Ukrainos Aukščiausiosios Rados posėdis, archyvinė nuotrauka

Rada priėmė įstatymą dėl parlamentinės neliečiamybės panaikinimo

32
(atnaujinta 21:50 2019.09.03)
Šį sprendimą palaikė 373 parlamentarai, įstatymą dar turi pasirašyti Ukrainos prezidentas

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Ukrainos parlamentas galutiniu svarstymu priėmė įstatymo projektą dėl parlamentinės neliečiamybės panaikinimo nuo 2020 metų sausio 1 dienos, praneša RIA Novosti.

Šį sprendimą palaikė 373 parlamentarai (reikia mažiausiai 300 balsų).

Šį dokumentą dar turi pasirašyti Ukrainos prezidentas.

Šiuo metu Ukrainos Konstitucija užtikrina deputatų ir teisėjų neliečiamybę. Įstatymo projekte siūloma iš pagrindinio įstatymo išbraukti taisyklę, pagal kurią parlamentaras negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, sulaikytas ar areštuotas be Aukščiausiosios Rados sutikimo.

Tuo tarpu deputatai, kaip ir anksčiau, nebus teisiškai atsakingi už balsavimo ar pareiškimų parlamente rezultatus, išskyrus atsakomybę už įžeidimus ir šmeižtą.

Savo ruožtu partijos "Opozicijos platforma — Už gyvybę" deputatas Nestoras Šufričius pareiškė, kad parlamentinės neliečiamybės įstatymo pataisos buvo padarytos su pažeidimais, o tai leis jį užginčyti Konstituciniame Teisme po galutinio priėmimo.

Žiniasklaida: Trampas paprašė peržiūrėti karinės pagalbos Ukrainai programą >>

Pagrindinio įstatymo pakeitimai yra ilga procedūra. Tuo tikslu Rada pirmiausia nusiunčia dokumentus Konstituciniam Teismui, kuris daro išvadą apie tokių pakeitimų konstitucingumą. Po to, jei Konstitucinio Teismo išvada yra teigiama, Rada gali priimti įstatymo projektą per pirmąjį svarstymą, tam reikia ne mažiau kaip 226 balsų. Kitoje sesijoje Parlamentas gali priimti visą įstatymą, tam reikia ne mažiau kaip 300 balsų.

32
Tegai:
Ukrainos Aukščiausioji Rada, baudžiamoji atsakomybė, įstatymas
Dar šia tema
Rada pranašauja ukrainiečiams "katastrofą" dėl Zelenskio partijos
Verslininkas įvardijo sąlygą, kad Zelenskis būtų išrinktas antrai kadencijai
Rusija pakvies Zelenskį į Maskvą 75-osioms Pergalės metinėms paminėti
JAV viceprezidentas Varšuvoje susitiko su Zelenskiu
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devynetuko viršūnių susitikime

Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO

(atnaujinta 19:15 2021.05.10)
Pasak Lietuvos prezidento, Rusijos "karinė grėsmė" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į "Bukarešto devynetuko" valstybių vadovus, JAV prezidentą Džo Baideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos veiksmai skatina NATO šalis skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

"Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO", – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus "iššūkius" atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Pasak Lietuvos vadovo, Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании с участникам саммита Бухарестской девятки
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Bukarešto devynetuko" viršūnių susitikime

Pasak prezidento, "augančias Rusijos karines grėsmes" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

"Prasidėjęs "NATO 2030" procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

"Bukarešto devynetuką" sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaruoju metu Vakaruose dažnai pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Rusijos Federacija į tai ne kartą atsakė, kad neketina nieko pulti, o pareiškimai apie "Rusijos agresiją" yra naudojami kaip pasiteisinimas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos šalia Rusijos sienų. 

Pasak Vladimiro Putino, kaltinimai Maskvai dėl agresijos — "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai
Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Vladimiras Putinas

Elžbietos II pusbrolis apkaltintas bandymu parduoti susitikimą su Putinu

(atnaujinta 14:05 2021.05.10)
78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II pusbrolis, Kento princas Maiklas buvo apkaltintas bandymu parduoti galimybę susitikti su Vladimiru Putinu, praneša BBC Rusijos tarnyba, remdamasi "Sunday Times".

Britų leidimo žurnalistai atliko tyrimą, kurio metu jie prisidengdami privačios įmonės atstovais susitiko su Kento princu. Susitikime jiems buvo pasakyta, kad princas gali juos supažindinti su Putinu. Šio pristatymo tikslas liko neaiškus. Jo draugas, skaitymo markizas, vėliau jį apibūdino kaip "neoficialų karalienės ambasadorių Rusijoje". Priduriama, kad Maikals savo penkių dienų vizitą į Rusiją galėjo įvertinti maždaug 50 000 svarų. Arba jis gali užfiksuoti vaizdo pranešimą su privačios įmonės rekomendacija už 200 tūkstančių dolerių.

78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti. Tokie susitikimai, pasak jo, neįmanomi be Britanijos ambasados ​​sutikimo ir Rusijos ir Didžiosios Britanijos prekybos rūmų pagalbos. Be to, spaudai buvo priminta, kad Kentskis su Putinu nebuvo susitikęs nuo 2003 metų.

Vėliau pranešta, kad susitikdamas su žurnalistais jis padarė klaidą ir davė nerealius pažadus, dėl kurių nuoširdžiai gailisi.

Tegai:
susitikimas, Vladimiras Putinas, Elžbieta II