Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Linkevičius ir naujasis Baltarusijos ambasadorius aptarė Astravo AE saugą

42
(atnaujinta 19:48 2019.09.03)
Lietuvos ministras, kaip įprasta, pažymėjo, kad prieš pradedant objekto eksploataciją Minskui reikia įgyvendinti ES rekomendacijas dėl streso testų ir pašalinti kitas problemas

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su naujuoju Baltarusijos ambasadoriumi Vilniuje Valerijumi Baranovskiu. Šalys aptarė statomos Baltarusijos AE saugą.

Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Linkevičius nurodė į Baltarusijos ir tarptautinių ekspertų bendradarbiavimo poreikį ir Europos Sąjungos rekomendacijų dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bei kitų saugos problemų pašalinimo įgyvendinimą prieš paleidžiant jėgainę.

"Lietuva ir Baltarusija yra kaimynės ir mums svarbūs visi klausimai. Kaip ir iki šiol elgsimės pragmatiškai bei palaikysime tuos projektus ar iniciatyvas, kurios naudingos tiek ES, tiek ir mūsų dvišaliams santykiams", — pabrėžė ministras.

Susitikime taip pat aptartos tolesnio Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo plėtros galimybės ekonomikos, transporto, švietimo, kultūros ir kitose srityse.

"Lietuva suinteresuota, kad daugėtų turistų iš Baltarusijos, būtų supaprastintas vizų režimas tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos", — sakė Linkevičius.

Naujasis Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Baranovskis skiriamuosius raštus prezidentui Gitanui Nausėdai įteikė šių metų rugpjūčio 28 dieną.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tikimasi, kad pirmasis energijos blokas bus paleistas šių metų pabaigoje, o antrasis — 2020 metais.

Lietuva nuolat teikia pretenzijas kaimyninei Baltarusijai dėl atominės elektrinės. Visų pirma, Lietuvos valdžia nepagrįstai kaltina Minską saugos normų pažeidimu statant objektą.

Lietuva nuolatos ragina kitas šalis boikotuoti jėgainės statybas, tačiau nesėkmingai. Vilniaus pozicijos nepalaiko net kaimyninės Baltijos valstybės, kurios neatmeta galimybės elektrą pirkti iš atominės elektrinės. Kaip anksčiau paaiškėjo, apie pigios Baltarusijos elektros energijos importą ateityje galvoja net Latvija.

Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad Astravo AE elektros energija būtų naudinga Lietuvai, kuri Europos Sąjungos prašymu uždarė Ignalinos AE (IAE). Dabar Lietuva yra priversta pirkti elektrą už didelę kainą. Padėtis blogėja ir dėl Baltijos šalių sprendimo pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija).

Interviu Sputnik Lietuva Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas pažymėjo, kad kategoriška Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos AE statybų blokuoja daugybę galimybių pačiai valstybei.

42
Tegai:
Baltarusija, Linas Linkevičius, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (407)
Dar šia tema
Išardyti elektros linijas. Lietuvai liko vienintelis būdas užkirsti kelią Astravo AE
Lietuva vykdo žvalgybą "Baltarusijos fronte"
"Raganų medžioklė" ir ginčas su Ryga dėl Astravo AE: kaip Lietuva praranda sąjungininkus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Lansbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 16:17 2020.09.18)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus

(atnaujinta 14:32 2020.09.18)
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad jokių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių sprendimų uždaryti sienas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kaimyninės šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos ketinimą uždaryti sienas vadina provokacija ir ragina nepamiršti, kad jas galima uždaryti iš abiejų pusių.

Penktadienį Lietuvos prezidentas su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda telefonu aptarė Baltarusijos valdžios pareiškimą uždaryti sienas su Lietuva, Lenkija ir Ukraina, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentai pabrėžė, kad jokių aktyvių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių Baltarusijos sprendimų uždaryti sienas. Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai dirba įprastu režimu, o judėjimas per Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktus vyksta įprasta tvarka.

"Manau, kad tai provokacija, be konkretaus pagrindo. Kai kurių šalių valdžia tiesiog pamiršta, kad tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas — sienas galima uždaryti iš abiejų pusių", — sakė Nausėda.

Lietuvos prezidentas pakvietė Lenkiją prisijungti prie regioninių sankcijų paskelbimo ir taip pademonstruoti solidarumą su "agresiją ir politinį susidorojimą patiriančia Baltarusijos pilietine visuomene". Lenkijos vadovas teigė svarstantis nacionalinių sankcijų įvedimą Baltarusijai.

Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos pareiškimus įvertino ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

"Nėra kol kas jokio sprendimo, mes matėme jau ne vieną garsų pareiškimą, sklindantį iš tos šalies, nutaikytą pirmiausia į vidaus politiką. Jeigu bus iš jų kokie žingsniai — bus adekvatus atsakymas. Bet kokiu atveju, tokie daromi sprendimai pirmiausia smogia ir atsiliepia pačios Baltarusijos ekonomikai ir jų gyventojams", — Skvernelį cituoja RIA Novosti.

Pasak Lietuvos premjero, jei siena bus uždaryta, į Lietuvą taip pat nepateks baltarusių krovininiai automobiliai. "Tai, matyt, ekonomikai būtų dar vienas stiprus smūgis. Nemanau, kad tai bus padaryta, bet jei bus, bus adekvatus atsakymas", — sakė jis.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis teigė, kad Baltarusijos valstybės sienos apsauga vykdoma sustiprintos pasienio tarnybos ir sienos kontrolės režimu, naudojant taktinius rezervus.

Šaltinis Baltarusijos vyriausybinėse agentūrose, susipažinęs su situacija, teigė, kad siena uždaryta "dėl neteisėtos veiklos ir galimo kėsinimosi į teritorinį vientisumą", o įstatymų besilaikantiems piliečiams jos kirtimo tvarka nesikeičia.

Lietuvos "parama" Baltarusijai

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus.

Be to, Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka.

Rugsėjo mėnesį Vidaus reikalų ministerija Baltarusijos piliečiams išdavė daugiau kaip 200 leidimų atvykti į respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Šiuo metu leidimai skiriami tiems baltarusiams, kurie nukentėjo nuo "režimo ir represijų", arba "persekiojamiems, aktyviems opozicijos nariams".

Rugsėjo 17 dieną Lietuvos ir Lenkijos premjerai pasirašė vyriausybių deklaraciją dėl strateginės partnerystės ir Baltarusijos, kurioje, be kita ko, įtvirtinta parama Baltarusijos opozicijai.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje kuruojamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Tegai:
Baltarusija, Saulius Skvernelis, Aleksandras Lukašenka, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Pompėjas: JAV dėkoja Lietuvai už jos vaidmenį Baltarusijos situacijoje
Europos Parlamentas nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
Laukiniai gyvūnai

Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje

(atnaujinta 15:54 2020.09.18)
Pabrėžiama, kad laukinius gyvūnus nelaisvėje privalu laikyti pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir atsakomybė už nustatytų reikalavimų pažeidimus, praneša Aplinkos ministerija.

"Laukiniai gyvūnai turi būti laikomi erdviuose, šiuolaikinius standartus atitinkančiuose voljeruose, neturi patirti streso, juos reikia šerti kokybišku, pagal fiziologiją tinkamu pašaru, užtikrinti veterinarinę priežiūrą, pasirūpinti užimtumu, kad nekiltų elgsenos problemų. Tačiau pastaraisiais metais dėl blogų laikymo sąlygų ar trūkstamų dokumentų teko konfiskuoti ne vieną lokį, egzotinių rūšių roplį ir paukštį", — teigia aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pabrėžiama, kad laukinius gyvūnus nelaisvėje privalu laikyti pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. 

Turi būti atsižvelgta į rūšies biologinius poreikius ir būdingą socialinį jautrumą, užtikrinta veterinarinė priežiūra, tai rūšiai tinkamas maitinimas, užimtumas ir kt.

Pranešime teigiama, kad Darbo grupė šiuo metu tikslina ir nelaisvėje laikomų paukščių rūšių patalpų bei kitus reikalavimus, numato keisti varliagyvių ir roplių rūšių laikymo nelaisvėje nuostatas.

"Rūpintis laukinių gyvūnų gerove labai padės ir kuriami centrai: Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bei Laukinių gyvūnų globos centras. Jiems įkurti skirti Aplinkos ministerijos ES lėšomis finansuojami projektai", — rašoma ministerijos pranešime. 

Taip pat šiuose centruose bus gydomi, reabilituojami mūsų šalies laukiniai gyvūnai, laikomi ir gydomi konfiskuoti egzotiniai laukiniai gyvūnai.

Tegai:
Aplinkos ministerija, gyvūnai
Dar šia tema
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms
Skatinama suskubti įsigyjant elektrinius paspirtukus vietoj taršios transporto priemonės