Traktorius

Lietuvos ir Indijos žemės ūkio ministerijos pasirašė bendrų darbų planą

31
(atnaujinta 01:12 2019.08.28)
Nutarta sudaryti darbo grupę, kuri nuspręstų ir numatytų ketverių metų bendradarbiavimo priemones, skirtas planui įgyvendinti

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Lietuvos žemės ūkio ministerija ir Indijos žemės ūkio ir ūkininkų gerovės ministerija pasirašė  2019–2022 metų bendrų darbų planą, praneša Lietuvos ŽŪM spaudos tarnyba.

Siekiant bendradarbiauti, nutarta sudaryti abiejų ministerijų atstovų darbo grupę, kuri nuspręstų ir numatytų ketverių metų bendradarbiavimo priemones, skirtas planui įgyvendinti.

Rugpjūčio 17 dieną į Lietuvą su oficialiu trijų dienų vizitu atvyko Indijos viceprezidentas Venkaiah Naidu ir delegacija.

Susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu buvo aptarti dvišaliai Lietuvos ir Indijos santykiai bei politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių stiprinimo iniciatyvos.

Vizito metu pasirašomi 3 susitarimai dėl glaudesnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Indijos Žemės ūkio, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų: bendradarbiavimo žemės ūkio ir susijusiuose sektoriuose darbo planas, kultūrinių mainų bendradarbiavimo programa ir Protokolas dėl Ekstradicijos sutarties ratifikacinių raštų pasikeitimo.

31
Tegai:
Lietuva, Indija
Dar šia tema
Gitanas Nausėda susitiko su Indijos viceprezidentu Venkaiah Naidu
Premjeras pritaria Indijos ambasados atidarymui Lietuvoje
Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская

Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti Tichanovskają

(atnaujinta 10:18 2021.03.05)
Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis "neišduoda žmonių, kuriems taikomas politinis persekiojimas"

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti Svetlaną Tichanovskaja, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus visuomenės saugumui ir valstybei, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba.

Kovo 2 dieną Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti respublikos Generalinei prokuratūrai. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis "neišduoda žmonių, kuriems taikomas politinis persekiojimas".

"Baltarusijos Respublikos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai prašymą išduoti Svetlaną Tichanovskają, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus visuomenės saugumui ir valstybei", — rašoma Baltarusijos generalinės prokuratūros "Telegram" kanale paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc., šalyje prasidėjo protestų akcijos. Joms išsklaidyti saugumo pajėgos naudojo specialias priemones ir specialią įrangą. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Akcijos palaipsniui atslūgo. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, jų apraiškos praktiškai išnyko.

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai >>

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja anksčiau Vakarų šalių priimtų tarptautinių sankcijų Minskui išplėtimą. Baltarusijoje baudžiamosios bylos iškeltos keliems opozicijos Koordinacinės tarybos, kuri buvo sukurta Tichanovskajos iniciatyva, nariams. Jie ragino užgrobti valdžią, sukurti ekstremistinį darinį ir rengė sąmokslą užgrobti valstybės valdžią antikonstituciniu būdu. Po rinkimų į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja taip pat yra kaltinamoji byloje dėl ekstremistinės grupuotės sukūrimo ir bandymo užgrobti valdžią; Minskas ją įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.

Tegai:
baudžiamoji atsakomybė, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas nominavo Tichanovskają Nobelio taikos premijai
Tichanovskaja su JAV ambasadore Minske aptarė sankcijas Baltarusijai
Tichanovskaja paragino Italiją padėti išplėsti sankcijas Minskui
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva prisidengia "Rusijos grėsme", kad gautų pinigų ES

(atnaujinta 07:59 2021.03.05)
Po "grėsmės" iš rytinių kaimynų pusės pretekstu Baltijos šalių elitas skinasi kelią į Europos institucijas, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos elitas skelbia apie "Rusijos grėsmę", kad gautų pinigų iš ES, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, Strateginės plėtros fondo ekspertų tarybos vadovas Igoris Šatrovas.

Taip ekspertas pakomentavo Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos paviešintą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame Rusija skelbiama "didžiausia grėsme" Lietuvai.

Ataskaitoje rašoma, kad Rusija tariamai neigia dialogo galimybę, nes ją "vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė".

"Nieko naujo neišgirdome. Tik atkreipdamas dėmesį į Rusijos grėsmę, manau, kad Baltijos šalių elitas gali užsitikrinti vietą tarp Europos elito. Ir jie reguliariai tuo verčiasi, reguliariai teikia kažkokias analitines ataskaitas, pasisako su kažkokiais ištyrimais, tyrimais šia tema. Tam visada reikia naujo finansavimo iš Briuselio, kažkokių naujų programų realizavimo. Tuo pačiu Baltijos šalių elitas skinasi sau kelią į Europos institucijas. Kuo efektyviau įrodys savo būtinybę ir svarbą kovoje su Rusija, tuo daugiau dividendų gali tikėtis savo karjeroje", — pareiškė jis.

Lietuvos valdžia nuolat teigė, kad Rusija kelia rimtą "grėsmę" šaliai. Tokie pat pareiškimai buvo ir ankstesniuose VSD pranešimuose. Tada buvo teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos bando "verbuoti Lietuvos piliečius", o Lietuvos politiniai ir visuomenės veikėjai, palaikantys ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusija ar turintys ten giminaičių, "dažnai patenka į Kremliaus akiratį".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Jis pažymėjo, kad Rusija norėtų matyti tokį patį kolegų Lietuvoje požiūrį.

Tegai:
ES, Valstybės saugumo departamentas (VSD), "Rusijos grėsmė", Lietuva
Dar šia tema
JAV ir NATO bando demonizuoti Rusiją, sako karo ekspertas
Lietuva paragino Ukrainą boikotuoti BelAE iš "solidarumo"
Ekspertas: Lietuva jau pasiekė idiotizmą Baltarusijos AE klausimu
Vilnius

Lietuva pagerino COVID-19 sergamumo rodiklius ES

(atnaujinta 09:54 2021.03.05)
Praėjusią savaitę Baltijos šalis užėmė devintą vietą tarp ES šalių pagal dviejų savaičių mirtingumo rodiklius

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 19-oje vietoje Europos Sąjungoje, rodo Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys.

ES vidurkis buvo 311,94 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų per 14 dienų. Lietuvoje jis buvo lygūs 242,01 atvejams. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje sergamumo rodiklis daug didesnis — atitinkamai 496,94 ir 1038,47 atvejai.

Per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 58,7 mirčių milijonui gyventojų. Vidutinis ES šalių rodiklis siekė 69,57. Baltijos šalis pagal šį rodiklį užėmė 15 vietą.

Latvijoje ir Estijoje mirtingumo rodiklis siekė 87,54 atvejus ir 66,22 atvejus milijonui gyventojų.

Praėjusios savaitės ECDC duomenimis, padėtis šalyje buvo prastesnė. Lietuva pateko į ES šalių dešimtuką pagal mirtingumą nuo COVID-19, ji užėmė devintą vietą, o pagal sergamumo rodiklį ji buvo 15-oje vietoje.

Tegai:
ES, karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje daugiau nei tūkstantis žmonių pasiskundė šalutiniu vakcinos poveikiu
Nuo šiol ULAC telefonu konsultuos šalies gyventojus dėl skiepų