Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Rusija, Ukraina ir Astravo AE: apie kalbėjo Lietuvos ir Estijos vadovai Taline

59
(atnaujinta 15:54 2019.08.20)
Baltijos valstybių vadovai aptarė šalių politinių ir ekonominių santykių bei saugumo Baltijos regione klausimus, NATO gynybos planus, Europos Sąjungos darbotvarkę

VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vizito Estijoje metu susitiko su šios šalies prezidente. Apie tai praneša prezidentūros spaudos tarnyba.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с президентом Эстонии Керсти Кальюлайд
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Lietuvos vadovas susitiko su kolege iš Estijos Kersti Kaljulaid, ministru pirmininku Jūriu Ratu ir parlamento pirmininku Henu Peluasu. Derybų metu buvo aptarti politiniai ir ekonominiai šalių ryšiai, Baltijos šalių bendradarbiavimo išplėtimo galimybės, saugumo situacija Baltijos regione, NATO gynybos planai, Europos Sąjungos darbotvarkė.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с президентом Эстонии Керсти Кальюлайд
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Pokalbyje su Kaljulaid Lietuvos Prezidentas pabrėžė Vilniaus norą atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą.

"Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant gilinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, sustiprinti mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose. Manau, kad Baltijos šalių Prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek tolesnės eurotransatlantinės integracijos gilinimo", — pareiškė Nausėda.

Šalių vadovai aptarė svarbiausius energetinio saugumo klausimus. Visų pirma, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją. Nausėda taip pat palietė Baltarusijos atominės elektrinės (Astravo AE), kuri, jo nuomone, kelia grėsmę ES saugumui, statybos temą.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с президентом Эстонии Керсти Кальюлайд
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Be to, vadovai aptarė santykius su Rusija ir Rytų partnerystės šalimis, taip pat kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemones. Baltijos šalių prezidentai sutarė, kad sankcijos Maskvai turėtų būti tęsiamos tol, kol Minsko susitarimai bus "įgyvendinti".

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с президентом Эстонии Керсти Кальюлайд
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

"Būtina stiprinti tarptautinę paramą Ukrainai ir jos reformoms", — sakė Nausėda.

Lietuvos prezidento vizitas sutampa su Estijos nepriklausomybės atkūrimo diena. 1991 metų rugpjūčio 20 dieną Estijos valstybės Aukščiausioji Taryba priėmė dekretą "Dėl nepriklausomybės atkūrimo". Netrukus po to pasaulio valstybės pradėjo pripažinti Estijos nepriklausomybę: 1991 metų rugsėjo 17 dieną šalis tapo JT nare.

59
Tegai:
oficialus vizitas, Lietuva, Estija, Kersti Kaljulaid, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda apgailestauja dėl Latvijos sprendimo pirkti elektrą iš Astravo AE
Gitanas Nausėda susitiko su Indijos viceprezidentu Venkaiah Naidu
Lietuvos prezidentas vyks į Estiją
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje

(atnaujinta 13:34 2020.07.11)
"Vilniaus vandenys" duomenimis, didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje, kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo

VILNIUS, liepos 12 - Sputnik. Per karantiną Vilniaus miesto gyventojai suvartojo mažiau vandens, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės "Vilniaus vandenys" duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau. 

Karantinui įpusėjus, bendrovė fiksavo apie 5 proc. mažesnį vandens suvartojimą lyginant su laikotarpiu iki karantino, o karantinui einant į pabaigą, sumažėjimas išaugo iki 7 proc. 

Didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo, labiausiai – Kalnėnuose, Trakų Vokėje, Gulbinuose, Verkiuose.

"Tokias vandens suvartojimo tendencijas siejame su šiuo periodu pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis. Restoranams, viešbučiams ir kitiems verslams sustabdžius veiklą, kuri labiausiai sutelkta centrinėje miesto dalyje, natūraliai krito ir vandens suvartojimas. O štai gyventojai, daugiau laiko nei įprastai praleidę namuose, jo vartojo daugiau, ypač tai pastebima daugiabučių namų rajonuose", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.

Dėl karantino keitėsi ir dalies vartotojų finansinė padėtis, todėl šiuo periodu bendrovė "Vilniaus vandenys" sulaukė daugiau gyventojų ir verslo prašymų atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Dar šia tema
Vyriausybei pateiktas pirmasis skundas dėl per karantiną įvestų draudimų
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Čaplinskas mano, kad antrą kartą įvesti karantiną Lietuvoje būtų klaida