JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas susipyko su G7 lyderiais dėl Rusijos

125
(atnaujinta 09:58 2019.08.26)
G7 šalių atstovai nepalaikė JAV prezidento iniciatyvos grąžinti Rusijos Federaciją į G7

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas G7 viršūnių susitikime susipyko su kitų grupės šalių lyderiais, rašo Britanijos laikraštis "The Guardian" su nuoroda į diplomatinius šaltinius.

Priežastimi tapo Trampo pasiūlymas grąžinti Rusiją į G7. JAV vadovas reikalavo, kad Rusija būtų grąžinta į G7, ir nesutiko su jo nepalaikančių kolegų argumentais.

Iš susitikime dalyvavusių pasaulio lyderių Amerikos prezidentą palaikė tik pasitraukiantis Italijos ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė (Giuseppe Conte), o neutralią poziciją užėmė Japonijos ministras pirmininkas Šinzo Abė (Shinzo Abe).

Likę — Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Kanados premjeras Džastinas Triudo (Justin Trudeau), Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas griežtai priešinosi grįžimui prie G8 formato.

Trampas pareiškė, kad motyvai, apie kuriuos kalba jo oponentai, yra "ne toks jau svarbus dalykas", ir jis "nesutinka su šiuo požiūriu". Jo manymu, būtina, kad Rusija dalyvautų klausimų, susijusių su Iranu, Sirija ar Šiaurės Korėja, svarstyme. Anot jo, Rusijos grąžinimas bus naudingas sprendžiant daugelį pasaulio klausimų.

JAV prezidentas pasakė, kad tarp G7 lyderių yra Maskvos grįžimo šalininkų, tačiau atsisakė juos įvardyti. Kartu jis pripažino, kad viskas "gali likti taip, kaip yra".

Ekspertas: G7 pavirto organizacija su efemerišku autoritetu ir nauda >>

Anksčiau paaiškėjo, kad JAV ir Prancūzijos vadovai per rugpjūčio 20 dieną įvykusį telefoninį pokalbį susitarė pakviesti Rusiją į G7 viršūnių susitikimą 2020 metais, kuris vyks JAV.

Rusijos pozicija

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius apsvarstys kvietimą į G7 viršūnių susitikimą JAV, jei toks bus gautas.

Kaip šiuo klausimu anksčiau pažymėjo Vladimiras Putinas, Maskva mano, kad bet kokie ryšiai su G7 šalimis yra naudingi, ir neatmeta galimybės atnaujinti G8 formatą.

G7 aukščiausiojo lygio susitikimas prasidėjo Prancūzijoje, Biarice, šeštadienį ir truks iki pirmadienio.

"Septyneto" formatu klubas egzistavo 1976–1997 metais. Po Rusijos įstojimo jis tapo žinomas kaip G8. 2014 metų kovo mėnesį Barako Obamos valdymo Vašingtone metu dėl įvykių Ukrainoje ir iš to kilusios JAV ir Europos santykių su Rusija krizės Vakarų asociacijos nariai nusprendė grįžti prie "septynių šalių" formato.

125
Tegai:
G7, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Merkel Rusijos grįžimą į G7 sieja su Minsko susitarimų įgyvendinimu
ES pasisako prieš Rusijos grįžimą į G8
Ekspertas: G7 pavirto organizacija su efemerišku autoritetu ir nauda
Trampas mano, kad Putinas gali būti pakviestas į kitą G8 susitikimą
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą