ES vėliavos Briuselyje, archyvinė nuotrauka

ES pasisako prieš Rusijos grįžimą į G8

67
(atnaujinta 13:23 2019.08.22)
Pasak ES atstovų, dialogui su Rusijos Federacija egzistuoja G20 formatas, o G7 turėtų išlikti "demokratijos forumu, pašvęstu bendroms vertybėms"

VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. ES prieštarauja Rusijos grįžimui į "septintuką", kol bus panaikintos priežastys, dėl kurių ji buvo pašalinta iš šio formato, praneša RIA Novosti su nuoroda į šaltinį Briuselyje.

"Turime aiškiai pasakyti, kad ES tvirtai laikosi pozicijos, jog priežastys, dėl kurių 2014 metais Rusijos Federacija nebuvo įtraukta į G8, nepašalintos ir šiandien, todėl ES prieštarautų idėjai pakviesti Rusijos Federaciją į "septintuką". Pakviesti Rusijos Federaciją dalyvauti susitikime neįvykdžius sąlygų būtų neproduktyvu, tai silpnumo — ženklas", — kalbėjo ES atstovas apie artėjantį G7 viršūnių susitikimą Prancūzijoje.

Anot jo, dialogui su Rusijos Federacija egzistuoja G20 formatas, o G7 turėtų išlikti "demokratijos forumu, pašvęstu bendroms vertybėms".

G8 formatas egzistuoja nuo 1998 metų. 2014 metais jis buvo sumažintas iki G7, kai po įvykių Kryme klubo nariai nusprendė nevykti į kitą viršūnių susitikimą Sočyje ir susirinko be Rusijos Briuselyje. Vakarų šalys apkaltino Rusijos Federaciją kišimusi į Ukrainos reikalus ir įvedė sankcijas.

Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, ne kartą paneigė visus kaltinimus ir pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba neveiksminga. Pastaruoju metu Vakaruose vis garsiau kalbama apie būtinybę panaikinti sankcijas Rusijos Federacijai.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas sutiko su Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono pasiūlymu pakviesti Rusiją į G7 viršūnių susitikimą 2020 metais JAV.

Tikimasi, kad Trampas iškels šį klausimą per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą Biarice. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu teigė, kad Rusija mano, jog bet kokie ryšiai su G7 šalimis yra naudingi, ir neatmeta galimybės atnaujinti G8 formatą.

Krymas tapo Rusijos regionu po jame 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77% Krymo rinkėjų ir 95,6% Sevastopolio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainoje 2014 metų vasario mėnesį įvykusio perversmo.

Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Rusijos prezidento, Krymo klausimas yra "visiškai uždarytas".

67
Tegai:
demokratija, G7, G20, Rusijos Federacija, ES
Dar šia tema
Trampas palaikė Makrono pasiūlymą pakviesti Rusiją į G7 viršūnių susitikimą
Vilnius

JAV ambasadorė Minske gali būti akredituota Vilniuje, pranešė Lietuvos URM

(atnaujinta 18:54 2021.04.21)
Lietuvos vyriausybė gavo Amerikos pusės kreipimąsi, kuris, pasak Adomėno, "neparastai nudžiugino"

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. JAV ambasadorė Baltarusijoje Džuli Fišer (Julie Fischer), kuri turi Baltarusijos vizos, gali būti akredituota Vilniuje, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno pareiškimą.

Anot jo, Lietuvos vyriausybė gavo JAV kreipimąsi su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. Rengiamas oficialus atsakymas. Adomenas pareiškė, kad toks prašymas "nepaprastai džiugina".

"Vilnius tampa tokia svarbiausia sostine dirbti su Minsku. Čia yra daugybė tarptautinių organizacijų, kurios negali veikti Baltarusijoje. Neatsitiktinai čia ir  Tichanovskajos (buvusios kandidatės į Baltarusijos prezidentus — Sputnik) štabas įsikūręs.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makejus pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs priimti JAV ambasadorę, tačiau nori turėti aiškią ir suprantamą tolesnio bendravimo visose srityse su Amerikos partneriais perspektyvą. Anot jo, juos stebina tai, kad paskirta ambasadorė, kelis kartus lankydamasi Vilniuje, Varšuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, daro tam tikrus pareiškimus, tuo pat metu mūsų partneriai nepateikia aiškaus atsakymo apie tai, "kokiame statuse ponia ambasadorė ketina atvykti į Baltarusiją".

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra jo fygūrantė ir yra įtraukta į tarpvalstybinių ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, jis buvo įtraukta į asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, sąrašą.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija, Baltarusija, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams
Ekspertas: masinio baltarusių išvykimo į Lietuvą nebus
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis

Landsbergis: Lietuva yra pasirengusi padėti Čekijai

(atnaujinta 16:48 2021.04.21)
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Trečiadienį užsienio reikalų ministras (URM) Gabrielius Landsbergis susitiko su Čekijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Vitu Korseltu, rašo URM spaudos tarnyba.

Čekijos ambasadorius pristatė situaciją dėl Rusijos ambasados darbuotojų išsiuntimo iš šalies, dėkojo už Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių išreikštą paramą ir solidarumą, informavo apie galimus tolesnius Čekijos vyriausybės veiksmus.

Tuo tarpu Landsbergis dar kartą išreiškė paramą šaliai ir pažadėjo Lietuvos pagalbą Čekijos ambasadai Maskvoje bei galimybę svarstyti kitus solidarumo veiksmus.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Rusija, Čekija, Gabrielius Landsbergis, Užsienio reikalų ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Ambasados Rusijoje darbas yra paralyžiuotas, pareiškė Čekijos URM vadovas
Rusijos URM sprogimų Čekijoje tyrimą pavadino "marazminiu paradu"
Muitinė, archyvinė nuotrauka

Muitininkai sulaikė medžio anglies krovinį, kuriame buvo paslėpti kontrabandiniai rūkalai

(atnaujinta 20:50 2021.04.21)
Dėl sudėtingos patikros (darbas labai nešvarus, cigarečių pakeliai padengti anglimi) dar neaišku, kiek kontrabandos gabenta šiuo vilkiku

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Muitinės pareigūnai Šalčininkuose sulaikė medžio anglies krovinį, kuriame buvo paslėpta 15 tūkst. pakelių kontrabandinių baltarusiškų cigarečių, rašo Mutinės spaudos tarnyba.

Balandžio 4-osios rytą į Šalčininkų kelio postą vilkiku atvažiavęs Lenkijos pilietis deklaravo tranzitu į Lenkiją per Lietuvą gabenantis 1 287 maišų rusiškos medžio anglies. Muitininkai nusprendė siuntą patikrinti poste turėtu metalo ieškikliu — dalyje maišų buvo aptikos cigaretes.

Rūkalus bandyta slėpti — maišai su cigaretėmis buvo sukrauti į krovinio vidurį, o grynos anglies pilni maišai juos dengė iš šonų ir puspriekabės galo, lyg apsauga nuo patikrinimo.

Dėl sudėtingos patikros dar neaišku, kiek kontrabandos gabenta šiuo vilkiku. Pareigūnams teks detaliai patikrinti kiekvieną anglies maišą, o kol kas, peržiūrėjus nedidelę krovinio dalį, jau surasta daugiau nei 52 tūkst. eurų vertės cigarečių.

Dėl šios kontrabandos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Muitinė
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Bilotaitė patikrino kontrolės sistemą pasienyje su Baltarusija
Muitininkai sulaikė du vilkikus su 3,5 mln. eurų vertės rūkalais
Utenoje rasta beveik 16 tūkst. eurų vertės kontrabandinių cigarečių