Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka

Titovas atskleidė detales apie apeliaciją "Ramanausko byloje"

161
(atnaujinta 22:49 2019.09.05)
Teismo nutartis bus paskelbta spalio viduryje

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį išnagrinėjo Lietuvos rusų sąjungos vadovo, Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo skundą.

Gegužės mėnesį teismas skyrė politikui 12 tūkstančių eurų baudą už jo pareiškimą apie "miško brolių" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Be to, prokuroras Simonas Genys teismo nuosprendį laikė švelniu ir reikalavo griežtesnės bausmės.

Titovas ir prokuroras pateikė apeliaciją. Tarybos narys reikalavo jį išteisinti, o Genys — skirti lygtinę bausmę.

Interviu Sputnik Lietuva Titovas teigė, kad tikisi teisingo teismo sprendimo. Jo manymu, pats prokuratūros įsikišimo faktas yra nepriimtinas.

"Aš parašiau apeliaciją ir prokuroro apeliacijos komentare parašiau, kad manau, jog tai nenormalu, kai prokuratūra įsitraukia į demokratinės valstybės politinius reikalus. <...> Tikiuosi, kad šį kartą trijų teisėjų apeliacinis teismas viską apžvelgs, įsidėmės visus argumentus ir visiškai atmes prokuratūros apeliaciją ir aš būsiu visiškai išteisintas", — sakė jis.

Politikas pažymėjo, kad prokuratūra, priešingai, turėtų jį išteisinti ir apginti, kaip ir gina šalies vertybes ir žodžio laisvę.

"Ypač [ginti] valstybės politiką, už kurį balsavo žmonės, mažiausiai 7,5 proc. Klaipėdos miesto gyventojų. Aš išsakau ne tik savo nuomonę, bet ir klaipėdiečių poziciją. Tikiuosi, kad teismas atsižvelgs į viską, ir teisingumas nugalės. Jei teisingumas neįvyks, tada aš toliau rašysiu EŽTT", — sakė Titovas.

Teismas savo sprendimą paskelbs spalio 17 dieną.

"Titovo byla"

Skandalas aplink Titovą tęsiasi jau daugiau nei metus. Viskas prasidėjo nuo to, kai politikas pasipiktino dėl Klaipėdos valdžios idėjos įamžinti mieste Ramanausko-Vanago atminimą. Lietuvoje "partizanas" laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau Titovas priminė, kad Vanagas galėjo prisidėti prie aštuonių tūkstančių civilių žmonių nužudymo, ir pateikė Sovietų teismo sprendimą.

Po to prasidėjo politiko persekiojimas. Prieš jį buvo iškelta baudžiamoji byla, o Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas inicijavo apkaltos procedūrą. Tačiau pats Titovas atsisakė mandato, nes siekė dalyvauti pavasaryje vykusiuose savivaldybių rinkimuose.

"Titov ir teisingumas" gavo du mandatus.

Gegužę įvyko teismo posėdis dėl Titovo bylos. Tačiau prokuroras Genys buvo nepatenkintas sprendimu ir pareikalavo Titovą įkalinti metams ir aštuoniems mėnesiams su galimybe atidėti bausmės vykdymą dvejiems metams. Jis buvo teisiamas pagal tris straipsnius: mirusiojo atminimo įžeidimas, neapykantos kurstymas ir sovietinės agresijos pateisinimas.

Titovas interviu Sputnik Lietuva ne kartą yra pareiškęs apie savo nekaltumą ir tikėjosi teisingo teismo sprendimo. Jis taip pat teigė, kad prokuroras pareikalavo jį įkalinti, kad "kiti nebenorėtų", be to, politikui priekaištavo, jog jis turi per daug Facebook draugų ir tokiu būdu informacija sparčiai sklinda.

Lietuvoje "miško broliais" vadinami nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir partijos darbuotojų žudynių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
161
Tegai:
miško broliai, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Viačeslavas Titovas
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (68)
Dar šia tema
Lietuvos "patriarcho" saulėlydis: Landsbergis išeina į "paskutinę kovą"
Prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą dėl Noreikos atminimo lentos
Prokuratūra nerado baudžiamojo nusižengimo požymių Noreikos lentos nukėlime
Protestai Minske

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą imtis tarpininkavimo dėl situacijos Baltarusijoje palaiko kaimyninių valstybių Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentai.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Paskelbtoje keturių valstybių vadovų deklaracijoje, paremtoje Lietuvos vadovo suformuluotu trijų žingsnių planu Baltarusijai, prezidentai ragina Baltarusijos valdžią "nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius savo tautos atstovus".

"Nutraukite smurtą ir gerbkite pagrindines laisves, žmogaus ir piliečių teises, įskaitant žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų laisvę ir žurnalistų saugumą. Skubiai paleiskite visus sulaikytus protestuotojus, sustabdykite tolesnį žmonių persekiojimą. Ir nedelsdami pradėkite dialogą su Baltarusijos žmonėmis", — rašoma bendroje prezidentų deklaracijoje.

Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus.

"Remdamiesi savo pačių visuomenių patirtimi, mes raginame surengti Baltarusijoje nacionalinio susitaikymo forumą, kurį sudarytų vyriausybės ir visuomenės atstovai. Tai būtų tinkamas žingsnis pradėti tikrą nacionalinį dialogą. Mes tvirtai tikime, kad dialogas visada yra geriausias būdas skatinti socialinę plėtrą, aptarti reformas ir jūsų šalies ateitį", — rašoma deklaracijoje.

Prezidentai sutarė, kad jei Baltarusijos valdžios institucijos įvykdys minėtus reikalavimus, "bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene durys išliks atviros".

