriausybė patvirtino ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į Europos Komisijos narius.

9
Tegai:
darbas, ministerijos, vyriausybė
Dar šia tema
STT: Energetikos ministerijos įmonės neviešina savo veiklos
Protestas prieš Sveikatos apsaugos ministerijos "vaistų reformą"
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos "auksiniai šaukštai" — klastotė
Gyventojų patogumui — išmanusis Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimas
Viačeslavas Titovas

Titovas: Lietuvos valdžia pažeidžia įstatymus, primesdama gyventojams vienintelį požiūrį

(atnaujinta 19:21 2020.07.03)
Šalies vadovybė reguliariai bando apriboti informacijos sklaidą, nors tai prieštarauja Konstitucijai, mano Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos valdžios bandymai apriboti informacijos sklaidą rodo atitolimą nuo demokratijos normų, interviu Sputnik Lietuva pasakė Klaipėdos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) uždrausti "RT" kanalų transliavimą.

Anksčiau Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (NEPLP) uždraudė septynių "RT" kanalų retransliavimą. Į uždraustų kanalų sąrašą pateko "RT", "RT HD", "RT Arabic", "RT Spanish", "RT Documentary HD", "RT Documentary", "RT TV". Po to LRTK nusprendė atsiliepti į kaimyninės šalies kvietimą taip pat pasielgti visoms kitoms ES narėms.

Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas konstatavo, kad tai ne pirmas kartas, kai šalies valdžia bando apriboti informacijos sklaidą.

"Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai yra antikonstituciška, nes Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad žmonės turi teisę laisvai gauti, laisvai skleisti informaciją. Tai, be abejo, yra informacijos monopolija, man seniai nepatinka, kad skelbiamas kitoks, alternatyvus požiūris gyventojams, ir, mano manymu, tai, be abejo, yra gyventojų teisių suvaržymas, nes jie, mano manymu, turi visas teises pasirinkti žiniasklaidos priemones, kuriomis naudotis, gauti informaciją. Tai yra atitolimas nuo demokratijos normų, atitolimas nuo tradicinių valstybės raidos formų", — pareiškė jis.

Anot Titovo, tai ne paskutinis kartas, kai šalies vadovybė nepaiso Konstitucijos.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Konstitucija, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Dar šia tema
Kiseliovas pakomentavo RT draudimą Latvijoje
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Rusijos zenitinių raketų sistema S-400

Karo ekspertas: JAV apmaudu, kad Turkija atsisakė "Patriot" ir pasirinko S-400

(atnaujinta 18:38 2020.07.03)
Vašingtonas naudojo įvairius metodus, kad atkalbėtų Ankarą nuo sutarties su Maskva, netgi grasino ir baugino, mano karo ekspertas Igoris Korotčenka

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. JAV nemalonu, kai NATO šalis atsisako jų ginklų, ypač jei taip pasielgia antra pagal galingumą ir karių skaičių armija NATO, interviu Sputnik radijui pasakė karo ekspertas, žurnalo "Nacionalnaja oborona" vyriausiasis redaktorius Igoris Korotčenka.

Birželio pabaigoje JAV senatorius respublikonas John'as Thune'as pasiūlė iš Turkijos įsigyti Rusijos zenitinių raketų sistemų S-400, kad išspręstų prieštaravimus tarp Vašingtono ir Ankaros. Pataisos pasiūlytos JAV įstatymo projektui dėl biudžeto asignavimų krašto gynybai 2021 metams.

Karo ekspertas pažymėjo, jog JAV iš pradžių dėjo dideles pastangas, kad būtų užkirstas kelias pasirašyti sutartį tarp Turkijos ir Rusijos.

"Buvo naudojama daugybė metodų — ir grasinimai, ir įbauginimai. Bandymas Turkijai primesti Europos ir Amerikos zenitinių raketų sistemas mainais į S-400. Bandymas grasinti Turkijai ekonominių sankcijų įvedimu. Arsenalas buvo labai didelis, įskaitant JAV Kongrese priimtą specialųjį įstatymą, pagal kurį prieš Turkiją ir šios šalies pareigūnus, prisidėjusius kuriant ir priimant sprendimus dėl S-400 pirkimo, galėtų būti įvestos individualios sankcijos", — pasakė jis.

Korotčenka priminė, kad Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas kelis kartus viešai pareiškė, kad jo šaliai reikalingos S-400 sistemos. Ekspertas pažymėjo, kad, be abejo, JAV nemalonu, kai NATO šalis atsisako jų ginklų.

"Žinoma, jiems labai nemalonu ir apmaudu, kad Turkija, o tai yra antra pagal galingumą ir karių skaičių armija NATO po Jungtinių Valstijų, taigi, NATO šalis numeris 2 pasirinko Rusijos zenitinių raketų sistemas S-400, atsisakiusi Amerikos "Patriot". Tai Vašingtonui yra didžiulis fiasko. Esu įsitikinęs, kad spaudimas tęsis, tačiau jis neduos jokių rezultatų. Turkija čia yra gana pragmatiška ir puikiai supranta amerikiečių tikslus ir savo interesus", — pasakė jis.
Raketų sistema S-400 Triumf
© Sputnik /
Raketų sistema S-400 "Triumf"