Jurijus Melis

Lietuvoje nuteisto Melio advokatė papasakojo apie jo kalinimo sąlygas

70
(atnaujinta 15:59 2019.08.21)
Galinos Kardanovskajos teigimu, taip pat iki šiol nepaskirta apeliacinio posėdžio dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio data

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Rusijos kariuomenės rezervo pulkininkas Jurijus Melis, kuris Lietuvoje nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo "Sausio 13-osios byloje", perkeliamas į kitą kalėjimą ir laikomas bendroje zonoje su kriminaliniais nusikaltėliais, RIA Novosti pranešė jo advokatė Galina Kardanovskaja.

Šių metų kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas paskyrė Meliui septynerių metų kalėjimo bausmę neva už "karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui". Jis yra kaltinamas tuo, kad 1991 metų sausio 13 dieną, tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto metu, vairavo tanką. Balandžio viduryje Melio gynyba apskundė nuosprendį.

"Mes pateikėme visus skundus, kad jis turėtų būti perkeltas į zoną, kur bausmes atlieka buvę vyriausybės pareigūnai. Bet jo neperkelia. Mes apeliavome, turėtų būti dar vienas sprendimas. Jis yra bendroje zonoje su paprastais kriminaliniais nusikaltėliais, tai labai didelė problema", — sakė Kardanovskaja, atsakydama į klausimą apie Jurijaus Melo savijautą.

Ji pridūrė, kad Melis perkeliamas iš Vilniaus kalėjimo.

"Šiandien, pavyzdžiui, jis buvo apskritai perkeltas iš Vilniaus. Manau, kad jie nuveš jį į Kybartus, jei neklystu. Taip pat į bendrą zoną", — pažymėjo Kardanovskaja.

Pasak jos, apeliacinio teismo posėdžio dėl apeliacijos, kurią gynyba pateikė balandžio viduryje, data dar nėra nustatyta, tačiau jis turėtų būti surengtas rudenį.

"Posėdžio dėl apeliacijos data kol kas nenustatyta. Rudenį datos nežinomos, vis tiek bus posėdžių Vilniuje. Lietuvos apeliacinis teismas yra Vilniuje. Taip [posėdis dėl apeliacijos vyks rudenį — Sputnik]", — paaiškino advokatė.

Melis buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 metų kovo mėnesį. Kitus penkerius metus iki teismo jis praleido tardymo izoliatoriuje — Lukiškių kalėjime, o tai iš esmės yra pažeidimas. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, pagal Lietuvos įstatymus asmuo gali būti laikomas tardymo izoliatoriuje tik trejus metus.

"Sausio 13-osios byla"

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių. Įvykių dalyviai iš Tarybų Sąjungos pusės teigia, kad laisvės gynėjus  nužudė provokatoriai, kurie šaudė nuo kaimyninių namų stogų.

Iš viso Vilniaus apygardos teismas nuteisė 67 žmones, iš kurių dauguma už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą atsistojo tik du žmonės — Melis ir Lietuvoje gyvenantis buvęs kariškis Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams. Jo gynyba taip pat apskundė nuosprendį.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

Balandį Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos teisėjus Ainorą Macevičienę, Aivą Survilienę, Virginiją Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Jie įtariami sąmoningai paskelbę neteisėtą nuosprendį prieš rusus.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
70
Tegai:
Lietuva, Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Dar šia tema
Teisinės sistemos gėda: Lietuva paskelbė nuosprendžius "Sausio 13-osios byloje"
Rusija būtinai atsakys į Lietuvos nuosprendį "Sausio 13-osios byloje"
Rusijos Federacijos Tarybos narys: "Sausio 13-osios byla" — atviras šališkas teismas
Rusija iškėlė bylą prieš Lietuvos "Sausio 13-osios bylos" teisėjus
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką

Lietuvos vadovo teigimu, reikia užtikrinti vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą.

Apie tai penktadienį praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Europos Komisijos siūlymas paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš šalių narių, yra ambicingas. Kad jis būtų pasiektas, svarbu užtikrinti dviejų pagrindinių prielaidų įgyvendinimą: vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu", – teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, ES kolektyvinio imuniteto tikslas yra rimtas įsipareigojimas šalių narių piliečiams ir šį įsipareigojimą privalu pagrįsti "realiais veiksmais".

Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis. Taip pat svarbu užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Jo nuomone, tai galima įgyvendinti sudarius ilgalaikius vakcinų paskirstymo grafikus, ES institucijoms aktyviai įsitraukiant į visą vakcinos gamybos, pirkimo, logistikos pajėgumų didinimo procesą. 

Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus pusę „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto tiekimas nuo koronaviruso mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Tegai:
COVID-19, vakcina, ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Raketos Bulava paleidimas

JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti branduolinę sutartį

(atnaujinta 09:26 2021.01.22)
Vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV START-III baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. JAV siūlys Rusijai penkeriems metams pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), sakė Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki (Jen Psaki).

