Donaldas Trampas ir Emanuelis Makronas G7 susitikime 2019 metų rugpjūčio 25 dieną

G7 rezultatas: Rusija tampa svarbesnė JAV nei NATO sąjungininkai

76
(atnaujinta 12:34 2019.08.27)
G7 aukščiausiojo lygio susitikimas Biarice parodė, koks priešiškumas yra tarp "kolektyvinių Vakarų"

VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. G7 aukščiausiojo lygio susitikimas dar kartą patyrė nesėkmę. Didžiausioms Vakarų šalims vėl nepavyko susitarti svarbiausiais tarptautinės politikos klausimais ir skirtumai vėl buvo tokie dideli, kad jų nebuvo galima nuslėpti nuo visuomenės, rašo RuBaltic.ru autorius Aleksandras Nosovičius.

Kliūtis, dėl kurios kilo konfliktas, yra Rusija, kurią JAV prezidentas Donaldas Trampas pareikalavo grąžinti į septynių šalių grupę. Trampo elgesys rodo, kad naujosiose tarptautinėse realijose Rusija yra svarbesnė JAV nei NATO sąjungininkės.

45-asis G7 aukščiausiojo lygio susitikimas Prancūzijos Biarice parodė, koks priešiškumas yra tarp "kolektyvinių Vakarų". JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vadovai nepasirašė galutinio dokumento ir netgi atsisakė protokolinės bendros nuotraukos, kad būtinybė stovėti greta neišduotų visuomenei to, kokią idiosinkraziją Vakarų lyderiai sukelia vienas kitam.

Tačiau visuomenei ir taip viskas buvo aišku. Spaudą pasiekė nesantaikos, kilusios tarp "septyneto" vadovų, atgarsiai. Tai ir "Brexit", ir Amerikos prekybos karas su Kinija, kuris kenkia Europos ekonominiams interesams, ir europiečių atsisakymas mokėti JAV už jų karinį saugumą, ir branduolinis susitarimas su Iranu, ir nesugebėjimas sugalvoti bendros kovos su klimato kaita strategijos.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виталий Белоусов

Kai pokalbis palietė Rusiją, Donaldas Trampas, kaip pranešama, susiginčijo su kolegomis ir per vakarienę pašoko nuo stalo, negalėdamas net žiūrėti į "neišmanėlius amerikiečių sąjungininkus, kurie nesupranta, kad Rusiją reikia grąžinti į "Didįjį septynetą".

Amerikos prezidentas dar prieš kelionę į Biaricą išreiškė palaikymą aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininko Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono siūlymui "septynių" formatą sugrąžinti į "aštuonių". Po aukščiausiojo lygio susitikimo Donaldas Trampas patvirtino, kad su savo G7 kolegomis aptarė Rusijos grąžinimo klausimą ir kad jis kategoriškai tam pritaria.

Pačiame viršūnių susitikime Rusijos tema išprovokavo skandalą. Britų leidinys "The Guardian" praneša, kad Trampas reikalavo Rusijos buvimo aptariant Šiaurės Korėjos, Irano ir Sirijos problemas, tačiau jį palaikė tik Italijos ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė.

Japonija ginče dėl Rusijos užėmė neutralią poziciją, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados atstovai pasisakė prieš. Merkel ir Makronas ragino Rusiją įgyvendinti Minsko susitarimus, naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas susiejo Putino grįžimą su progresu Skripalų byloje, o ES atstovas Donaldas Tuskas į G7 pasiūlė vietoje Rusijos priimti Ukrainą.

Susierzinęs dėl sąjungininkų, kalbančių su juo apie liberaliosios demokratijos vertybes, ribotumo Trampas, anot "The Guardian" šaltinio, numetė valgymo įrankius ant stalo ir atsisakė bendros vakarienės. Amerikos prezidento emocionalumą galima suprasti.

Naujose tarptautinėse realijose Rusija yra svarbesnė Jungtinėms Valstijoms nei NATO sąjungininkai, ir Donaldas Trampas tai supranta, priešingai nei riboto mąstymo sąjungininkai, kurie susiklosčius naujoms aplinkybėms bando gyventi po senovei.

Tik labai trumparegiškas asmuo gali paaiškinti Trampo ypatingą požiūrį į Rusiją tuo, kad JAV prezidentas yra Rusijos šnipas ir turi slaptų susitarimų su Putinu, kurio įsilaužėliai padėjo Trampui laimėti rinkimus, arba kad jis asmeniškai neabejingas "diktatoriams".

Realybė yra ta, kad Jungtinės Valstijos per pusvalandį gali nušluoti bet ką nuo žemės paviršiaus, tačiau Rusija yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti tą patį padaryti su JAV.

Kinija gali turėti keliolika kartų galingesnę ekonomiką nei Rusija, tačiau karą su Amerika ji pralaimės. Rusija yra vienintelė jėga pasaulyje, kuri turi strateginę lygybę su amerikiečiais branduolinių ginklų srityje. Trampui tokie dalykai yra pirminiai, o visa kita tiesiog nesvarbu.

Kinijos ekonominė galia, kuri jau metė iššūkį Amerikos pasaulinei vadovybei, niekuo neužtikrinama, kol neturi tinkamos karinės apsaugos. Tokią apsaugą Pekinui gali suteikti tik Maskva.

Tai reiškia, kad išlaikant Amerikos viešpatavimą pasaulyje, kyla klausimas, ar Donaldas Trampas sugebės įtikinti Rusiją laikytis bent jau neutralios pozicijos galimame kariniame konflikte su Kinija, kuriam pastaraisiais metais atvirai vyksta pasirengimas JAV.

Dėl šios priežasties Rusija Vašingtonui yra svarbesnė nei visos jos sąjungininkės. NATO sąjungininkai ir šalys už jos ribų neturi strateginės įtakos. Na, "dėdė Semas" privers juos atsisakyti prekybos su Kinija, kinų paskolų ir dalyvavimo įvairaus pobūdžio "šilko keliuose". Na, nuvarys juos kariauti su Kinija pagal NATO Chartijos 5 straipsnį, priversdamas susimokėti už dešimtmečius trunkančią nemokamą Amerikos gynybą. Visa tai svarbu, tačiau tai nėra "X faktorius".

Tikrasis "X faktorius" yra Rusija, nuo kurios elgesio priklauso, ar Vašingtonui pavyks sustabdyti "dangaus imperijos" kilimą. Taigi, žaidimai, kuriuos Trampas žaidžia su Maskva: tai nustato naujas sankcijas, tai ragina "susitarti" su Rusija, tai išsiunčia Rusijos diplomatus, o paskui kviečia Putiną į Baltuosius rūmus, tai giriasi raketomis prieš Kremlių, tai siūlo grąžinti Rusiją į "septynetą" ir vėl pastarąjį paversti "aštuonetu".

Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkus/palydovus, kurie derybų su Kremliumi metu maišosi po kojomis diskutuodami apie liberaliosios demokratijos bendruomenę ir Rusijos pakeitimą Ukraina, Trampas turėtų suvokti ne kitaip, kaip krūvą kretinų, neleidžiančių jam kurti ateities.

Visi sąjungininkai/palydovai, sprendžiant strateginę Kinijos sulaikymo problemą, kartu paėmus Jungtinėms Valstijoms reiškia mažiau nei viena Rusija.

Todėl šių sąjungininkų/palydovų ideologija ir interesai Vašingtonui išvis neegzistuoja. Kritiniu momentu Trampas ir sankcijas Rusijai panaikins be jokio Minsko proceso, ir pripažins Krymą Rusijos dalimi, ir parduos Baltijos šalis Putinui už simbolinę vieno dolerio kainą.

Tai yra mažiausia, ką jis gali duoti, kad būtų išvengta visaverčio karinio aljanso tarp Rusijos ir Kinijos.

76
Tegai:
G7
Dar šia tema
Prancūzijos URM: G7 nepriėmė sprendimo dėl sankcijų Rusijai
Merkel: ryšiai su Rusija G7 lygyje išlieka
G7 šalių ambasadoriai paragino Porošenko perduoti valdžią Zelenskiui
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Landsbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 10:55 2020.09.19)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Automobiliai Vilniuje

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų neturi automobilio

(atnaujinta 10:13 2020.09.19)
Pastaruoju metu nuosavo automobilio poreikis mažėja, nes atsiranda vis daugiau alternatyvių transporto rūšių

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų neturi nuosavo automobilio, praneša draudimo bendrovė "Gjensidige".

Turimais duomenimis, šalyje šios transporto priemonės neturi 25 proc. žmonių, todėl jie naudojasi viešuoju transportu, pavežėjų, automobilius ir paspirtukus nuomojančių įmonių paslaugomis, renkasi kitas transporto priemones arba automobiliuose sėdasi į keleivio vietas.

"Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, tačiau išties nemaža visuomenės dalis Lietuvoje išverčia be šios transporto priemonės. Tikėtina, kad vis daugiau žmonių atranda alternatyvas nuosavam automobiliui — naudojasi elektriniais paspirtukais, trumpalaikės automobilių nuomos ar pavežėjų paslaugomis", — teigia draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Jos teigimu, tikėtina, kad nuosavo automobilio svarbą sumažino ir COVID-19, nes dalis šalies gyventojų dirba iš namų, rečiau vyksta į masinio susibūrimo vietas.

Pasak "Bolt" vadovo Lietuvoje Andriaus Pacevičiaus, daugėja keliaujančiųjų su pavežėjais skaičius.

"Visoje Europoje gyventojai transportui į darbą ir atgal skiria vidutiniškai apie 38 minutes per dieną. Turbūt dažnas miestietis yra paskaičiavęs, kiek savo kelionės laiko praleidžia eismo spūstyse. Be to, dauguma žmonių, vykstančių į darbą asmeniniu automobiliu, visą dieną jo nenaudoja — 95 proc. laiko automobilis stovi prie namų, darbo ar miesto parkingo aikštelėje", — sako jis.

Pranešime teigiama, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuosavo automobilio neturi 29 proc. gyventojų, mažesniuose miestuose — 24 proc., miesteliuose ir kaimuose — 22 proc. žmonių.

Tegai:
Lietuva, automobilis
Dar šia tema
Vilniuje prasidėjo Europos judumo savaitė
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo