Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Nausėda su politologais aptarė galimus santykių su Baltarusija pokyčius

72
(atnaujinta 13:53 2019.08.29)
Lietuva sprendžia, ką daryti su Baltarusija, kuri tęsia Astravo AE statybas ir draugauja su Maskva: prezidentas Gitanas Nausėda aptarė galimus santykių pokyčius

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Lietuva susimąstė apie dvišalių santykių su Baltarusija pokyčius. Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda susitiko su politologais ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, kad aptartų šią problemą, praneša Tut.by.

Pažymima, kad šis susitikimas, vykęs Prezidento rūmuose, nebuvo įtrauktas į Lietuvos vadovo tvarkaraštį. Tačiau valstybės vadovo administracija patvirtino informaciją apie šį susitikimą.

Tokio neplanuoto susitikimo metu visų pirma buvo aptariamas galimas Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos kvietimas į Vilnių perlaidojant vieno iš 1863 metų sukilimo lyderių — Kastusio Kalinovskio —palaikus, padėtis dėl statomos Astravo AE bei Minsko ir Maskvos santykiai.

Nausėdos atstovas teigė, kad tokios diskusijos, kai prezidentas klauso įvairių sričių ekspertų nuomonių aktualiais klausimais, yra dažna praktika.

"Pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti aktualius užsienio politikos klausimus per pusantro mėnesio Nausėdos prezidentavimo", — aiškino valstybės vadovo atstovas.

Lietuva naująjį prezidentą išrinko šių metų gegužę. Tada Lukašenka atsiuntė sveikinimą išrinktajam Gitanui Nausėdai, kur jis pažymėjo, kad tikisi, jog jo veikla tokiose aukštose pareigose prisidės prie konstruktyvių Baltarusijos ir Lietuvos ryšių plėtojimo siekiant išspręsti šalių tarpusavio problemas ir padidinti pasitikėjimą ir saugumą regione.

Pats Nausėda po rinkimų, kalbėdamas apie santykius su Baltarusija, pareiškė, kad Lietuva norėtų draugauti, ir nori, kad ši draugystė būtų susijusi su ekonomine plėtra, pagrįsta logistika ir transporto infrastruktūra. Nausėda pažymėjo, kad, jo nuomone, yra daug klausimų, kuriuos šalys galėtų aptarti skirtingais lygmenimis: ministerijų, ministrų, ir, galbūt, aukščiausiu politiniu lygiu. Šis teiginys rodo, kad naujasis Lietuvos vadovas svarsto galimybę susitikti su Baltarusijos prezidentu.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tikimasi, kad pirmasis energijos blokas bus paleistas šių metų pabaigoje, o antrasis — 2020 metais.

Lietuva nuolat teikia pretenzijas kaimyninei Baltarusijai dėl atominės elektrinės. Visų pirma, Lietuvos valdžia nepagrįstai kaltina Minską saugos normų pažeidimu statant objektą. Be to, Vilnius bandė surengti kampaniją Europoje prieš elektros įsigijimą iš objekto, tačiau nesėkmingai. Kaip anksčiau paaiškėjo, apie pigios Baltarusijos elektros energijos importą ateityje galvoja net Latvija.

Praėjusią savaitę Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) sukritikavo dokumentą, kuriame yra priemonių, skirtų pagerinti Baltarusijos AE saugos lygį, sistema.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad nei per streso testus, nei per partnerių atliktas patikras nenustatyta saugumo pažeidimų. Be to, Baltarusijos URM priminė, kad Vilnius griežtai kontroliuoja Baltarusijos AE, tačiau branduolinę saugą savo teritorijoje vertina skirtingai.

Rusija pasipelnys iš to, kad Lietuva ir Latvija ginčijasi dėl Baltarusijos AE >>

Taigi, anot URM, Ignalinos AE įvyko pažeidimų, susijusių su saugumui užtikrinti svarbių sistemų eksploatacija. Tačiau Lietuva nepateikė savo kaimynams jokių duomenų apie pažeidimų pobūdį ir kada jie bus pašalinti.

Pasak Baltarusijos valdžios atstovų ir daugelio ekspertų, už įnirtingų Vilniaus išpuolių stovi politiniai motyvai ir pavydas sėkmingesniam energetikos plėtroje kaimynui.

72
Tegai:
santykiai, Gitanas Nausėda, Maskva, Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka

JAV atsisakė "atkurti" santykius su Rusija

(atnaujinta 21:58 2021.03.02)
Pasak administracijos atstovo, Baideno administracijos veiksmai Rusijos atžvilgiu skirsis nuo ankstesnės administracijos veiksmų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. JAV neketina siekti "atkurti" santykius su Rusijos Federacija, antradienį trumposios konferencijos metu sakė aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, rašo RIA Novosti.