Ji pažymėjo, kad susitarimas yra naudingas JAV nacionaliniam saugumui ir jo "pratęsimas yra dar svarbesnis tuo metu, kai santykiai su Rusija yra tokioje rimtoje konfrontacijoje, kokia yra dabar".

"Tai yra vienintelis susitarimas, kuris sulaiko Rusijos branduolines pajėgas, ir tai yra strateginio stabilumo inkaras tarp mūsų dviejų šalių", — pridūrė ji.

Kita vertus, Psaki teigė nežinanti, ar Baideno administracija pranešė Maskvai apie savo ketinimus.

JAV
© Sputnik / Игорь Михалев

Anksčiau Rusija pasisakė už START-III sutarties pratęsimą maksimaliam numatytam penkerių metų laikotarpiui. Kaip pažymėjo užsienių reikalų ministras Sergejus Lavrovas, situacija ginklų kontrolės srityje "visiškai nenormali". Jis pažymėjo, kad Rusija laukia konkrečių naujosios JAV administracijos pasiūlymų. 

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Karo politologas: keičiasi JAV ir Rusijos Federacijos sąveikos vektorius
Rusijos ambasadorius JAV įvertino galimybę susitarti dėl START-III pratęsimo
Rusijos ambasadorius JAV: Rusijos sutramdymas yra JAV politikos alfa ir omega
Rusijoje bandoma unikali įranga AE saugumui padidinti
JK vėliava

Žiniasklaida sužinojo, kas nutiko britų emigrantų finansams Baltijos šalyse

(atnaujinta 09:10 2021.01.22)
Po "Brexit" Didžiosios Britanijos bankai pradėjo uždaryti savo einamąsias sąskaitas, nepaisant to, kad daugelis jų nesivargino iš anksto įspėti klientų

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Baltijos šalyse gyvenantys britai emigrantai susidūrė su finansinėmis problemomis dėl Didžiosios Britanijos banko sąskaitų uždarymo, rašo "Daily Mail".

Tai yra problema, su kuria susiduria Didžiosios Britanijos emigrantai visoje Europos Sąjungoje nuo "Brexit" — Didžiosios Britanijos bankai uždaro savo tikrinamąsias sąskaitas, o Europos bankai didina pinigų siuntimo į užsienį išlaidas.

Astravo AE
© Sputnik/ Виктор Толочко

Taip yra didžiausiuose JK bankuose — "Barclays", "Lloyds" ir "Nationwide Building Society".

Konkrečiai, "Barclays" uždarys savo tikrinamąsias ir taupomąsias sąskaitas bei anuliuos kreditines korteles Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Italijoje, jei klientai negali pateikti JK adreso.

Tokiu būdu klientams buvo pasakyta, kad jei jie gyventų kitur Europos ekonominėje erdvėje, jų sąskaitos liktų atidarytos, tačiau po "Brexit" jie negalėjo atidaryti naujų.

Keli bankai, įskaitant "Lloyds", nuo praėjusių metų rugpjūčio perspėjo išeivijos klientus, kad jų sąskaitos bus uždarytos, nes jiems neteks visos Europos "pasų" leidimų, leidusių jiems veikti visame žemyne.

Apskritai bankai privalėjo pranešti klientams likus dviem mėnesiams iki uždarymo, tačiau visas vaizdas paaiškėjo tik neseniai, o tai emigrantų klientams kėlė galvos skausmą.

"Daily Mail" taip pat pažymi, kad SEPA bankai, kurių narė išlieka JK po "Brexit", neturėtų mokėti daugiau už tarpvalstybinius mokėjimus nei už vietinius, nesvarbu, ar jie atliekami eurais, ar ne. Ši schema kartu su ES reglamentais, įsigaliojusiais 2019 metų gruodžio mėnesį, leido JK bankams, tokiems kaip "Metro Bank" ir "NatWest", sumažinti pinigų siuntimo į Europos banko sąskaitas išlaidas.

Prieš dvejus metus "NatWest" informavo klientus, kad panaikina visus mokesčius už tarptautinius skaitmeninius pervedimus, o "Metro Bank" sumažino mokesčius už mokėjimus eurais nuo 10 iki 20 p (nuo 11 iki 0,2 euro).

Tačiau atrodo, kad kai kurie Europos bankai po "Brexit" dabar didina mokėjimų į JK ir iš jos kainą, nors JK tebėra SEPA narė.

Anksčiau JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį laikotarpį dėl "Brexit", įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Istorinis JK ir ES bendradarbiavimo susitarimas buvo pasiektas gruodžio 24 dieną. Po kelis mėnesius trukusių sunkių derybų. Pagal susitarimo sąlygas Didžioji Britanija paliko bendrąją rinką ir ES muitų sąjungą, tačiau šalys ir toliau laisvai prekiaus be muitų ir kvotų.

Tegai:
Brexit, Didžioji Britanija, Baltijos šalys
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš"
Dar šia tema
Kauno rajone šuo apkandžiojo vaiką
Finansų ministrė papasakojo, kaip pandemijos metu palaikomas verslas