Lietuvos URM Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius padėkojo Lenkijai energijos Astravo AE atsisakymą

58
(atnaujinta 13:11 2019.09.07)
Linkevičius ir Čaputovičius surengė susitikimą Varšuvoje, kur aptarė dvišalius kontaktus

VILNIUS, rugsėjo 6 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius padėkojo Lenkijai už elektros atsisakymą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Diplomatas Varšuvoje susitiko su savo kolega iš Lenkijos Jaceku Čaputovičiumi. Šalys aptarė dvišalius politinius kontaktus, bendradarbiavimą gynybos srityje ir aktualius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus.

Linkevičius pabrėžė Lenkijos paramą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos elektros tinklu projektui.

Be to, ministrų susitikime buvo aptartas ir tautinių bendrijų sąlygų bei švietimo situacijos gerinimo klausimai.

"Per pastaruosius metus mes išsprendėme daug klausimų susijusių su Lietuvos lenkų švietimu: artimiausiu metu bus pasirašytos bendros rekomendacijos dėl tautinių bendrijų švietimo, akredituota Simono Konarskio gimnazija, leista tautinių mažumų mokyklose pradinėse klasėse naudoti Lenkijoje spausdintus vadovėlius", — teigė ministras.

Jis pabrėžė, kad šalis sieja ne tik bendra praeitis, bet ir ateitis.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Jos paaiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Atitinkamas susitarimas buvo pasirašytas tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Šią savaitę Lietuvos elektros perdavimo operatorius "Litgrid" paskelbė apie darbo su keturių projektų, susijusių su energetikos sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos elektros tinklais, teritoriniu planavimu pradžią. Pirmasis pasirengimo etapas bus skirtas respublikos elektros tinklo stiprinimui ir modernizavimui. Darbus numatyta baigti iki 2025 metų.

Rusija aktyviai ruošiasi desinchronizacijai su Baltijos šalimis, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pažymėjo, kad regiono energetikos sistemos atjungimo rizika, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, yra sumažinta iki nulio.

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Kai kurie ekspertai mano, kad, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tikimasi, kad pirmasis energijos blokas bus paleistas šių metų pabaigoje, o antrasis — 2020 metais.

Lietuva nuolat teikia pretenzijas kaimyninei Baltarusijai dėl atominės elektrinės. Visų pirma, Lietuvos valdžia nepagrįstai kaltina Minską saugos normų pažeidimu statant objektą.

Lietuva nuolatos ragina kitas šalis boikotuoti jėgainės statybas, tačiau nesėkmingai. Vilniaus pozicijos nepalaiko net kaimyninės Baltijos valstybės, kurios neatmeta galimybės elektrą pirkti iš atominės elektrinės. Kaip anksčiau paaiškėjo, apie pigios Baltarusijos elektros energijos importą ateityje galvoja net Latvija.

Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad Astravo AE elektros energija būtų naudinga Lietuvai, kuri Europos Sąjungos prašymu uždarė Ignalinos AE (IAE). Dabar Lietuva yra priversta pirkti elektrą už didelę kainą. Padėtis blogėja ir dėl Baltijos šalių sprendimo pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija).

Interviu Sputnik Lietuva Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas pažymėjo, kad kategoriška Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos AE statybų blokuoja daugybę galimybių pačiai valstybei.

58
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (432)
Dar šia tema
Lietuva vykdo žvalgybą "Baltarusijos fronte"
Išardyti elektros linijas. Lietuvai liko vienintelis būdas užkirsti kelią Astravo AE
Ekspertas: Lietuva protestais prieš Astravo AE blokuoja daugybę galimybių
Aleksandras Lukašenka

"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai

(atnaujinta 15:06 2020.10.29)
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, ypatingą dėmesį būtina skirti vakarų krypčiai

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė apie būtinybę tinkamai reaguoti į galimas išorines grėsmes. Praneša "BelTA". 

