Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda ragina vengti politizuoti istorinę atmintį

46
(atnaujinta 09:59 2019.09.10)
Lietuvos vadovas mano, kad mokslo bendruomenė gali pasiūlyti istorijos suvokimo orientyrus

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina vengti istorinės atminties politizavimo, praneša Prezidentūra.

Lietuvos vadovas susitiko su nepriklausomais mokslininkais ir ekspertais, kad išanalizuotų Lietuvos ir užsienio šalių istorinės atminties politiką bei šios srities autoritetingus šaltinius.

"Šiandien susitikome pasitarti, ką būtų galima padaryti, kad skausmingi istorinės atminties klodai netaptų dar viena priežastimi mūsų visuomenei susiskaidyti, kovoti tarpusavio karus ir nuodyti atmosferą visuomenėje. Jūs, mokslo bendruomenė, esate tie autoritetai, galintys pasiūlyti orientyrus, kuriais galėtume vadovautis kurdami savo santykius su istorine atmintimi. Norėtųsi išvengti jos politizavimo ir atkreipti dėmesį, kad istorinės atminties klausimai — ir mūsų pilietiškumo bei demokratinių vertybių ugdymo mokykla", — teigė Nausėda.

Prezidentas pažymėjo, kad šiandieniai įvykiai, tam tikra sumaištis, kuri šiuo metu tvyro dėl Vrublevskių bibliotekos, gal ir nėra labai sveikintina, bet ji parodo, kad visuomenė neabejinga, ir tuo galima pasidžiaugti.

Mokslininkų bendruomenės nariai aptarė istorinės atminties formavimosi Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo aspektus, esmines slinktis, įvertino dabartinę situaciją. Forumo dalyviai sutiko, kad istorinės atminties temai trūksta platesnės diskusijos ir kad valstybės vaidmuo ugdant dialogo kultūrą, įtraukiant įvairias bendruomenes galėtų būti didesnis. Pabrėžta, kad diskusijos dėl istorinės atminties turėtų vykti prieš rezonansą sukėlusį veiksmą, o ne po to.

Anksčiau Nausėda paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui, kai buvo kalbama apie atminimo lentos nacių bendrininkui Jonui Noreikai nuėmimą nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos.

Balandžio pradžioje advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kas sukėlė didelį skandalą Lietuvoje. Interviu Sputnik Lietuva Tomas paaiškino, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

Lenta buvo atkurta. Tačiau vėliau Vilniaus meras Remigijus Šimašius nusprendė ją nukabinti, pabrėždamas, kad miestas savo vardu negali šlovinti nacių bendrininko.

Tačiau daugumai Lietuvos politikų tai nepatiko, o neseniai bendrovė "Pro Patria" be valdžios sutikimo pakabino Noreikai naują lentą.

Kas yra Jonas Noreika

Noreika yra viena skandalingiausių figūrų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Respublikos valdžia suteikė jam "nacionalinio didvyrio" ir "kovotojo už nepriklausomybę" titulus, tačiau visi faktai rodo, kad jo veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu buvo labai toli nuo didvyriškumo. Iš tiesų jis yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, anksčiau tapo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" nariu. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".

46
Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Prokuratūra nerado baudžiamojo nusižengimo požymių Noreikos lentos nukėlime
Pagaminta nauja atminimo lenta nacių bendrininkui Jonui Noreikai
Vilniaus meras naują lentą Noreikai pavadino "gėdos paminklu"
Aleksandras lukašenka, archyvinė nuotrauka

"Mes ne Lietuva": Lukašenka įsitikinęs, kad baltarusiai prezidentu išrinks vyrą

(atnaujinta 13:21 2020.05.30)
Baltarusijos vadovas, sakydamas, kad baltarusiai dar nepasirengę moters vadovavimui paminėjo Dalios Grybauskaitės pavyzdį

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad visuomenė dar nėra pasirengusi, kad valstybei vadovautų moteris. Tokią nuomonę jis išreiškė penktadienį per vizitą į Minsko traktorių gamykloje, praneša Baltarusijos vadovo spaudos tarnyba.

Jis sakė, kad Baltarusijoje "Konstitucija nėra pritaikyta moteriai". Lukašenka paminėjo Lietuvos, kurioje Dalia Grybauskaitė ėjo prezidentės pareigas dežimt metų, pavyzdį.

"Ir mūsų visuomenė dar nėra subrendusi balsuoti už moterį. Kadangi pagal mūsų Konstituciją prezidentas turi stiprią galią. Mes ne Lietuva. Dalia Grybauskaitė buvo ten prezidentė. Ji atėjo, nusišypsojo, pasėdėjo ir išėjo. Už nieką neatsakinga, nes ten yra parlamentinė respublika. Pas mus — ne. Vyras bus prezidentas, aš tuo visiškai įsitikinęs", — teigė Baltarusijos vadovas.

Visų pirma, Lukašenkos pareiškimas yra susijęs su straipsniu Rusijos laikraštyje "Kommersant", kuriame minimas Baltarusijos tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis. Anksčiau jis planavo dalyvauti prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau jam nepavyko įregistruoti iniciatyvinės grupės rinkti parašus  jo kandidatūrai paremti, nes jis atliko administracinį areštą. Tuo tarpu iniciatyvinę grupę užregistravo jo žmona Svetlana, o dabar ji dalyvauja prezidento rinkiminėje kampanijoje.

"Aš žiūriu į šį straipsnį. Ir jau šio vyro ausys lenda. Jis net nėra kandidatas į prezidentus, jis ten puoselėja už savo žmoną. Juk supranta, kad Baltarusijoje niekas nebalsuos už jo žmoną", — teigė Lukašenka.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje turėtų vyks šių metų rugpjūčio 9 dieną. Norint būti kandidatu, reikia surinkti ne mažiau kaip 100 tūkstančių parašų. Šiuo metu iniciatyvos grupės kaip tik tuo ir užsiima. Priešrinkiminėje kampanijoje dalyvauja trys moteris. Lukašenkos iniciatyvinė grupė šią savaitę jau surinko apie 200 tūkst. parašų.

Kandidatų paskyrimas vyks birželio 20 - liepos 4 dienomis, o kandidatų registracija — liepos 5-14 dienomis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms
Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime
Linkevičius pasiskundė JAV dėl Astravo AE
JAV pradėjo tiekti naftą Baltarusijai
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu

(atnaujinta 23:02 2020.05.29)
Atsakomajame laiške Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė solidarumą su Lenkija dėl galimų bendrų veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, taip pat dėl ​​Europos Sąjungos darbotvarkės ir bendradarbiavimo, siekiant vieningų tikslų, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Apie tai jis parašė atsakomajame laiške Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai. Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą.

Nausėda ir Duda pabrėžė, kad po priimtų reikalingų ryžtingų sprendimų, kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, būtina kartu galvoti apie gyvenimą ir veikimą drauge įveikus pandemiją.

Lietuvos vadovas išskyrė tris esmines sąlygas Europos atsigavimui: tai sklandus vidaus rinkos veikimas ir jos stiprinimas, didesnis ES biudžetas ir Europos atsigavimo fondas.

"Pandemijos krizė parodė, kad Europos Sąjungoje turime imtis konkrečių veiksmų, stiprindami savo sveikatos srities pramonę ir sumažindami ES priklausomybę nuo tiekimo iš trečiųjų šalių. Todėl pritariu Jūsų išsakytai minčiai, kad būtina sustiprinti nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų bendradarbiavimą, sukurti veiksmingus tarpvalstybinės paramos mechanizmus ir skirti ypatingą dėmesį valstybių dialogui mokslinių tyrimų srityje", — rašoma Nausėdos laiške.

Jis pritarė Lenkijos vadovo raginimui "neprarasti budrumo, laikytis europietiškų vertybių ir toliau išlikti demokratijos, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių gynėjais pasaulyje". Abu prezidentai pabrėžė karinio saugumo ir gynybos stiprinimą kaip prioritetą.

Be to, Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi ir toliau puoselėti dvišalį bendradarbiavimą, paremtą bendra istorija, vertybėmis ir tradicijomis.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantinas. Nuo gegužės 11 d. Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat galėjo važiuoti į Lenkiją. Abiejų šalių gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, Gitanas Nausėda, Lenkija, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Karantino metu darbo migrantai nereikalingi?
Lietuvoje dėl nedarbo migrantai kenčia mažiau nei vietiniai gyventojai
Koronaviruso greitasis testas, archyvinė nuotrauka

Kasiulevičius mano, kad Lietuvos COVID-19 situaciją tikslinga lyginti su Lenkija

Santaros klinikų gydytojo teigimu, infekcijos plitimo rizika Lietuvoje buvo didesnė nei kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius išanalizavo koronaviruso plitimo situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Pasak jo, Lietuvos situaciją tikslinga lyginti su Lenkija, o ne su Latvija.

"Bazinis užkrečiamumo rodiklis pandemijos pradžioje Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Lietuva ir Lenkija toje pačoje grupėje. Lietuvoje infekcijos plitimo rizika palyginus su Latvija buvo didesnė, todėl Lietuvą tikslinga lyginti ne su Latvija, o su Lenkija", — savo Facebook rašo profesorius.

Be to jis pabrėžia, kad  Latvijos BVP I ketvirtį sumažėjo 1,5 proc. t.y. lygiai tiek, kiek ir Lietuvos.

Pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių milijonui gyventojų Lietuva arčiau Lenkijai, o ne Latvijai.

Lietuvoje nustatyti 1670 užsikrėtimo atvejai, 1229 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną, kelis kartus pratęstas šiuo metu jis galioja iki birželio 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lenkija, Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje