Emanuelis Makronas, archyvinė nuotrauka

Makronas Facebook'e paskelbė įrašą rusų kalba

87
(atnaujinta 16:35 2019.08.20)
Vladimiras Putinas ir Emanuelis Makronas susitiko Prancūzijos prezidentų vasaros rezidencijoje, Bregansono forte, susitikimas truko daugiau nei tris valandas

VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas Facebook'e paskelbė įrašą rusų kalba.

Anot Prancūzijos vadovo, "Rusija yra labai europietiška šalis".

"Mes tikime Europa, besitęsiančia nuo Lisabonos iki Vladivostoko. <...> Pažanga padaryta daugeliu politinių ar ekonominių klausimų, nes dedame pastangas plėtodami Prancūzijos ir Rusijos santykius. Esu įsitikinęs, kad vykdydami šią daugiašalę pertvarką turėtume plėtoti Europos Sąjungos ir Rusijos saugumo ir pasitikėjimo architektūrą".

Pirmadienį Vladimiras Putinas ir Emanuelis Makronas susitiko Prancūzijos prezidentų vasaros rezidencijoje, Bregansono forte. Derybos truko daugiau nei tris valandas.

Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Rusijos ir Prancūzijos aukščiausiojo lygio susitikimą, pažymėjo, kad vadovai aptarė pagrindinius dvišalės ir tarptautinės darbotvarkės, klimato, Arkties plėtros klausimus, ypatingą dėmesį skyrė padėčiai Ukrainoje.

Rusijos Valstybės Dūma įvertino Putino ir Makrono susitikimo rezultatus >>

Kremliuje derybos buvo apibūdintos kaip "turiningos, patikimos ir konstruktyvios".

Šalių vadovų susitikimas vyko likus kelioms dienoms iki G7 aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks rugpjūčio 24-26 dienomis Prancūzijoje, Biarico mieste. Ekspertai mano, kad Makronas greičiausiai nekvies Rusijos vadovo į šį susitikimą, tačiau naudojasi dabartinėmis derybomis, kad vėliau pareikštų Maskvos poziciją G7 aktualiais klausimais.

87
Tegai:
susitikimas, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Ekspertas pabrėžė Putino ir Makrono dialogo svarbą
Ekspertas: Makrono ir Putino susitikimas padės sušvelninti sankcijas
Putinas ir Makronas išsakė savo lūkesčius dėl oficialių derybų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda paragino Prancūziją ir Rusiją tapti tarpininkėmis dialoge Minske

(atnaujinta 14:36 2020.09.28)
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė sankcijų būtinybę ir išreiškė viltį, kad šis klausimas bus išspręstas kitame ES viršūnių susitikime

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Europos šalys, įskaitant Prancūziją ir Rusiją, turėtų tapti tarpininkėmis padedant užmegzti taikų Baltarusijos valdžios ir pilietinės visuomenės dialogą, pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos vadovo interviu Prancūzijos laikraščiui "Le Figaro".

"Manau, kad mes turime daug galimybių padaryti pažangą mūsų atsakyme į įvykius Baltarusijoje. Norėčiau paraginti Europos šalis, ypač Prancūziją, tapti tarpininkėmis padedant užmegzti taikų Minsko valdžios ir pilietinės visuomenės dialogą, dalyvaujant Rusijai", — sakė valstybės vadovas.

Anot Nausėdos, Lietuva jau dėjo tokias pastangas, tačiau norėtų, kad prie jos prisijungtų ir kitos valstybės.

Lietuvos vadovo teigimu, "laikas bėga ir situacija gali keistis", tad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka gali sutikti pradėti dialogą, tačiau kol kas būtina įvesti sankcijas. Nausėda pridūrė, kad praėjusiame ES viršūnių susitikime "pasiekti susitarimą nepavyko".

"Tikiuosi, kad šis klausimas bus išspręstas kitame aukščiausiojo lygio susitikime. Turime parodyti savo solidarumą, kitaip Europos įvaizdžiui ir autoritetui bus padaryta žala", — sakė jis.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makonas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino “valdžios krize”, kuri nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Rusija, Minskas, Prancūzija, Gitanas Nausėda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
Į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista atvykti 326 Baltarusijos piliečiams
Protestai Minske

Į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista atvykti 326 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 13:51 2020.09.28)
Baltarusijos Respublikos piliečiai, siekiantys atvykti į šalį dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijoje

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Šiuo metu išduoti 326 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką humanitariniais tikslais, rašo Vidaus reikalų ministerija.

Ministerijos duomenimis, 81 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, 26 Baltarusijos piliečiai paprašė prieglobsčio.

"Nuo rugpjūčio 11 d. pradėjom taikyti išimtį ir išduodame leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Atvykstančiųjų skaičius nuolat kinta, kasdien sulaukiame prašymų suteikti leidimą atvykti į Lietuvą, tačiau taip pat matome, kad daug Baltarusijos piliečių ta galimybe dar nepasinaudojo, net neabejoju, kad priimti sprendimą palikti šalį yra labai sudėtinga. Taip pat šie žmonės gali grįžti į savo šalį, jeigu jiems negrės pavojus", — sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Primenama, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai, siekiantys atvykti į šalį dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijoje dėl Šengeno vizos išdavimo ir pateikti ypatingas humanitarines priežastis patvirtinančią informaciją.

Šengeno viza leidžia atvykti į Šengeno teritoriją ir būti vizoje nurodytą laiką, bet ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį nuo pirmo atvykimo į Šengeno valstybių narių teritoriją datos.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Baltijos šalių sąrašo variante buvo 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir kaimyninės valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka.

Vėliau buvo pranešta, kad šios šalys išplės asmeninių sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukdamos į jį apie šimtą žmonių.

Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
humanitarinė pagalba, prezidento rinkimai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltarusijos krovinių išėjimas iš Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones
Lukašenka inauguruotas — ką darys Lietuva ir ES?
Makronas paragino Lukašenką pasitraukti iš prezidento posto