Seimo pastatas

Seimui pristatyta rudens sesijos darbų programa

27
(atnaujinta 14:26 2019.09.10)
Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Jos metu numatoma surengti 45 posėdžius

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Šiandien, rugsėjo 10 dieną, Seimas susirinko į pirmąjį VII rudens sesijos posėdį, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Per rudens sesiją parlamentarai turės patvirtinti 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklius, taip pat "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.

Kaip praneša Seimas, tarp kitų sesijos darbų prioritetų — tolesnis socialinės atskirties ir šešėlinės ekonomikos mažinimas, pokyčiai švietimo sistemoje, kultūros politikos teisinio reguliavimo sistemos sukūrimas.

Seimo rudens sesijos darbų programos projektui po pateikimo pritarė 64, prieš balsavo vienas, susilaikė 36 Seimo nariai. Šį klausimą svarstys visi Seimo komitetai. Seimo posėdyje programos svarstymas numatomas po savaitės, rugsėjo 17 dieną.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda į Seimo rudens sesijos darbotvarkę pasiūlė įtraukti naujų įstatymų iniciatyvų, kuriomis siekiama spartinti "gerovės valstybės kūrimą". Siūlymai susiję su mokestinių pajamų didinimu, skurdo mažinimu, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimu. Iš viso prezidentas siūlo socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų.

Rudens sesijos metu numatoma surengti 45 posėdžius. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

27
Tegai:
Seimo rudens sesija, Seimas
Dar šia tema
Nausėdos patarėja pakomentavo jo susitikimo su Lukašenka galimybę
Rusijos medikai Italijoje, archyvvinė nuotrauka

Lavrovas: Vakarams draudžiama prašyti Rusijos pagalbos

(atnaujinta 09:21 2020.05.28)
Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas"

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vakarų šalys siekia pasinaudoti koronaviruso pandemija ir nubausti vyriausybes, kurios joms nepatinka bei uždrausti COVID-19 paveiktoms šalims kreiptis į Rusiją pagalbos, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rašė straipsnyje Kinijos laikraščiui "Global Times".

"Ne visi pasirengę atlaikyti pandemijos išbandymus. Net dabartinėmis sąlygomis, kai atrodė, kad visuotinis iššūkis yra verčiantis priversti mus bent trumpam pamiršti prieštaravimus, vėl atgimė grobuoniškas požiūris. Ne visi sugebėjo atsispirti pagundai veikti pagal principą "kiekvienas už save", — sakė jis.

Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas". Tai labiausiai būdinga tiems, kurie deklaruoja moralinę lyderystę ir demokratines tradicijas, tačiau iš tikrųjų "atsisako elementarių padorumo taisyklių, etikos normų ir pradeda veikti pagal "džiunglių įstatymą".

Kaip pavyzdį užsienio reikalų ministras paminėjo bandymus apkaltinti Kiniją dėl  koronaviruso plitimo, taip pat spekuliacijas dėl Rusijos pagalbos kelioms šalims jų pačių vyriausybių prašymu.

"Mūsų šaliai buvo pateikti absurdiški kaltinimai, kad mes norime panaudoti humanitarinę ir medicininę pagalbą siekdami "sustiprinti geopolitinę įtaką". Prieita iki žeminančių draudimų, kurie prieštarauja pagrindinėms diplomatinėms normoms, kreiptis į Rusiją dėl medicininės ir humanitarinės pagalbos — nepaisant to, kokia kebli situacija, liūdnai pagarsėjęs euroatlantinio modelio solidarumas yra brangesnis nei dešimčių tūkstančių paprastų piliečių gyvybes ir sveikatą", — rašė Lavrovas.

Anot jo, kai kurios šalys bando pasinaudoti esama situacija "Monopolio žaidime" "paisydamos siaurų interesų ir suvedinėdamos sąskaitas su geopolitiniais konkurentais".

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pandemiją paaštrino vyraujančios neigiamos tendencijos ir susikaupę prieštaravimai. Taigi, pasak ministro, prie žmogaus neišvengiamų natūralių koronaviruso plitimo padarinių pridedami "žmogaus sukurti", išprovokuojami žmonijos ar tam tikros jos dalies nesugebėjimo atsisakyti skirstymo "į draugus ir priešus" dvasios net ir bendros nelaimės sąlygomis."

"Kas, jei ne humanitarinių klausimų politizavimas ir noras panaudoti pandemiją nepageidaujamoms vyriausybėms nubausti, gali paaiškinti daugelio Vakarų šalių, kurios daug ginčijasi dėl būtinybės gerbti žmogaus teises, nenorą atsisakyti vienašališkų ekonominių apribojimų taikymo besivystančio pasaulio valstybėms — bent jau iki globalios epidemiologinės normalizacijos. Galų gale, įskaitant JT duomenis, tokios sankcijos, kurios riboja paprastų piliečių galimybes naudotis savo socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, labai apsunkina pastangas apsaugoti visuomenės sveikatą ir smogia pažeidžiamiausiems, neapsaugotiems jos sluoksniams", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronaviruso pandemijos protrūkį. Naujausiais duomenimis, bendras pasaulyje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius yra 5 488 825, registruota mirčių — 349 095.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
pagalba, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos deputatas įvertino Trampo žodžius apie bendradarbiavimą su Rusija
ES atstovas paragino subalansuoti ES ir Rusijos santykius
Rusijos gynybos ministras papasakojo apie karo medikų, grįžusių iš Europos, būklę
Vokietijos kanclerė Angela Merkel

Merkel: yra daug priežasčių siekti gerų santykių su Rusija

(atnaujinta 09:12 2020.05.28)
Pasak Vokietijos kanclerės, nuo "pat kanclerio veiklos pradžios" ji siekia konstruktyvaus, bet kritiško dialogo su Rusija ir taikaus sugyvenimo

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vokietija ir Europos Sąjunga turi daug priežasčių kurti gerus santykius su Rusija, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

"Tikslas — daugybė svarbių priežasčių siekti gerų santykių su Rusija. Tai apima geografinį artumą ir bendrą istoriją, globalius iššūkius ir daugialypius ekonominius ryšius", — pareiškė Merkel, kalbėdama Konrado Adenauerio fondo renginyje, pristatydama Vokietijos tikslus artėjančio pirmininkavimo ES metu.

Jos manymu, Rusija, kaip didžiausia šalis pasaulyje, taip pat turi daug priežasčių kurti gerus santykius su Europa ir Vokietija.

Merkel pažymėjo, kad "todėl nuo pat kanclerio veiklos pradžios" ji siekia konstruktyvaus, bet kritiško dialogo su Rusija ir taikaus sugyvenimo.

Anot Vokietijos kanclerės, konstruktyvaus dialogo ir taikaus sambūvio pagrindas yra "supratimas, kad tarptautinėje teisėje turi veikti ne stipriųjų, bet įstatymų jėga". Ji pažymėjo, kad tai apima Pasitarimo dėl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje baigiamąjį aktą ir Europos žmogaus teisių konvenciją.

Anot jos, Vokietijai pirmininkaujant Europos S1jungoje Rusija ir toliau užims svarbią vietą Berlyno politikoje.

"Ten, kur bus pagrindinės tarptautinės teisės normos, mes apie tai kalbėsime. Jei Minsko procese nebus padaryta pažanga, turėsime išlaikyti sankcijas. Kita vertus, pirmininkavimas ES Taryboje suteikia mums galimybę suteikti naują impulsą santykiams", — pridūrė Merkel.

Tegai:
Rusija, Vokietija
Dar šia tema
Estijos gynybos ministras pareiškė apie Atviro dangaus sutarties svarbą
ES atstovas paragino subalansuoti ES ir Rusijos santykius
Trampas paragino "New York Times" grąžinti gautas Pulicerio premijas
Vilnius

Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus

(atnaujinta 09:44 2020.05.28)
Padėtis dėl koronaviruso šalyje gerėja, protrūkiai yra lokalizuoti, tačiau jų skaičius nemažėja. Pandemija gali baigtis liepą – rugpjūtį

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kovos su koronavirusu pabaiga gali keltis į vasaros antrą pusę, jei šalies gyventojai nesisaugos ir nesilaikys saugumo rekomendacijų. Apie tai perspėja Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai.

Tyrime rašoma, kad Lietuvos gyventojai turi būti ypač atidūs ir atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau laikytis fizinio atstumo, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose.

Prieš tris savaites mokslininkai prognozavo, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje, naujų koronaviruso atvejų turėtų būti nedaug, o paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis naujų atvejų neturėtų būti.

"Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo užfiksuotas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai", — teigiama pranešime.

Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis teigė, kad nustatytų atvejų kreivė turėtų eiti žemyn, tačiau šiuo metu ji eina lygiagrečiai x ašiai, tai yra, ji nei kyla ir nei leidžiasi. Jis pažymėjo, kad situaciją pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka lokalizuotiems viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta.

Be to, kyla įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė, nes valstybės sienos. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.

Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.

"Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams", — sakė Augutis.

Profesorius pridūrė, kad prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5, tačiau balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į  nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos — rugpjūčio mėnesį", — įspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant lietuvių pečių.

"Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis", — teigiama pranešime.

Iki birželio 16 dienos respublikoje įvestas karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Penkiose laboratorijose galima mokamai išsitirti dėl COVID-19
Dar dvi mirtys nuo koronaviruso: viena Vilniuje, kita — Marijampolėje