"Esame pasirengę tarpininkauti, kad būtų pasiektas taikus krizės Baltarusijoje sprendimas ir sustiprinta Baltarusijos nepriklausomybė bei suverenumas. Sankcijos turėtų būti įvestos tik išbandžius tarpininkavimą. Tarpininkavimas yra diplomatinė priemonė krizei įveikti, ir mes privalome ja pasinaudoti", — komentavo Nausėda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Lenkija, Baltijos šalys
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Protestai Baltarusijoje — kitas kartas gali tapti paskutinis
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas

(atnaujinta 17:37 2020.08.13)
Taip pat Lietuvos vadovo patarėja pažymėjo, kad kai bus sudarytos tam tikros sąlygos, Nausėda yra pasirengusi "asmeniniam pokalbiu"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę užmegzti tiesioginius ryšius su Baltarusijos valdžia, siekiant rasti išeitį iš dabartinės padėties respublikoje. Apie tai Lietuvos žiniasklaidai pranešė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

"Prezidentas Nausėda neatmeta tiesioginio ryšio galimybės, jei tam bus tam tikros sąlygos", — cituoja ją TASS.

Kaip pažymėjo patarėja, taip pat veikia kontaktai diplomatiniais kanalais. Jos nuomone, kontaktai per ambasadą, diplomatiniai kontaktai yra įprasta nusistovėjusi praktika, kuri paprastai veikia gerai. Tačiau prireikus galimi ir tiesioginiai kontaktai, pabrėžė Skaisgirytė.

Vėliau pareigūnė sakė, kad Vilnius laukia oficialaus Minsko atsakymo į Lietuvos planą išspręsti krizę. Pats Nausėda tai sakė per susitikimą su Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.

"Reakcijos norime kuo greičiau, ypač kalbant apie deeskalaciją — tai, kad būtų nustoti mušti žmonės gatvėse", — cituoja ją agentūra.

Anot patarėjos, jei Baltarusijos valdžia nereaguos, Lietuva "imsis kitų veiksmų ir priemonių".

Skaisgirytė pareiškė, kad Baltijos politikų pasiūlymai Minskui buvo perduoti "diplomatiniais kanalais". Anot jos, Baltarusijos rinkimų rezultatų pripažinimas "būtų netinkamas žingsnis", nes jie buvo "nedemokratiški, neskaidrūs ir nėra laisvi".

Prieš dieną Nausėda kreipėsi į Baltarusijos vadovybę su prašymu imtis skubių priemonių situacijai išspręsti.

Lietuvos prezidentas pristatė trijų punktų planą: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protestuotojų paleidimas ir valdžios bei piliečių dialogas.

Planą parėmė Latvijos ir Lenkijos vadovai Egils Levits ir Andrzejus Duda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
protestai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 
Praha, archyvinė nuotrauka

Čekijos premjeras atsakė į JAV raginimą nebendradarbiauti su Rusija AE klausimu

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Anksčiau valstybės sekretorius teigė, kad "Rusijos pozicijų stiprinimas" Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Čekija neketina iš anksto nieko šalinti iš konkurso dėl naujo energetinio bloko Dukovanio atominėje elektrinėje statybų, ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrejus Babišas, komentuodamas prieš dieną Prahoje paskelbtus JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjo pareiškimus apie tai, kad Rusijos pozicijos stiprinimas respublikos strateginėje infrastruktūroje galėtų susilpninti jos saugumą.

"Mes veikiame kaip Europos Sąjungos narė. Kaip ir visada vykstant tokiems konkursams, kyla įvairių konsorciumų. Pagal Europos Sąjungos taisykles mes negalime [iš anksto] nieko šalinti. Aš jam [Pompėjui] tai aiškiai paaiškinau ir manau, kad jis suprato", — cituoja RIA Novosti Babišą.

Trečiadienį Prahoje viešėjęs JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas per bendrą spaudos konferenciją su ministru pirmininku Babišu teigė, kad Rusijos pozicijos sustiprinimas Čekijos strateginėje infrastruktūroje gali susilpninti respublikos saugumą. Tuo tarpu, pasak Pompėjo, JAV yra pasirengusios padėti Čekijai dalyvaudamos statant naują atominės elektrinės energetinį bloką ir tiekdamos įvairių rūšių energijos žaliavas.

Anksčiau, liepos 28 dieną, Čekijos energetikos įmonės "ČEZ" generalinis direktorius Danielius Benešas paskelbė apie tai, kad šių metų gruodį bus skelbiamas konkursas naujo energetinio bloko statybai Dukovanio AE (respublikos pietryčiuose), statyba turėtų prasidėti 2029 metais, 2036 metais — turėtų būti baigtos šešių milijardų eurų vertės bloko statybos.

2018 metų pradžioje šešios įmonės pateikė paraiškas dalyvauti konkurse dėl naujo energetinio bloko pastatymo: "Rosatom", amerikiečių "Westinghouse", Kinijos "China General Nuclear Power", Prancūzijos "EDF", Pietų Korėjos "KHNP" ir bendras Prancūzijos "Areva" ir Japonijos "Mitsubishi Atmea" projektas.

Pasak Benešo, kuri įmonė ČEZ yra projekto investuotoja, Čekijos vyriausybė gali paskelbti jau konkurso metu arba paskutiniame jo etape, kad nori saugumo tikslais ką nors pašalinti iš kandidatų. Anksčiau Prahos "Deník N", remdamasis savo šaltiniais Čekijos vyriausybėje, rašė, kad Rusijos ir Kinijos įmonės gali būti pašalintos.

Tegai:
atominė elėktrinė (AE), Čekija, JAV, Rusija