Virginijus Sinkevičius, archyvinė nuotrauka

Lietuva į eurokomisarus siūlo Sinkevičių

25
(atnaujinta 15:43 2019.08.28)
Kandidatams į EK narius dar turės pritarti Europos Parlamentas

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Vyriausybė nutarė siūlyti ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į Europos Komisijos narius, rašoma pranešime spaudai.

Anksčiau Sinkevičiaus kandidatūrai pritarė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimas.

Sinkevičius ministro pareigas eina nuo 2017 metų. Jis yra dirbęs valstybės įmonėse "Lietuvos oro uostai", Lietuvos pašte, įstaigoje "Investuok Lietuvoje", buvo programos "Kurk Lietuvai" dalyvis. Sinkevičius taip pat yra dirbęs Vašingtono Europos analizės centre (CEPA), stažavosi Lietuvos ambasadoje Vašingtone, JAV.

Esamos Europos Komisijos įgaliojimai baigsis 2019 metų spalio 31 dieną, ir nuo 2019 metų lapkričio 1 dienos pradės darbą naujos sudėties Europos Komisija.

Kandidatams į eurokomisarus dar turės pritarti Europos Parlamentas. Planuojama, kad EP plenarinėje sesijoje balsuos dėl Europos Komisijos sudėties patvirtinimo spalio 21–24 dienomis.

25
Tegai:
Lietuva, Virginijus Sinkevičius
Dar šia tema
Kol Lietuva svarsto, Briuselis jau apsisprendė
"Valstiečiai" prieš Nausėdą — Karbauskis laimi
"Lietuvos vunderkindas": ar Europai reikalingas jaunas eurokomisaras?
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seime kilo skandalas dėl "valstiečio" Šimo netinkamai pakeltos rankos per balsavimą NSGK

(atnaujinta 20:31 2020.05.28)
Seime kilo skandalas, kad neva Audrys Šimas balsuodamas NSGK pakėlė ranką taip, lyg pademonstruotų nacių pasisveikinimo gestą, dėl paplitusio vaizdo įrašo "Naciai Seime" LŽB pareikalavo paaiškinimo

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Valdančiosios Seimo "valstiečių" frakcijos narys Audrys Šimas ketvirtadienį per Seimo posėdį atsiprašė, kad jo balsavimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje kažkam priminė nacių pasisveikinimo gestą. Politikas sakė tiesiog balsavęs ir neturėjo omenyje jokių veiksmų.

"Dėl mano balsavimo labai atsiprašau, bet ten nebuvo niekaip susiję nei su jokiais veiksmais, nei prieš ką jie nukreipti. Aš keliu ranką. Dabar galėsiu nekelti rankos, galėsiu, kaip jūs — atsistoti, kišenėse rankos — ir balsuoti taip", — per Seimo posėdį sakė Šimas.

Jis pridūrė, kad posėdyje nėra mygtukų, balsavimai vyksta pakeliant ranką.

"Rankos pakėlimas buvo tikrai niekuo susijęs... Labai apgailestauju, jeigu ne taip kas nors suprato mano balsavimą", — teigė jis.

Prieš tai trečiadienį Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė, kad kreipėsi į Seimo pirmininką ir NSGK, prašydama ištirti vaizdo įrašą, kuriame matomas balsavimo metu galimai saliutuojantis Seimo narys.

Немецкие солдаты сдаются в плен
© Sputnik / Александр Становов

"Šis įrašas sukėlė didelį pasipiktinimą tarptautinėje erdvėje bei kelia įtarimų, kad Lietuvoje antisemitinės nuotaikos sparčiai auga. Žydams tampa pavojinga čia gyventi, nes tokie gestai buvo naudojami nacių ir jų pakalikų (taip pat nacių), kai žydai brutaliausiu būdu buvo naikinami Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje", — teigiama LŽB pranešime.

Be to, savo kreipimesi LŽB nurodo, jog įraše taip pat matyti, kad panašiu būdu ranką kelia dar vienas parlamentaras. Kai kurie asmenys, kurie kreipėsi į LŽB, įtaria, kad tai Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, o konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo jam to nedaryti, bet tik dėl to, kad įjungtos kameros, pabrėžiama pranešime.

Opozicijos politikai pareikalavo iš Šimo paaiškinti savo elgesį.

"Bet kurioje ES valstybėje toks parlamento nario poelgis būtų gausiai pasmerktas. Valstybės vadovai, jo partijos vadovai tikrai reikalautų atsakomybės. Ir vakar aš to tikėjausi. Nesitikėjau, aišku, iš Karbauskio, bet kažkaip kvailai galvojau, gal Skvernelis pakomentuos kažką brandžiau. Kaip manote, kokios yra reakcijos?" — savo Facebook piktinosi Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Skvernelis gina Šimą ir kritikuoja žurnalistą Rimvydą Valatką, kuris šį klausimą iškėlė viešojoje erdvėje. O Seimo salėje pradedant posėdį niekas apie tai net ir neplanavo kalbėti. Dovilė Šakalienė nuo šoninio mikrofono pasisakė, bet į ją net Seimo pirmininkas nekreipė dėmesio, piktinosi Armonaitė.

Minėtas vaizdo įrašas internete paplito pavadinimu "Naciai Seime". Tai ištrauka iš gegužės 20 dienos NSGK posėdžio transliacijos. Jame matyti, kaip atsisukęs nugara į kamerą Šimas balsuodamas už Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą pakelia ranką aukštyn tarsi saliutuodamas.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Seimas, nacizmas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime

(atnaujinta 17:09 2020.05.28)
Pasak signataro, Lietuva praleido galimybę paveikti Europos Sąjungos ir kaimyninės Baltarusijos politiką

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pamiršo valstybės nacionalinius interesus, savo paskyroje Facebook parašė diplomatas ir Kovo 11-osios akto signataras Albinas Januška. 

Januška priminė, kad gegužės 18 dieną prezidentas Nausėda savo puslapyje Facebook paskelbė, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charles'ui Michel'iui iškėlė tik streso testų reikalavimą kaip sąlygą susitarimui dėl paleidimo.

"Nei žodžio apie elektros nepirkimą! Pamirštas svarbiausias valstybės nacionalinis interesas, pamirštas jo paties įsipareigojimas", — parašė Januška. 

Pasak jo, praleidžiama "dėkingiausia proga įtakoti ES ir Baltarusijos politiką", kas galimai atveria kelią antrojo Astravo bloko statybai bei legalizuoja pirmojo bloko "saugumą".

"Kas atsitiko su prezidentu Nausėda, kuris staiga pakeitė savo nuomonę? Birželio 18 dieną laukia Lukašenkos interesų triumfas ir Lietuvos gėdingas pralaimėjimas, jei tam nepasipriešins Lietuvos politikai, kuriems dar bent kiek rūpi šalies saugumas ir užsienio politikos interesai", — sakė diplomatas.

Anksčiau "Rosatom" pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis tikisi gauti dokumentus, kurie leis pradėti fizinį Baltarusijos atominės elektrinės paleidimą. Pirmojo bloko paleidimas faktiškai reiškia branduolinio kuro pakrovimo pradžią.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, ES, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
EK pateikė Lietuvai artimiausių veiksmų planą dėl Astravo AE
Antrankiai, archyvinė nuotrauka

Uzbekijos pilietis ir jo dėdė bus teisiami dėl fiktyvios santuokos su lietuvaite

(atnaujinta 18:26 2020.05.28)
Kaip pažymi prokuroras, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių

VILNIUS, gegužės 28 - Sputnik. Du vyrai iš Uzbekijos Respublikos, kaltinami organizavę vieno jų fiktyvią santuoką su lietuve, kad jaunavedys gautų Lietuvos Respublikos pilietybę, sės į kaltinamųjų suolą, praneša Prokuratūros spaudos tarnyba. 

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas byloje dėl galimos prekybos žmonėmis.

Teisėsaugos pareigūnai informacijos, kad 2019 metų pradžioje sudaryta santuoka yra galimai fiktyvi, gavo bendradarbiaudami su vieno Utenos apskrities rajono socialinių paslaugų centro specialistais. Dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis darbuotojams apie tai pasakė pati nukentėjusioji.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad iš Uzbekijos Respublikos kilęs, bet daug metų Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis 63 metų I. G., veikdamas bendrininkų grupėje su savo 31 metų sūnėnu Z. G., suorganizavo pastarajam fiktyvią santuoką su vieno Utenos apskrities rajono gyventoja. Artimųjų neturinti, socialiai pažeidžiama ir vargingai gyvenanti jauna moteris sutiko sudaryti fiktyvią santuoką 3 metams su Z. G., kad šis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Už tai jaunajai kas mėnesį buvo pažadėta mokėti po 100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai po santuokos įregistravimo iš tiesų buvo mokami pinigai, nors ir nereguliariai, ne visa sutarta suma. Tačiau ištekėjusi už užsieniečio moteris neteko kai kurių pašalpų, kitos jai iki tol skiriamos paramos ir suprato padariusi klaidą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijaus Navicko, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių. 

"Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, prasta finansine padėtimi ir įkalbėjo sudaryti fiktyvią santuoką", – sakė prokuroras. 

Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. Bylas perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Tegai:
Lietuva, Uzbekistanas
Dar šia tema
Lietuva nori išplėsti tranzitą iš Uzbekistano ir Kazachstano
Uzbekas mėgino kirsti Lietuvos sieną panaudodamas foliją