Viktoras Pranckietis

Pranckietis ragina įvertinti "Rusijos įtaką" Lietuvos politikos sistemai

47
(atnaujinta 12:32 2019.08.29)
Šie Seimo pirmininko žodžiai nuskambėjo skandalo, susijusio su parlamentare Irina Rozova, fone

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien pritarė, kad būtų atliktas parlamentinis tyrimas dėl Rusijos įtakos Lietuvos politikos sistemai ir atskiriems politikams, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pasak Parlamento vadovo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kilusios diskusijos dėl būtinybės atlikti tyrimą dėl Rusijos įtakos Lietuvos politikos sistemai ir atskiriems politikams yra palaikomos, todėl turi būti įgyvendinamos.

"Kasmet nacionalinio saugumo grėsmių analizėse matome pavienius atvejus, kai Rusija bando kištis į mūsų šalies procesus, šiandien turime ne vieną teisminę bylą dėl šnipinėjimo. Todėl turime žinoti, kokio masto intervencija yra vykdoma, kiek esame atsparūs ir kokius saugiklius turime nustatyti, kad išvengtume negrįžtamų padarinių. Kalbame apie didžiausią mūsų vertybę — saugumą", — sako Seimo pirmininkas.

Skandalas dėl Rozovos

Rugpjūčio viduryje buvo surengtas neeilinis Seimo NSGK posėdis dėl Valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos, susijusios su Rozovos ir Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikla Tbilisyje.

Paaiškėjo, kad sausio viduryje VSD Seimo pirmininkui pateikė raštą apie Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais ir rekomendavo nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau apie tai jis nieko neinformavo. Dabar konservatoriai pasinaudojo šia pažyma, teigdami, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" respublikos nacionaliniam saugumui.

Pati Rozova patvirtino, kad negali dirbti su įslaptinta informacija, ir prisipažino, kad VSD atsisakė duoti jai leidimą dėl klaidos dokumentuose. Ji pamiršo į specialiųjų tarnybų anketą įtraukti informaciją apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova spėjo, jog skandalas gali būti susijęs su tuo, kad frakcija LLRA-KŠS gavo du ministrų portfelius. Jos įsitikinimu, konservatoriai žinojo apie VSD dokumentą ir laukė tinkamo momento.

Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad situacija su Rozova yra politiškai neparankaus politiko persekiojimo pavyzdys.

Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Pranckietis gali sulaukti nepasitikėjimo votumo už tai, kad parlamentarams nepranešė apie gautą informaciją apie Rozovą.

Konservatorių partija garsėja savo rusofobine pozicija bei antirusiškomis iniciatyvomis. Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Rusija ne kartą buvo apkaltinta "kišimusi" į kitų šalių reikalus. Maskva tai kategoriškai neigia ir pabrėžia, kad daugelio valstybių teiginiai yra nepagrįsti.

47
Tegai:
Lietuva, Rusija, Viktoras Pranckietis
Dar šia tema
Rozova pakomentavo dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje
Rusijos ambasadorius Lietuvoje: Rozova yra politinio persekiojimo auka
"Rusų aljansas" pakomentavo skandalą dėl Lietuvos Seimo narės
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

LVŽS patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą

(atnaujinta 16:59 2020.07.13)
Karbauskio teigimu, didžiausio LVŽS narių palaikymo sulaukęs sąrašo dvidešimtukas turi beveik pilnos kadencijos Seime ir Vyriausybėje patirtį, pasižymi aktyvumu ir patirtimi bei aktyvia veikla Seime ir Vyriausybėje

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdyba, įvertinusi penktadienį partijos taryboje vykusį reitingavimą, patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą, praneša LVŽS spaudos tarnyba.

Pažymima, kad po reitingavimo partijos tarybos nariai į pirmąjį dvidešimtuką delegavo premjerą Saulių Skvernelį, LVŽS vadovą Ramūną Karbauskį, tris LVŽS pirmininko pavaduotojus — Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, dabar Seimo nariais esančius Aušrinę Norkienę ir Tomą Tomiliną, prof. Eugenijų Jovaišą, Agnę Širinskienę, Valių Ąžuolą, Guodą Burokienę, Joną Jarutį, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Dainių Gaižauską, Seimo pirmininko pirmąją pavaduotoją Rimą Baškienę, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, Giedrių Surplį, Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos patarėją Laimą Mogenienę, Vyriausybės kanclerio pirmąjį pavaduotoją Luką Savicką, Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, Seimo nares Vidą Ačienę ir Aušrą Papirtienę. 

"Didžiausio LVŽS narių palaikymo sulaukęs sąrašo dvidešimtukas turi beveik pilnos kadencijos Seime ir Vyriausybėje patirtį, pasižymi aktyvumu ir patirtimi bei aktyvia veikla Seime ir Vyriausybėje", — teigė LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Seimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus
Pokarantininiai reitingai. "Valstiečiai" aplenkė konservatorius — paklaida ar tendencija?
Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda

Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose

(atnaujinta 16:37 2020.07.13)
Kita vertus, Lietuvos Respublikoje esantys Lenkijos piliečiai teikė absoliučią pirmenybę Lenkijos prezidento konkurentui

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Andžejų Dudą su išrinkimu antrajai kadencijai. Sveikinimai buvo paskelbti Lietuvos vadovo "Twitter" paskyroje.

"Sveikinu savo draugą Andrzejų Dudą laimėjus Lenkijos prezidento rinkimus antrajai kadencijai. Linkiu stiprybės ir sėkmės. Tikiuosi tęsti Lietuvos ir Lenkijos glaudų bendradarbiavimą saugumo, gynybos srityje ir įgyvendinant regioninius infrastruktūros projektus", — parašė Nausėda.

Prezidentas taip pat pareiškė, kad tikisi tęsti glaudų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą saugumo, gynybos srityje ir įgyvendinant regioninius infrastruktūros projektus.

Per sekmadienį vykusį antrąjį prezidento rinkimų turą dabartinis prezidentas Duda sugebėjo nugalėti savo varžovą, opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovą Rafalą Tšaskovskį, turėdamas tik nedidelę persvarą.

Valstybinė rinkimų komisija, apdorojusi 99,7 proc. apylinkių protokolų, pranešė, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų. 

Kita vertus, Dudos varžovas pasirodė esąs absoliutus Lietuvos lenkų favoritas. Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių: jis gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Gitanas Nausėda, Andrzejus Duda
Dar šia tema
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą