Titovas

Titovas: Lietuvoje rusakalbiai deputatai persekiojami dėl išgalvotų fobijų 

52
(atnaujinta 10:38 2019.08.27)
Pasak Klaipėdos deputato, konservatoriai bando susilpninti valdančiąją koaliciją, kurią taip pat sudaro partija "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga"

VILNIUS, rugpjūčio 26 ― Sputnik. Konservatorių inicijuotas parlamentinis tyrimas "dėl Rusijos neteisėtos įtakos Lietuvos politinei sistemai, jos poveikio Lietuvos vidaus politikai bei rinkimų kampanijoms" gali būti vertinamas kaip dar vienas rusofobų išpuolis, interviu Sputnik Lietuva pareiškė Lietuvos rusų sąjungos vadovas, Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas.

"Deja, mes jau pradedame priprasti prie tokių nenormalių ir neadekvačių dalykų politikoje, kai pradedami persekioti rusakalbiai deputatai. <...> Manau, kad šiandieninis spaudimas susijęs su tuo, kad "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" pateko į valdančiąją koaliciją, ir jie [konservatoriai] tokiu būdu nori patrukdyti, "išmušti" politikus ir susilpninti valdančiąją koaliciją", ― sakė jis.

Anot Titovo, bandymai atsikratyti deputatų tautiniu pagrindu ir Rusijos "įtakos" politikams ieškojimas yra pavojingi Lietuvos valstybingumui.

"Tai iš fantastikos sferos, kai žmonės fantazuoja, sugalvoja kažkokias fobijas, gyvena su tuo 20 metų ir negali jų atsikratyti", ― sakė jis.

Partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas pareikalavo parlamentinio tyrimo "dėl Rusijos neteisėtos įtakos Lietuvos politinei sistemai, jos poveikio Lietuvos vidaus politikai bei rinkimų kampanijoms".

Jie kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Dainių Gaižauską. 

Konservatoriai savo prašymą pateikė po to, kai kilo skandalas dėl deputatės iš frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" Irinos Rozovos.

52
Tegai:
Lietuva, Viačeslavas Titovas
Dar šia tema
Lietuvos "patriarcho" saulėlydis: Landsbergis išeina į "paskutinę kovą"
Skvernelis papasakojo, kaip duomenys apie Rozovą paveikė koaliciją su LLRA-KŠS
Konservatoriai pareikalavo ištirti "Rusijos įtaką" Lietuvos politikai
Seimo narė Rozova paaiškino, kodėl atsidūrė skandalo centre
Ukrainos Rada

Ukrainos Radoje pareikalauta nustoti lopyti "sieną" su Rusija

(atnaujinta 15:12 2020.06.05)
Opozicijos politikai paragino valdžios institucijas atsisakyti sienų ir sankcijų politiniuose santykiuose su Rusija, o lėšas, skirtas gynybinių konstrukcijų statybai pasienyje su Rusija, skirti ukrainiečių socialiniams poreikiams

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Parlamentinė frakcija "Opozicijos platforma — Už gyvenimą" reikalauja, kad Ukrainos valdžia nustotų finansuoti projektą "Siena", skirtą statyti statinius pasienyje su Rusijos Federacija, o lėšas skirti ukrainiečių socialiniams poreikiams, penktadienį pranešė partijos spaudos tarnyba.

2015 metais Ukrainos Arsenijaus Jaceniuko vyriausybė patvirtino projekto "Siena" įgyvendinimo veiksmų planą, kuris numatė galingų gynybinių konstrukcijų statybą pasienyje su Rusija. Projektas buvo skirtas ketveriems metams ir turėjo kainuoti 4,1 milijardo grivinų (apie 150 milijonų dolerių). Tačiau vėliau darbų finansavimas 2015 ir 2016 metams sumažintas daugiau nei perpus.

"Net krizės metu, kai skaičiuojama kiekviena kapeika, kai trūksta pinigų sumokėti gydytojams ir nupirkti jiems apsaugos priemones, vyriausybė skiria 400 milijonų grivinų "Jaceniuko sienos" statybai... "Opozicijos platforma" reikalauja, kad valdžia nustotų lopyti "Jaceniuko sieną", nedelsiant nustotų finansuoti šią nenaudingą kiaurą tvorą. Pinigai turi būti skirti palaikyti Ukrainos mediciną, švietimą, mokėti darbo užmokesčio įsiskolinimus ir atkurti socialines garantijas", — teigiama pareiškime, paskelbtame partijos tinklalapyje.

Be to, opozicijos politikai reikalauja atlikti valstybinių lėšų išlaidų auditą ir visų korupcijos faktų, susijusių su šiuo "aštuntuoju pasaulio stebuklu", tyrimą.

"Mes raginame valdžios institucijas atsisakyti sienų ir sankcijų politiniuose santykiuose su Rusijos Federacija. Surasti būdą, kaip įveikti konfliktą, atkurti visavertį dialogą ir ekonominius bei prekybinius ryšius su Rusija visiškai atitinka Ukrainos interesus. Šaliai reikalinga taika ir vystymasis, o ne korupcija karinėse išlaidose", — apibendrinta pareiškime.

Anksčiau Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras pareiškė, kad įtarus projektui "Siena" skirtų valstybės lėšų švaistymą, buvo sulaikyti septyni žmonės, tarp kurių yra pasienio tarnybos pareigūnai ir įmonių-rangovų atstovai. Vėliau teismo sprendimu visiems sulaikytiesiems buvo paskirta kardomoji priemonė — sulaikymas su galimybe sumokėti piniginį užstatą.

Tegai:
Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukrainoje sukurtas žaidimas su Hitlerio paradu Raudonojoje aikštėje
Brukingso institutas: Ukraina iššvaistė savo potencialą
Ukrainos vicepremjeras pareiškė nematantis karo su Rusija grėsmės
Ukraina paskelbė ketinanti įslaptinti dalį "Krymo susigrąžinimo" plano
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Skvernelis paskelbė apie Baltijos šalių sienų su Lenkija atidarymą

(atnaujinta 15:44 2020.06.05)
Penktadienį per vaizdo skambutį Saulius Skvernelis ir Mateušas Moravieckis aptarė žmonių judėjimą tarp valstybių

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Kitą savaitę bus atkurtas laisvas žmonių judėjimas tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos, savo Facebook paskyroje rašė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Penktadienį per vaizdo skambutį premjeras vedė derybas su savo kolega iš Lenkijos Mateušu Moravieckiu. Jų metu ir buvo aptartas šis klausimas. Skvernelis pareiškė, kad yra dvi svarbios ir geros žinios.

"Pirmoji — sutarėme, kad kitą savaitę būtų atkurtas laisvas žmonių judėjimas tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos. Tai skubos tvarka suderins atsakingos valstybių ministerijos", — rašė jis.

Antroji naujiena, pasak Skvernelio, yra ta, kad Moravieckis patvirtino Lenkijos paramą Lietuvos pozicijai dėl elektros energijos nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės.

Šios savaitės pradžioje Varšuva atsisakė atidaryti savo sienas turistams iš Baltijos šalių. Taline vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikime Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepalaikė savo kolegų iš Baltijos šalių pasiūlymo.

Tuo pat metu Čaputovičius neatmetė, kad po kurio laiko gali būti priimtas sprendimas atidaryti sienas turistams.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Šių šalių piliečiams nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos reikalavimo. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Baltijos šalys, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims
ULAC vadovas papasakojo, ką dar reikia išmokti apie koronavirusą