"Mūsų tikslas yra palaikyti nuspėjamus ir stabilius santykius su Rusija... Akivaizdu, kad JAV nenori nei santykių su Rusija "atkūrimo", nei jų eskalavimo", — sakė jis.

Pasak administracijos atstovo, Baideno administracijos veiksmai Rusijos atžvilgiu skirsis nuo ankstesnės administracijos veiksmų.

"Mūsų ir mūsų partnerių veiksmai turi aiškiai užkrauti atsakomybę Rusijai, kai ji peržengia kitų šalių priimtas ir gerbiamas ribas", — sakė jis.

Maskvos ir Vakarų santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

Maskva buvo apkaltinta kišimusi ir prieš ją buvo įvestos sankcijos, atsakydama Rusija pradėjo importo pakeitimo kursą. Be to, Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą tvirtino, kad nedalyvauja konflikte Ukrainoje ir nėra Minsko susitarimų objektas.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
WSJ: JAV ir Kanada atnaujins palydovų tinklą, kad kovotų su Rusija Arktyje
JAV ieško "rusų" programišiaus, kuris pavogė 22 Amerikos kariškių duomenis
Žiniasklaida: JAV pripažįsta F-35 naikintuvų nesėkmę
Agnė Bilotaitė

Bilotaitė su JK ambasadoriumi aptarė Rusijos veiksmus "Sausio 13-osios byloje"

(atnaujinta 22:00 2021.03.02)
Rusijos tyrimų komitete buvo iškelta baudžiamoji byla teisėjams, kurie "paskelbė neteisingą nuosprendį", nagrinėdami 1991 metų įvykius

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi Brian Olley aptarė Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus, kurie svarstė Sausio 13-osios įvykių Vilniuje bylą, praneša Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Susitikimo metu Bilotaitė ir Olley taip pat aptarė Europos Sąjungos (ES) ir OUK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą, kovą su prekyba žmonėmis ir COVID-19 pandemijos valdymą.

"Susitikimo metu vidaus reikalų ministrė taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos Federacijos veiksmų Lietuvos teisėjų, nagrinėjusių 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje bylą", — rašo ministerija.

Pranešama, kad atsakydamas į tai Didžiosios Britanijos ambasadorius išreiškė paramą Lietuvai.

Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES paveiks nusikalstamų veikų skaičiaus dinamiką, pavyzdžiui, sumažės prekybos žmonėmis srautas iš Lietuvos į JK, tačiau fiktyvių santuokų su trečiųjų šalių piliečiais skaičius gali padidėti.

Be to, Lietuva išreiškė norą įsteigti vieną iš ES regioninių cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (CBRN) pajėgumų centrų.

Diskusijoje dėl COVID-19 pandemijos valdymo politikai pabrėžė dezinformacijos problemą, ypač melagingų žinių apie skiepus gausą.

Ambasadorius pasidalijo patirtimi vykdant informacines kampanijas Didžiojoje Britanijoje, dalyvaujant tokiems žymiems žmonėms kaip karalienė Elžbieta II ar seras Eltonas Džonas.

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu

2019 Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tyrimų komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Tegai:
Sausio 13-osios byla
Žemė

Mokslininkai prognozuoja žemės atmosferos katastrofą

(atnaujinta 22:12 2021.03.02)
Pasak jų, nelaimės priežastis bus padidėjęs Saulės aktyvumas, dėl kurio sumažės anglies dvideginio kiekis atmosferoje

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Žemės atmosfera ateityje praras visą laisvą deguonį. Tokią išvadą padarė japonų mokslininkas iš Toho universiteto Kazumi Ozaki ir jo kolega amerikietis Kristoferis Reinhardas (Christopher Reinhardt) iš Džordžijos technologijos instituto. Tyrimas paskelbtas žurnale "Nature Geoscience".

Žemė
© Photo : NASA/Barry Wilmore

Ekspertai, atsižvelgdami į geologinius, biologinius ir klimato veiksnius, sumodeliavo planetos atmosferos evoliuciją. Todėl jie sužinojo, kad Žemės atmosfera išliks gana stabili maždaug milijardą metų, o po to, per kelis tūkstančius metų, ji liks praktiškai be deguonies.

Pasak mokslininkų, nelaimės priežastis bus padidėjęs Saulės aktyvumas, dėl kurio sumažės anglies dvideginio kiekis atmosferoje. Kai šis rodiklis pasieks kritinį tašką, fotosintezės procesas planetoje bus sutrikdytas ir deguonis nustos patekti į atmosferą.

"Biosfera neturės laiko prisitaikyti prie tokių reikšmingų aplinkos pokyčių. Dabar šešėlyje pasislėpęs primityvių anaerobinių mikrobų pasaulis vėl dominuos", — apibendrino mokslininkai.

Tegai:
atmosfera, Žemė