Vilniaus meras Remigijus Šimasius

Vilniaus meras naują lentą Noreikai pavadino "gėdos paminklu"

68
(atnaujinta 23:42 2019.09.06)
Miesto vadovas paprašė Lietuvos prezidento išreikšti savo poziciją dėl šio incidento

VILNIUS, rugsėjo 6 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimasius sureagavo į naujos atminimo lentos nacių bendrininkui Jonui Noreikai įrengimą, šią lentą susivienijimo "Pro Patria" aktyvistai pakabino ant Mokslų akademijos pastato, nesuderinę su miesto valdžia.

Vaizdo įrašą su mero komentaru paskelbė Lietuvos žiniasklaida.

"Vakar pakabinta lenta yra iš tiesų gėdos paminklas teisminiam mechanizmui, moraliniam degradavimui ir bestuburei politikai. Čia yra mano asmeninė nuomonė. Ką darysime dėl lentos? Aišku, galima toliau žaisti tą žaidimą, kad vieni nukabina, kiti pakabina. Aš tikrai to nesiruošiu daryti, nes tema yra daug sudėtingesnė ir daug gilesnė", — pareiškė meras.

Šimasius kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu išreikšti savo poziciją dėl šio incidento. Vilniaus vadovas norėtų sužinoti, ar Lietuvos vadovas laiko priimtinu tai, kad ant valstybinės institucijos pastato kaba lenta žmogui, kuris savo parašais prisidėjo prie žydų geto steigimo.

Penktadienį Vilniaus policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl neteisėto atminimo lentos Noreikai įrengimo, praneša portalas "RuBaltic.Ru".

Lietuvos žmogaus teisių gynėjas Giedrius Grabauskas pareiškė, kad teisėsaugos pareigūnai sureagavo per vėlai.

"Deja, kai buvo montuojama lenta, daugelis policininkų nieko nesakydami žiūrėjo ir nieko nedarė. Jie galėjo laiku sureaguoti, kai pronacistinės grupės paskelbė socialiniuose tinkluose apie naujo memorialo sukūrimą", — pasakė jis.

Anksčiau Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pareiškė, kad nauja lenta Noreikai rodo, kad kai kurie piliečiai gali pažeisti visus įstatymus ir niekaip neatsakyti už savo veiksmus.

Kas yra Jonas Noreika

Noreika yra viena skandalingiausių figūrų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Respublikos valdžia suteikė jam "nacionalinio didvyrio" ir "kovotojo už nepriklausomybę" titulus, tačiau visi faktai rodo, kad jo veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu buvo labai toli nuo didvyriškumo. Iš tiesų jis yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, anksčiau tapo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" nariu. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".

Vasarą Vilniaus meras nusprendė nukabinti memorialinę lentą. Pasak Remigijaus Šimašiaus, miestas, Holokausto metu praradęs 55 tūkst. savo gyventojų, neturi teisės garbinti tokį asmenį.

Tačiau jau rugsėjo pradžioje sambūris "Pro Patria" paskelbė, kad rugsėjo 5 dieną pakabins nacių bendrininkui naują lentą.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
68
Tegai:
Vilnius, Remigijus Šimašius, Jonas Noreika, Lietuva
Dar šia tema
Didvyriai ar žmogžudžiai — ką garbina Lietuvos nacionalistai?
Šimašius apie Noreikos atminimo lentą: negalime jo garbinti Vilniaus vardu
Rusijos konsulas papasakojo, kaip Lietuva pasirenka "tautos didvyrius"
Prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą dėl Noreikos atminimo lentos
Putinas ir Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Putinas ir Lukašenka telefonu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 14:01 2020.08.15)
Anksčiau Baltarusijos vadovas teigė, kad "iš esmės pagal scenarijų pasireiškia agresija" ir išreiškė norą aptarti tai, kas vyksta su savo kolega iš Rusijos

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Šeštadienį Baltarusijos ir Rusijos prezidentai Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas telefonu aptarė situaciją, kuri "vystosi Baltarusijos Respublikoje ir aplink ją", pranešė "BelTA" su nuoroda į Baltarusijos vadovo spaudos tarnybą.

"Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prezidentai aptarė situaciją, besivystančią Baltarusijos Respublikoje ir aplink ją", — sakoma pranešime.

Anksčiau šeštadienį Lukašenka Minske vykusiame susitikime teigė, kad "iš esmės prieš Baltarusiją kyla agresija". Jis liepė susieti jį su Putinu, kad būtų galima derėtis dėl šio klausimo, nes "tai jau kelia grėsmę ne tik Baltarusijai".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Nuo sekmadienio vyko nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Didžioji dalis rugpjūčio 13–14 dienomis vykusių veiksmų vyko taikiai. Taigi rugpjūčio 14 dieną prie Vyriausybės rūmų Minske, kur, be kita ko, yra Baltarusijos CRK, įvyko daugybės tūkstančių žmonių protesto akcija. Demonstrantai reikalavo perskaičiuoti balsus per praėjusius rinkimus ir Lukašenkos atsistatydinimo, areštų nebuvo.

Tegai:
protestai, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Lukašenka ir Putinas, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pareiškė norįs aptarti, kas vyksta Baltarusijoje su Putinu

(atnaujinta 13:12 2020.08.15)
Anot Baltarusijos vadovo, dauguma protestuotojų nesupranta tikrojo situacijos fono ir nesuvokia, kas jiems vadovauja

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nori susisiekti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kad aptartų situaciją Baltarusijoje.

"Matome, kas vyksta. Nereikia mūsų užliūliuoti taikiomis akcijomis ir demonstracijomis. Mes matome, kas vyksta gilumoje. Mes tai matome labai gerai. Ir be to, mes skaitėme spalvų revoliucijų vadovėlius. Be to, spalvotų revoliucijų vadovams tai yra savybė, apie tai šiandien kalbėsime Gynybos ministerijoje, Strateginio valdymo centre, jau yra išorinio kišimosi elementų", — cituoja valstybinė agentūra "BelTA".

"Tai yra, ką aš ir sakiau — iš esmės pagal scenarijų išryškėja agresija prieš Baltarusiją. Turime susisiekti su Rusijos prezidentu Putinu, kad galėčiau su juo pasikalbėti. Nes tai jau kelia grėsmę ne tik Baltarusijai", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas taip pat pabėdoti dėl netikrų naujienų, skirtų sukurti žmonėms "niekšybišką nuotaiką".

"Tie, kurie klaidžioja gatvėmis, dauguma jų to nesupranta. Tie, kurie koordinuoja ir vadovauja, supranta tai. Ir matote — kartais jie veikia profesionaliai: inscenizuoja kadrus, klastotes. Pasirodo, aptiko, kad aš jau Maskvoje kažkokį namą turiu. Dabar noriu viešai pasakyti: jei radote, atimkite. Neturiu jokio turto Baltarusijoje, išskyrus oficialią rezidenciją, kurioje gyvenu kaime. Ne, tai yra pradiniai klastotės. Pasirodo, kad vakar jau išvažiavau iš šalies, paaiškėja, kad aš arba miriau, arba susirgau. Ir viskas sukasi. Kam? Norėdami sukurti šią niekšybišką nuotaiką tarp žmonių. Nesuveiks. Mes neturime leisti, kad tai įvyktų", — cituoja "BelTA".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Nuo sekmadienio vyko nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Didžioji dalis rugpjūčio 13–14 dienomis vykusių veiksmų vyko taikiai. Taigi rugpjūčio 14 dieną prie Vyriausybės rūmų Minske, kur, be kita ko, yra Baltarusijos CRK, įvyko daugybės tūkstančių žmonių protesto akcija. Demonstrantai reikalavo perskaičiuoti balsus per praėjusius rinkimus ir Lukašenkos atsistatydinimo, areštų nebuvo.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl rugpjūčio 9–13 dienomis vykusių protestų buvo sužeistas 121 milicijos pareigūnas, o tyrimo institucijos inicijavo per 90 baudžiamųjų bylų. Buvo sulaikyta daugiau kaip 6,7 tūkst. protestuotojų. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
protestai, Vladimiras Putinas, Aleksandras Lukašenka, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų