Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda išvyksta darbo vizito į Briuselį

32
(atnaujinta 22:43 2019.09.03)
Nausėda kaip prezidentas pirmą kartą apsilankys ES ir NATO institucijose

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 4–5 dienomis vyks į Briuselį, kur lankysis Europos Parlamente, NATO būstinėje, Europos Komisijoje, Europos Sąjungos Taryboje ir Lietuvos nuolatinėse atstovybėse ES ir NATO, praneša Prezidentūra.

Pranešime žiniasklaidai informuojama, kad pirmąją vizito dieną Briuselyje Prezidentas susitiks su Europos Parlamento Pirmininku Davidu Sassoli, NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Antrąją vizito dieną numatyti susitikimai su ES Vadovų Tarybos Pirmininku Donaldu Tusku, ES Komisijos Pirmininku Jeanu-Claudeu Junkeriu, išrinktaisiais Europos Komisijos ir ES Vadovų Tarybos Pirmininkais Ursula von der Leyen bei Charles Micheliu.

Susitikimuose su ES vadovais didžiausias dėmesys bus skiriamas ilgalaikės Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės, ES daugiametės finansinės programos 2021–2027 metais, "Brexit", ES globalios politikos, Rytų partnerystės, energetinio saugumo, Astravo atominės elektrinės ir su tvariu valstybių vystymusi susijusių klausimų aptarimui.

"Su šių metų rinkimais į Europos Parlamentą prasidėjo naujas Europos Sąjungos politinis ciklas, vyksta intensyvus pasirengimas gruodžio mėnesį vyksiančiam NATO vadovų susitikimui. Todėl šio vizito metu su ES ir NATO vadovais aptarsiu Lietuvai aktualius saugumo, globalios politikos, ekonomikos, finansų, energetikos klausimus", — sakė Nausėda.

Susitikimuose su Stoltenbergu bus aptariama Lietuvos ir Baltijos regiono šalių saugumo situacija ir grėsmės, gynybos finansavimo klausimai, pasirengimas šių metų gruodžio mėn. NATO vadovų susitikimui Londone.

Vizito metu prezidentas taip pat lankysis Lietuvos nuolatinėse atstovybėse ES ir NATO, kur susipažins su darbuotojais.

Darbo vizitas Belgijoje yra šeštasis Nausėdos užsienio vizitas ir pirmasis apsilankymas ES ir NATO institucijoje kadencijos metu. Anksčiau Lietuvos vadovas jau apsilankė Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje ir Vokietijoje.

32
Tegai:
Briuselis, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvos ir Indijos žemės ūkio ministerijos pasirašė bendrų darbų planą
Žiniasklaida: Nausėda su politologais aptarė galimus santykių su Baltarusija pokyčius
Lietuva vykdo žvalgybą "Baltarusijos fronte"
Lietuvos politikoje kažkas ne taip: Nausėda ieško alternatyvios nuomonės
Viktorija Čmilytė-Nielsen, archyvinė nuotrauka

Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų

(atnaujinta 18:22 2020.08.05)
Anot Viktorijos Čmilytės-Nielsen, “valstiečiai” buvo kalti dėl mokytojų protestų 2018 metais, specialistų trūkumo, o dabar – dėl prastų egzaminų rezultatų

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų kalta valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Pasak Čmilytės-Nielsen, tokie matematikos egzaminų rezultatai – tai jau trečias "valstiečių" antirekordas.

"Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 metais matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus "švietimo" triumfas. Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 metų. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį”, – teigia Čmilytės-Nielsen.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės, artimiausiu metu per Seimo Švietimo ir mokslo komitetą partija kreipsis į Švietimo, mokslo ir sporto ministrą, reikalaudama paruošti priemones dėl mokinių rengimo. Kitu atveju, pasak jos, 2021 metais matematikos egzamino neišlaikys kas antras Lietuvos moksleivis. 

Čmilytė-Nielsen taip pat pateikė matematikos išlaikymo tendenciją per visus ketverius metus: 2017 metais – 94 proc., 2018 – 87 proc., 2019 – 82, 2020 – 67 proc. "Akivaizdi švietimo politikos kryptis. Stabiliai žemyn", – teigia politikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus, pareiškė, kad Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai. Pasad ministro, mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, o jau nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. 

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
brandos egzaminai, valstiečiai, Liberalų sąjūdis, liberalai
Dar šia tema
Brandos egzaminų rezultatai: matematiką išlaikė vos 67,61 proc. abiturientų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Kasiulevičius mano, kad prasti matematikos rezultatai yra pirmosios COVID-19 pasekmės
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, archyvinė nuotrauka

Nausėda su Sinkevičiumi aptarė nacionalinio plėtros banko steigimą

(atnaujinta 12:35 2020.08.05)
Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas turi plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų teikimu

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, aptarė klausimus, susijusius su valstybinio plėtros banko steigimu, valstybės duomenų ir registrų saugumo užtikrinimu bei turizmo sektoriaus plėtra. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Per susitikimą šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas, kurio idėjos įgyvendinimą kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų, kurios pareikalautų reikšmingų valstybės išlaidų, teikimu.

"Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad reikėtų parengti pandemijos laikotarpiu naujai įgyvendintų priemonių, tokių kaip tiesioginis kreditavimas ir pagalbos verslui fondas, pritaikymo ilgalaikiams tikslams planą.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi skaidriai ir efektyviai administruoti ekonomikos transformavimo plane numatytas priemones. Būtina sąlyga tam – profesionalus depolitizuotas valdymas.

Šalies vadovas su ekonomikos ir finansų ministru taip pat aptarė valstybės duomenų ir registrų situaciją po Registrų centro serverius užliejusios liūties, kuri buvo sutrikdžiusi e. sveikatos sistemos veiklą.

Prezidentas paragino ministrą atidžiai išnagrinėti Registrų centro užliejimo atvejį – pateikti situacijos įvertinimą bei sprendimo būdus, kurie leistų užtikrinti valstybės duomenų saugumą. Pasak Nausėdos, siekiant ateityje išvengti didelės žalos valstybei, ilgalaikė duomenų valdymo strategija turi būti prioritetinis klausimas.

Birželio mėnesį Seimas priėmė nutarimą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Seimas pripažino Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu projektu ir įgaliojo Vyriausybę ne vėliau kaip iki rugsėjo pradžios pradėti konsultacijas su EK dėl techninės paramos banko steigimo klausimais.

Pasiūlymo iniciatoriai tikina, kad Valstybinis plėtros bankas padidins finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galės paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje, be to, tai yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę.

Tegai:
Rimantas Sinkevičius, Gitanas Nausėda
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Skvernelis: mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų namų

(atnaujinta 18:38 2020.08.05)
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad yra numatytos sąlygos, kada ugdymo procesas vyks įprasta tvarka, kada būtų įvedamos kaukės ir kada būtų svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Mokslo metai Lietuvoje prasidės ugdymo įstaigose, o ne nuotoliniu būdu, savo Facebook paskyroje parašė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vaikai ir jų tėvai gali ramiai ruoštis Rugsėjo pirmosios šventei. Mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų", — rašė jis.

Pasak premjero, ugdymo įstaigos veiks ir užtikrins mokinių bei mokytojų saugumą.

Taip pat Skvernelis pabrėžė, kad kartu su epidemiologais paruoštos sąlygos, kada ugdymo procesas vyks įprasta tvarka, kada būtų įvedamos kaukės ir kada būtų svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė.

"Esame pasirengę užtikrinti, kad nenukentėtų vaikų ugdymo kokybė, o tėvai galėtų ramiai dirbti", — pareiškė ministras pirmininkas.

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2147 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 403 asmenų, 1650 — pasveiko.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Tegai:
koronavirusas, ugdymo įstaigos, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje — dar viena mirtis nuo koronaviruso
EK atsakas Nausėdai: ES šalys turėtų vengti vidaus sienų uždarymo dėl koronaviruso