Petras Gražulis

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Petro Gražulio veiksmų

23
(atnaujinta 15:23 2019.09.10)
Sprendimas priimtas dėl to, kad Seimas atmetė generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti Seimo narį Gražulį baudžiamojon atsakomybėn

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų Petro Gražulio veiksmų, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Šis sprendimas priimtas įvertinus tai, kad Seimas šių metų birželio 25 dieną atmetė generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą leisti patraukti Seimo narį Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ir atlikus visus kitus galimus proceso veiksmus didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

Generalinio prokuroro Pašilio prašyme Seimui buvo nurodyta, kad byloje turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys Petras Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario, veikdamas vienos uždarosios akcinės bendrovės interesais, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. 

Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką, naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Seimo bei jo nario autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką.

Petrui Gražuliui buvo būtina įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti jį įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus, siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą, ir vėliau, įvertinus visus gautus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo statute, negavus Seimo sutikimo, asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Šiuo atveju toks sutikimas nebuvo gautas.

23
Tegai:
ikiteisminis tyrimas, Seimas, Petras Gražulis
Dar šia tema
Gražulis pavadino Nausėdą viltimi Lietuvai
Prokuratūra reikalauja skirti Titovui laisvės atėmimo bausmę
Tarptautinės pratybos Tobruko palikimas 2020

Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus

(atnaujinta 20:50 2020.09.25)
Aktyvūs aljanso veiksmai, ypač pasienyje, natūraliai sukelia tam tikrą įtampą, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. NATO vadovybės noras surengti pratybas prie Baltarusijos sienos neprisidėjo prie situacijos stabilizavimo, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

NATO nekelia grėsmės Baltarusijai, pareiškė Lietuvoje esantis Aljanso karinio komiteto pirmininkas, aviacijos maršalas Stiuartas Pyčas (Stuart Peach). Jis pareiškė, kad padėtis pirmiausia priklauso nuo šalies vadovybės pozicijos pilietinės visuomenės atžvilgiu.

Taip pat žinoma, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir "Bradley" šarvuočius "Bradley".

Karo politologas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso pratybos pasienyje su Baltarusija sukėlė tam tikrą įtampą.

"NATO vadovybės noras sutelkti karius prie Baltarusijos sienos ir rengti pratybas ne prisidėjo prie stabilizavimo, o sukėlė įtampą ir atsakomuosius veiksmus iš Baltarusijos, Rusijos ir kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių pusės. Įsiveržimo nebus. Reikalas tas, kad kontingentas, kuris buvo mobilizuotas, surinktas ir buvo Rusijos Federacijos prezidento atsargoje invazijos į Sąjunginės valstybės teritoriją arba aktyvių neramumų Baltarusijos viduje atveju, jis buvo išformuotas, ir tai tik rodo, kad po Baltarusijos ir Rusijos vadovų susitikimo įtempta galimo įsiveržimo fazė jau praėjo ir nieko panašaus jau negali įvykti", — papasakojo ekspertas.

Anksčiau paaiškėjo, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir šarvuočius "Bradley".

Be to, dabar Lietuvoje yra dar vienas Amerikos kontingentas — jis dislokuotas netoli sienos su Baltarusija.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, naujos Amerikos kariuomenės atėjimas esą neturi nieko bendro su situacija kaimyninėje šalyje.

Dabar karinės pratybos vykdomos abiejose pusėse prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta daugiašalės NATO oro gynybos dalinių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių iš skirtingų šalių ginkluotųjų pajėgų dalinių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos nuolat organizuojamos nuo 2015 metų.

Kaip anksčiau sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.

Tegai:
karinės pratybos, Lietuva, Baltarusija, NATO
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Svetlana Tichanovskaja ir Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis, Varšuva, 2020.09.09

Ekspertas: su tokia lydere kaip Tichanovskaja Lenkija nori pasipelnyti Baltarusijos

(atnaujinta 20:23 2020.09.25)
Varšuvos planams nėra lemta išsipildyti, tačiau skirtingi pareiškimai ir toliau skambės, mano ekspertas Jurijus Borisionokas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lenkija naudojasi situacija Baltarusijoje savo interesais, interviu Sputnik Lietuva pasakė Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų studijų katedros docentas Jurijus Borisionokas.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, paragino pasaulio lyderius reikalauti, kad Baltarusijoje būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių. Jis ragino pareikšti vieningą poziciją.

Pasak Lenkijos prezidento, "represijos prieš politinius oponentus, masiniai taikių protestuotojų sulaikymai ar smurto ir kankinimų prieš juos panaudojimas negali būti leidžiami nė vienoje valstybėje".

Ekspertas Jurijus Borisionokas pažymėjo, kad Dudos pareiškimas sutampa su kitų Europos politikų pasisakymais padėties Baltarusijoje klausimu, tačiau Lenkija siekia kitokio intereso.

"Čia dar yra ir motyvas, kurį labai lengva pamatyti, nes Baltarusijos protesto sėkmė hipotetiškai žada Lenkijai teritorinį padidėjimą. Jei įsivaizduotume hipotetinę situaciją, kad Svetlanos Tichanovskajos lygio politikas ateina tam tikram laikui į valdžią padedamas tos pačios Lenkijos valdžios, tada čia galima kelti Lenkijos teritorijos padidėjimo klausimą, tarkime, Gardino sąskaita. Akivaizdu, kad tai yra ne kas kita, kaip geopolitinė fantazija realybėje, tačiau tokios politinės kombinacijos yra kuriamos", — pareiškė jis.

Borisionokas mano, kad tokioms fantazijoms nėra lemta išsipildyti, ypač atsižvelgiant į dabartinės padėties Baltarusijoje raidą, tačiau bus girdėti propagandiniai pareiškimai iš Varšuvos pusės. Ekspertas įžvelgia dvigubus standartus Lenkijos politikoje, nes jų šalyje taip pat slopinamos visokios protesto nuotaikos.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai malšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Lenkai aktyviai remia Baltarusijos opoziciją. Tichanovskaja rugsėjo pradžioje apsilankė Varšuvoje, kur atsirado Baltarusijos opozicijos veiklai remti skirtas centras, vadinamieji "Baltarusijos namai".

Ji dalyvavo centro atidarymo ceremonijoje. Be to, ceremonijoje dalyvavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, kuris pažadėjo pateikti ekonominės pagalbos Baltarusijai planą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pareiškė, kad Varšuva daro spaudimą Minskui ir iš tikrųjų tiesiog diktuoja elgesio liniją bei aktyviai remia, taip pat finansiškai, Baltarusijos opoziciją.

Į kaimyninės valstybės reikalus taip pat kišasi ir Lietuva. Beveik nuo pat protestų pradžios Lietuvos politikai reikalavo naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą ir Lenkiją nekaitinti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją spręsti patiems. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva su savo reikalavimais Baltarusijai peržengė visas padorumo ribas. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su buvusia Baltarusijos kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija, Lenkija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos

(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.

Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.

Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.

Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.

Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.

Tegai:
sportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms