Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Nausėda su politologais aptarė galimus santykių su Baltarusija pokyčius

69
(atnaujinta 13:53 2019.08.29)
Lietuva sprendžia, ką daryti su Baltarusija, kuri tęsia Astravo AE statybas ir draugauja su Maskva: prezidentas Gitanas Nausėda aptarė galimus santykių pokyčius

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Lietuva susimąstė apie dvišalių santykių su Baltarusija pokyčius. Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda susitiko su politologais ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, kad aptartų šią problemą, praneša Tut.by.

Pažymima, kad šis susitikimas, vykęs Prezidento rūmuose, nebuvo įtrauktas į Lietuvos vadovo tvarkaraštį. Tačiau valstybės vadovo administracija patvirtino informaciją apie šį susitikimą.

Tokio neplanuoto susitikimo metu visų pirma buvo aptariamas galimas Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos kvietimas į Vilnių perlaidojant vieno iš 1863 metų sukilimo lyderių — Kastusio Kalinovskio —palaikus, padėtis dėl statomos Astravo AE bei Minsko ir Maskvos santykiai.

Nausėdos atstovas teigė, kad tokios diskusijos, kai prezidentas klauso įvairių sričių ekspertų nuomonių aktualiais klausimais, yra dažna praktika.

"Pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti aktualius užsienio politikos klausimus per pusantro mėnesio Nausėdos prezidentavimo", — aiškino valstybės vadovo atstovas.

Lietuva naująjį prezidentą išrinko šių metų gegužę. Tada Lukašenka atsiuntė sveikinimą išrinktajam Gitanui Nausėdai, kur jis pažymėjo, kad tikisi, jog jo veikla tokiose aukštose pareigose prisidės prie konstruktyvių Baltarusijos ir Lietuvos ryšių plėtojimo siekiant išspręsti šalių tarpusavio problemas ir padidinti pasitikėjimą ir saugumą regione.

Pats Nausėda po rinkimų, kalbėdamas apie santykius su Baltarusija, pareiškė, kad Lietuva norėtų draugauti, ir nori, kad ši draugystė būtų susijusi su ekonomine plėtra, pagrįsta logistika ir transporto infrastruktūra. Nausėda pažymėjo, kad, jo nuomone, yra daug klausimų, kuriuos šalys galėtų aptarti skirtingais lygmenimis: ministerijų, ministrų, ir, galbūt, aukščiausiu politiniu lygiu. Šis teiginys rodo, kad naujasis Lietuvos vadovas svarsto galimybę susitikti su Baltarusijos prezidentu.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tikimasi, kad pirmasis energijos blokas bus paleistas šių metų pabaigoje, o antrasis — 2020 metais.

Lietuva nuolat teikia pretenzijas kaimyninei Baltarusijai dėl atominės elektrinės. Visų pirma, Lietuvos valdžia nepagrįstai kaltina Minską saugos normų pažeidimu statant objektą. Be to, Vilnius bandė surengti kampaniją Europoje prieš elektros įsigijimą iš objekto, tačiau nesėkmingai. Kaip anksčiau paaiškėjo, apie pigios Baltarusijos elektros energijos importą ateityje galvoja net Latvija.

Praėjusią savaitę Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) sukritikavo dokumentą, kuriame yra priemonių, skirtų pagerinti Baltarusijos AE saugos lygį, sistema.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad nei per streso testus, nei per partnerių atliktas patikras nenustatyta saugumo pažeidimų. Be to, Baltarusijos URM priminė, kad Vilnius griežtai kontroliuoja Baltarusijos AE, tačiau branduolinę saugą savo teritorijoje vertina skirtingai.

Rusija pasipelnys iš to, kad Lietuva ir Latvija ginčijasi dėl Baltarusijos AE >>

Taigi, anot URM, Ignalinos AE įvyko pažeidimų, susijusių su saugumui užtikrinti svarbių sistemų eksploatacija. Tačiau Lietuva nepateikė savo kaimynams jokių duomenų apie pažeidimų pobūdį ir kada jie bus pašalinti.

Pasak Baltarusijos valdžios atstovų ir daugelio ekspertų, už įnirtingų Vilniaus išpuolių stovi politiniai motyvai ir pavydas sėkmingesniam energetikos plėtroje kaimynui.

69
Tegai:
santykiai, Gitanas Nausėda, Maskva, Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Ukrainos vicepremjeras Aleksejus Reznikovas

Ukrainos vicepremjeras pareiškė nematantis karo su Rusija grėsmės

(atnaujinta 09:30 2020.06.02)
Ukrainos vicepremjeras pažymėjo, kad šalies rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Ukrainos vicepremjeras, ministras laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos klausimais Aleksejus Reznikovas mano, kad dabar nėra didelio masto karo tarp Rusijos ir Ukrainos grėsmės.

Anot Reznikovo, jis nemato "Rusijos kariuomenės perkėlimo" į Ukrainos gilumą galimybės, nes "rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių".

"Todėl aš manau, kad šiandien negali būti didelio masto karo. Ypač ekonominės krizės... ir koronaviruso pandemijos sąlygomis. Taip, yra iššūkis, bet mes jau šešerius metus gyvename su šiuo iššūkiu", — pirmadienį televizijos laidos "Teisė į valdžią" eteryje kanale "ICTV" pasakė Reznikovas.

Tačiau kartu Reznikovas pažymėjo, kad situacijos Donbase sureguliavimo klausimu yra nesklandumų.

"Aklavietė" (situacijos sureguliavime — Sputnik) atsirado tada, kai pasirodė Minsko susitarimų tekstas. Kai buvo parašyta, kad Ukraina pirmiausia turi surengti rinkimus, o tada, pavyzdžiui, perimti sienos kontrolę. Tai jau padėjo pagrindą "aklavietei". Bet aš esu optimistas, manau, kad nėra aklaviečių, reikia ieškoti išeities", — pridūrė jis.

Tegai:
karas, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Rusijos atstovas UNESCO: Kijevas elgiasi lyg laukinis žmogus su pagaliu koncerte
Zelenskis pareiškė, kad būtinos tiesioginės derybos su Vladimiru Putinu
Ukraina atidės "sienos" su Rusija statybą dėl galimai išgrobstytų lėšų
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas

Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"

(atnaujinta 09:27 2020.06.02)
Rusijos senatoriaus teigimu, iš pastarųjų dienų įvykių galima pamatyti, kad Jungtinėse Valstijose prasidėjo sąmyšio laikai

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pareiškė, kad JAV prasidėjo "sąmyšio" laikai, tokią nuomonę jis išreiškė savo Twitter paskyroje.

"JAV pradeda byrėti. Tai galima pamatyti Sirijoje ir Afganistane, iš katastrofos su COVID-19 pačiose JAV, iš nesugebėjimo padėti Europos sąjungininkams pandemijos piko metu, iš isterinių, bet neaiškių kaltinimų Kinijos atžvilgiu, iš rasinio maišto, iš vidaus skilimo. JAV įėjo į sąmyšio laikus", — parašė senatorius.

JAV miestuose kilo protestų ir riaušių banga po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties Mineapolyje dėl policijos kaltės. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose buvo matyti, kad policijos pareigūnai uždėjo Floyd'ui antrankius, parvertė jį ant žemės ir vienas iš jų keliu užspaudė jam kaklą. Floyd'as kelis kartus sakė, kad negali kvėpuoti, tada nutilo.

Vyras mirė reanimacijoje. Oficiali teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad jis mirė nuo smaugimo.

Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu.

Tegai:
JAV, Rusija, Aleksejus Puškovas
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Chaosas ir plėšikavimas: JAV kelias dienas negali suvaldyti protestų
Rusija žodžius apie šalies poveikį JAV protestams pavadino melu
Antrankiai, archyvinė nuotrauka

Kaliningrade Lietuvos pilietė nuteista narkotikų kontrabandą

(atnaujinta 17:51 2020.06.02)
Jai skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė bendrojo režimo kolonijoje už narkotikų kontrabandą ir ypač didelio kiekio saugojimą

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Kaliningrado apygardos teismas 

nuteisė 1980 metų gimimo Lietuvos pilietę.

Jai skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė bendrojo režimo kolonijoje už narkotikų kontrabandą ir ypač didelio kiekio saugojimą. Apie tai pranešė regiono prokuratūros spaudos tarnyba.

Tyrimo duomenimis, 2018 metų gruodžio mėnesį moteris į Rusiją iš Lietuvos atvežė 20,15 g preparato, kuriame yra diacetilmorfino (heroino) ir karfentanilio. Narkotinę medžiagą ji laikė striukės kišenėje.

Tegai:
Kaliningradas, narkotikai
Dar šia tema
Lietuvoje dėl kūdikio mirties sulaikyta moteris
Sulaikytas eismo įvykį sukėlęs ir bandęs pasprukti latvis
Daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras sulaikytas