Baltarusijos vadovas teigė, kad Gardine buvo iškeltos Lenkijos vėliavos. Pasak jo, už Baltarusijos ribų "NATO narės nenurimo, kad ir ką sakytų".

Šiuo atžvilgiu jis paminėjo savo neseniai vykusį pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi. Lukašenka teigė, kad jie palaiko "gerus santykius", tačiau tai, ką jie apie tai rašo Telegram kanaluose, nėra tiesa.

"Jis iš manęs nieko nereikalavo, vyko labai šiltas, malonus pokalbis. Bet aš jam tiesiogiai, draugiškai pasakiau:" Maikai, nepaisant to, aš suprantu, kas vyksta. Ir aš jį perspėjau: jei tik kas nors krustels iš Lenkijos, Lietuvos ir, ko gero, Ukrainos (apie tai net nesvarstoma, jie neturi tam laiko), bet lenkai ir lietuviai, daugiausia lenkai (ką ten lietuviai — armijos nėra ), — na, mes atsakysime", — sakė jis.

Lukašenka pažymėjo, kad atsakydamas į tai Pompėjas patikino, kad tai neįvyks.

"Aš sakau: gerai, aš tai girdėjau. Mes girdime, bet turime reaguoti. Aš dar nekalbu apie Minską, aš kalbu apie šiuos vakarinius regionus", — sakė valstybės vadovas.

Kaip pabrėžė prezidentas, būtina skirti ypatingą dėmesį vakarų krypčiai.

"Todėl neturėtumėte būti patenkinti šiais tikslais, kad jiems, lenkams, reikia visos Baltarusijos. Žinote, net jei visa NATO įstos į Baltarusiją, jiems nepasiseks. Net jei mes būsime vieni, jiems nepavyks. Mes visi mirsime už savo šalį. Žinoma, neduok Dieve. Jie turėtų tai žinoti", — užbaigė Lukašenka.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. 

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visoje šalyje turėjo prasidėti masiniai streikai įmonėse. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba įprastu būdu.

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Andrzejus Duda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka atskleidė, kas finansuoja streikų gamyklose "branduolį"
Politologas: už Lietuvos stovi šalys, finansuojančios protestą Baltarusijoje
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų

(atnaujinta 20:41 2020.10.28)
Pasak politikų, kiekvienas naujas paskyrimas, vykstantis skubotai ir valdžių pasikeitimo laikotarpiu, menkina pasitikėjimą

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis ragina kadenciją baigiančius valdančiuosius susilaikyti nuo naujų paskyrimų ir įdarbinimų.

Politikai sureagavo į šiandien viešai pasirodžiusią informaciją apie tai, kad Vyriausybės atstovu Panevėžio ir Utenos apskrityse siūlomas buvęs Panevėžio apskrities policijos viršininkas Egidijus Lapinskas.

"Kiekvienas naujas paskyrimas, vykstantis skubotai ir valdžių pasikeitimo laikotarpyje, menkina pasitikėjimą ir kelia pagrįstų abejonių ar tai nėra savų protegavimas, o pareigas užims tinkami, kompetentingi ir nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys", — teigiama konservatorių pranešime. 

Politikai tikisi, kad kadenciją baigiantys valdantieji ras pakankamai politinės išminties, kad susilaikytų nuo naujų paskyrimų.

"Ši Vyriausybė valdymo pradžioje deklaravo principus, kuriais buvo žadama laikytis skaidrumo, netoleruoti protegavimo ir nepotizmo tradicijų, tačiau dabar pasigirsta ne vienas panašaus įdarbinimo atvejis, galimai siekiant maksimaliai išlaikyti įtaką", — pažymėjo konservatoriai.

Pirmasis ir antrasis Seimas rinkimų turas vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

2016 metais rinkimus laimėjo "valstiečiai", kurie šįkart nusileido konservatoriams.

Tegai:
vyriausybė, konservatoriai
Dar šia tema
Konservatoriai papasakojo, su kuo nori sudaryti koaliciją Seime
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę