Seimo pastatas

Seimui pristatyta rudens sesijos darbų programa

31
(atnaujinta 14:26 2019.09.10)
Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Jos metu numatoma surengti 45 posėdžius

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Šiandien, rugsėjo 10 dieną, Seimas susirinko į pirmąjį VII rudens sesijos posėdį, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Per rudens sesiją parlamentarai turės patvirtinti 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklius, taip pat "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.

Kaip praneša Seimas, tarp kitų sesijos darbų prioritetų — tolesnis socialinės atskirties ir šešėlinės ekonomikos mažinimas, pokyčiai švietimo sistemoje, kultūros politikos teisinio reguliavimo sistemos sukūrimas.

Seimo rudens sesijos darbų programos projektui po pateikimo pritarė 64, prieš balsavo vienas, susilaikė 36 Seimo nariai. Šį klausimą svarstys visi Seimo komitetai. Seimo posėdyje programos svarstymas numatomas po savaitės, rugsėjo 17 dieną.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda į Seimo rudens sesijos darbotvarkę pasiūlė įtraukti naujų įstatymų iniciatyvų, kuriomis siekiama spartinti "gerovės valstybės kūrimą". Siūlymai susiję su mokestinių pajamų didinimu, skurdo mažinimu, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimu. Iš viso prezidentas siūlo socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų.

Rudens sesijos metu numatoma surengti 45 posėdžius. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

31
Tegai:
Seimo rudens sesija, Seimas
Dar šia tema
Nausėdos patarėja pakomentavo jo susitikimo su Lukašenka galimybę
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

"Jokia ceremonija nesukurs teisėtumo iliuzijos": Nausėda įvertino Lukašenkos teisėtumą

(atnaujinta 14:56 2020.09.23)
Nausėdos teigimu, jokia ceremonija — pompastiška ar slapta — nepakeis šio neginčijamo fakto ir nesukurs teisėtumo iliuzijos

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatas yra neteisėtas ir Aleksandro Lukašenkos inauguracijos ceremonija to nepakeis.

"Baltarusijos prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Rinkimų rezultatas yra neteisėtas. Jokia ceremonija — pompastiška ar slapta — nepakeis šio neginčijamo fakto ir nesukurs teisėtumo iliuzijos. Raginu organizuoti naujus rinkimus, pagrįstus dialogu su pilietine visuomene ir su ESBO stebėtojais",— parašė Nausėda Twitter paskyroje.

Anksčiau užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įvertino trečiadienį netikėtai įvykusią Lukašenkos inauguraciją kaip "farsą". Pasak jo, pats įvykis nieko nekeičia "buvęs prezidentas nuo to netampa mažiau buvusiu".

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, Lukašenka laimėjo surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Baltarusijos prezidento  spaudos sekretorė Natalija Eismont anksčiau RIA Novosti sakė, kad ji dar nepaskelbė jo inauguracijos datos, tačiau pažadėjo tai padaryti "arčiau ceremonijai numatyto laiko". Tačiau trečiadienį valstybinė naujienų agentūra "BelTa"  pranešė, kad Lukašenka užėmė Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Baltarusija, Aleksandras Lukašenka, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius Lukašenkos inauguraciją vadina "farsu"
 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku

(atnaujinta 14:16 2020.09.23)
Savo kalboje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį Panerių memoriale vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. 

Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

"Šoa — tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose Lietuva neteko dešimčių tūkstančių savo piliečių. Per kelerius metus netekus didelės ir labai svarbios dalies savęs, galima tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi, pažymėjo Nausėda.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę.

"Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti — žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku", — sakė prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai.

Панеряйский мемориал
Panerių memorialas

Buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremonija užbaigta Vilniaus geto himnu.  

Kasmet Vilniuje vyksta eisena "Atminties keliu" iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai. Tądien jaunimas, eidamas keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

Holokausto neigimas

Remiantis tyrimu, atliktu Jeilio universiteto, Grinelo koledžo ir Europos žydų sąjungos, Holokausto neigimas Europos Sąjungos rytuose, ypač Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje, pasiekė grėsmingą mastą.

Daugelis ES šalių vyriausybių reabilituoja Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, sumažindamos jų kaltę žydų naikinimo procese.

Lietuvoje vyksta nacių bendrininkų, kurie yra "partizanų" judėjimo nariai ir kovotojai prieš tariamą sovietinę okupaciją, šlovinimas. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš jų rėmė fašistinę Vokietiją. "Partizanai" dalyvavo civilių gyventojų sunaikinime ir sovietinių partinių darbuotojų žudyme.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Tegai:
žydai, Gitanas Nausėda, Holokausto aukos, Holokaustas
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje