Seimo pastatas

Seimui pristatyta rudens sesijos darbų programa

29
(atnaujinta 14:26 2019.09.10)
Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Jos metu numatoma surengti 45 posėdžius

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Šiandien, rugsėjo 10 dieną, Seimas susirinko į pirmąjį VII rudens sesijos posėdį, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Per rudens sesiją parlamentarai turės patvirtinti 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklius, taip pat "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.

Kaip praneša Seimas, tarp kitų sesijos darbų prioritetų — tolesnis socialinės atskirties ir šešėlinės ekonomikos mažinimas, pokyčiai švietimo sistemoje, kultūros politikos teisinio reguliavimo sistemos sukūrimas.

Seimo rudens sesijos darbų programos projektui po pateikimo pritarė 64, prieš balsavo vienas, susilaikė 36 Seimo nariai. Šį klausimą svarstys visi Seimo komitetai. Seimo posėdyje programos svarstymas numatomas po savaitės, rugsėjo 17 dieną.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda į Seimo rudens sesijos darbotvarkę pasiūlė įtraukti naujų įstatymų iniciatyvų, kuriomis siekiama spartinti "gerovės valstybės kūrimą". Siūlymai susiję su mokestinių pajamų didinimu, skurdo mažinimu, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimu. Iš viso prezidentas siūlo socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų.

Rudens sesijos metu numatoma surengti 45 posėdžius. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

29
Tegai:
Seimo rudens sesija, Seimas
Dar šia tema
Nausėdos patarėja pakomentavo jo susitikimo su Lukašenka galimybę
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių premjerai ragina organizuoti Baltarusijoje "sąžiningus prezidento rinkimus"

(atnaujinta 15:15 2020.08.15)
Be to, ministrai pirmininkai ragina ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis, Krišjanis Karinš ir Jüri Ratas ragina Baltarusiją organizuoti "skaidrius ir laisvus bei sąžiningus" prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.

Pranešimas skelbiamas Lietuvos ministro pirmininko svetainėje.

Savo susitikimą su kolegomis Facebook pakomentavo ir Saulius Skvernelis. Pasak jo, visų premjerų požiūris į įvykius Baltarusijoje identiškas: "prezidento rinkimai ten nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi".

"Baltarusijos valdžios institucijos privalo nutraukti (regis, tą pagaliau padarė) ir ateityje susilaikyti nuo smurto prieš taikius protestų dalyvius, paleisti visus politinius kalinius ir tuos, kurie buvo sulaikyti protestų metu. Svarbiausia — mes raginame Baltarusiją suorganizuoti skaidrius, laisvus bei sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai", — rašo Skvernelis.

Be to, pranešime pabrėžiama, kad ministrai pirmininkai taip pat paragino ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus. Ministrai pirmininkai pabrėžė būtinybę ES rasti būdų ir priemonių, kurios "padėtų Baltarusijos pilietinei visuomenei, siekiančiai atviros ir laisvos visuomenės".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Sekmadienį prasidėjo nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Kaip šeštadienį Lukašenka pareiškė, kad "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją", vėliau jis aptarė padėtį savo valstybėje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tegai:
protestai, Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Amerikos kariai, archyvinė nuotrauka

Lenkija ir JAV pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 15:01 2020.08.15)
Pasirašytas dokumentas reiškia, kad Lenkijos teritorijoje padidės Amerikos karinis kontingentas

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Vašingtonas ir Varšuva pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą, sustiprinantį Amerikos karinį buvimą respublikoje, praneša RIA Novosti korespondentas.

Iš Amerikos pusės susitarimą pasirašė valstybės sekretorius Maikas Pompėjas, iš Lenkijos pusės — gynybos ministras Mariušas Blaščakas.

Šis dokumentas papildo prezidentų Andrzejaus Dudos ir Donaldo Trampo deklaraciją, kurią jie pasirašė pernai Vašingtone.

Visų pirma, dokumentas padidina JAV karinio kontingento skaičių tūkstančiui karių ir įtvirtina JAV sausumos pajėgų Penktojo korpuso vadovybės perkėlimą į Lenkiją.

Šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie 5000 amerikiečių karių.

Pasirašydamas dokumentą Duda sakė, kad karinis Lenkijos ir JAV bendradarbiavimas "reiškia padidintą mūsų Europos dalies, saugumą", ypač Baltijos šalių ir Ukrainos.

Tegai:
Lenkija, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo
Lietuva nori pastatyti naują karinio rengimo poligoną prie Rusijos sienų
Penktojo Amerikos armijos korpuso vadovybė dislokuota Lenkijoje
Lenkijos ekspertas įvardijo silpniausią Baltijos šalių vietą karo su Rusija atveju