Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis: NSGK tyrimas dėl Rusijos įtakos turi būti atliekamas objektyviai

28
(atnaujinta 15:12 2019.09.10)
Seimo pirmininkas perspėjo, kad tyrimas gali tapti ambicijų tenkinimo įrankiu

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Seime perspėjo, kad planuojamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas dėl Rusijos įtakos politikos sistemai neturi tapti įrankiu politinėms ambicijoms tenkinti.

"Daug dėmesio pritrauks planuojamas NSGK tyrimas dėl Rusijos įtakos mūsų politikos sistemai. Svarbu, kad jis būtų atliekamas objektyviai vertinant aplinkybes ir faktus. Labai svarbu, kad komitetas netaptų įrankiu ambicijų tenkinimui, o išlaikytų gerą vardą ir žmonių pasitikėjimą", — Seime, pradedamas rudens sesiją, sakė Pranckietis.

Seimo posėdžio vaizdo įrašas paskelbtas Facebook paskyroje.

Rugpjūčio pabaigoje NSGK nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas oficialiai kreipėsi į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską, reikalaudami atlikti parlamentinį tyrimą dėl Rusijos neteisėtos įtakos Lietuvos politinei sistemai. Vėliau Pranckietis pritarė šiam tyrimui.

Pasak jo, kasmet nacionalinio saugumo grėsmių analizės rodo pavienius atvejus, kai Rusija bando kištis į valstybės procesus, be to, pabrėžiama, kad šiandien Lietuvoje yra iškelta ne viena byla dėl šnipinėjimo.

Skandalas dėl Rozovos

NSGK inicijavo tyrimą po kilusio skandalo dėl Irinos Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. Rugpjūčio viduryje buvo surengtas neeilinis Seimo NSGK posėdis dėl VSD pateiktos informacijos, susijusios su Rozovos veikla Tbilisyje.

Paaiškėjo, kad sausio viduryje VSD Seimo pirmininkui įteikė raštą apie Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais ir rekomendavo nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau apie tai jis nieko neinformavo.

Konservatoriai, išgarsėję savo rusofobine pozicija bei antirusiškomis iniciatyvomis, pasinaudojo šia pažyma ir pareiškė, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" respublikos nacionaliniam saugumui.

Pati Rozova patvirtino, kad negali dirbti su įslaptinta informacija, ir prisipažino, kad VSD atsisakė duoti jai leidimą dėl klaidos dokumentuose. Ji pamiršo į specialiųjų tarnybų anketą įtraukti informaciją apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova spėjo, jog skandalas gali būti susijęs su tuo, kad frakcija LLRA-KŠS gavo du ministrų portfelius. Jos įsitikinimu, konservatoriai žinojo apie VSD dokumentą ir laukė tinkamo momento.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad situacija su Rozova yra politiškai neparankaus politiko persekiojimo pavyzdys.

Rusija ne kartą buvo apkaltinta "kišimusi" į kitų šalių reikalus. Maskva tai kategoriškai neigia ir pabrėžia, kad daugelio valstybių teiginiai yra nepagrįsti.

28
Tegai:
Rusija, Viktoras Pranckietis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK)
Dar šia tema
Titovas: Lietuvoje rusakalbiai deputatai persekiojami dėl išgalvotų fobijų 
Rusijos ambasadorius Lietuvoje: Rozova yra politinio persekiojimo auka
Pranckietis ragina įvertinti "Rusijos įtaką" Lietuvos politikos sistemai
"Raganų medžioklė" ir ginčas su Ryga dėl Astravo AE: kaip Lietuva praranda sąjungininkus
Ramūnas Karbauskis

Valdančiųjų lyderis papasakojo apie konservatorių "melą" lobizmo skandalo fone

(atnaujinta 13:44 2020.06.04)
Anot politiko, Sutkaus ir Zalatoriaus byla gali atskleisti konservatorių galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis papasakojo apie konservatorių "melą" dėl galimo neteisėto lobizmo priimant įstatymus Seime. Pareiškimas paskelbtas partijos puslapyje Facebook

Pasak Karbauskio, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus bei Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus suėmimas iškėlė aibes klausimų dėl galimo neteisėto lobizmo.

"Žinant MG Baltic bylos sąsajas su liberalais ir konservatoriais bei šių partijų atstovų veiklą Seime pastaruosius tris su puse metų, buvo akivaizdu, jog eilinį kartą galime sužinoti apie jų galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis", - pažymi valstiečių pirmininkas.

Pasak Karbauskio, labai nustebino, kad vietoj bandymo pasiaiškinti, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ėmė įrodinėti, kad valdantieji esą patys gynė bankų interesus, neva tai patvirtina faktas, kad jų balsais priimtas bankų pelno mokestį didinantis įstatymas. Anot valstiečių lyderio, visi faktai rodo visiškai priešingą situaciją. 

"Su malonumu dalinuosi šiais faktais, kurie net mažam vaikui leis suprasti, kas tie politikai, kurie žūtbūt kovėsi prieš bankų apmokestinimo padidinimą", - teigė partijos lyderis. 

Karbaiskis papasakojo, kad 2019 metų spalio 11 dieną valdančios koalicijos kolega Seimo narys Zbignev Jedinskij registravo pasiūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą (aktyvus), jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų, bankų turtą buvo siūloma apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu mokesčio tarifu.

Vos tik registruotas projektas netruko sulaukti audringos bankų atstovų reakcijos ir net “atvirų grasinimų”. Zalatorius išplatino kreipimąsi, kuriame grasinta, kad bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

Pasak Karbauskio, jau spalio 17 dieną jis kreipėsi į Skandinavijos bankų savininkus, teiraudamasis, ar tokie jų atstovų Lietuvoje grasinimai pabranginti paslaugas gyventojams yra su jais derinti. Jam atsakydamas nė vienas užsienio bankas nepatvirtino, kad tokie grasinimai, gąsdinant žmones ir skatinant jų nepasitenkinimą mokesčiu, kuriais buvo daromas spaudimas Seimo valdančiajai daugumai, būtų derinti su savininkais Skandinavijoje.

Pasak Karbauskio, 2019 metų lapkričio 29 dieną  konservatorius Mykolas Majauskas ėmėsi bankų aktyvų mokesčio įstatymo švelninimo – registravo jo įsigaliojimo atidėjimą iki liepos pirmos dienos. "Toks pasiūlymas akivaizdžiai naudingas bankams – jiems būtų tekę mokėti tik pusę metinio aktyvų mokesčio sumos", - pridūrė valdančiųjų lyderis. 

Karbauskis papasakojo, kad matant, kad opozicija priešinasi ir žada Prezidento prašyti vetuoti įstatymą, Biudžeto ir finansų komitetas inicijavo darbo grupę, o po joje įvykusių diskusijų 2019 metų gruodžio 5 dienos Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kartu su kitais Seimo nariais registravo pasiūlymą vietoje bankų aktyvų mokesčio finansų įstaigoms taikyti didesnį pelno mokestį, jį padidinant nuo 15 iki 22 proc. Jis pažymi, kad pasiūlymas didinti jau egzistuojantį mokestį, užuot įvedus naują, buvo svarbus ir dėl to, kad jis, priimamas kartu su valstybės biudžetu, būtų nekėlęs galimo teisinio ginčo dėl jo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.

Taigi, pasak LVŽS lyderio, buvo tikėtasi, kad konservatoriai vis tik nesikreips į Konstitucinį Teismą siekdami sunaikinti valstybės galimybes gauti biudžeto įplaukas iš tokio pakankamai didelio mokesčio surinkimo. Karbauskis pažymėjo, kad 2019 metų gruodžio 6 dieną šis tarifas, įvertinus aplinkinių valstybių taikomus mokesčio dydžius, komitete buvo sumažintas iki 20 proc. ir, galiausiai, jam pritarė Seimas. Landsbergis, kaip ir dauguma konservatorių, balsuodami susilaikė

Zalatorius, savo ruožtu, ragino prezidentą vetuoti įstatymą, o išplatintame kreipimesi buvo teigiama, kad politikai apkurto ir negirdi teisės profesionalų perspėjimų "dėl mindomos Konstitucijos". Netrukus, 2020 sausio 14 dieną, konservatoriai kartu su liberalais kreipėsi į Konstitucinį Teismą, reikalaudami bankų pelno mokestį pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Kreipimasis patvirtintas ir Landsbergio parašu.

"Faktai šneka patys už save, Gabrielius Landsbergis eilinį kartą meluoja, kas jau tapo prokonservatoriškos propagandos vizitine kortele. Konservatoriai ir liberalai gynė V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus atstovaujamus interesus nuožmiai ir nenuilstamai. Jei Seime valdanti koalicija turėtų tvirtesnę daugumą, tokios opozicijos pastangos neduotų jokių rezultatų", - teigė Karbauskis.

Valstiečių lyderis taip pat pažymėjo, jog šios situacijos nereikėtų tapatinti su bankuose dirbančių ir juos įkūrusių žmonių požiūriu. Pasak jo, tie žmonės sąžiningai dirba, moka mokesčius. Problemos atsiranda tada, kai kažkas imasi retorikos ir veiksmų, supriešinančių viso bankų sektoriaus ir visuomenės interesus.

Karbauskis taip pat pateikė lentelę, iš kurios matosi, kad valdantieji balsavo už projektą, kuris apmokestina bankų sektorių, ir tai labai nepatiko konservatoriams, kurie susilaikė, ir asociacijoms, kurios siekė, kad tokio įstatymo apskritai nebūtų.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Lietuvoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Įtariami šeši žmonės, įskaitant Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių. 

Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir ryšiais, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. 

Tyrime taip pat yra duomenų, kad dviejų kelius tiesiančių bendrovių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galimai buvo suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio karjerą ir tuo tikslu bendravo su Sutkumi bei, kaip įtariama, yra mokėję už tai, kad Sutkus tikslingai organizuotų, rinktų ir įvairiomis formomis viešai teiktų tendencingai neigiamą informaciją apie ministrą.

Ministrų kabineto vadovas dėl bandymų paveikti politikus

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, savo ruožtu, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad buvo žinoma, kad - ne vien susisiekimo ministras, bet ir kitų institucijų (Užimtumo tarnybos) vadovams, kai kurių ministerijų pareigūnams buvo bandymai padaryti tam tikrą spaudimą.

"Ta reakcija buvo įvairi, baigėsi kai kuriais teisminiais procesais. Matėme tokius signalus, ir dėl to su tam tikrais asmenimis iš atskirų organizacijų daugiau nei metus jokių kontaktų nebuvo. Tai buvo ne kartą svarstoma neformaliuose pasitarimuose, buvo pasakyta, kad su tokiais žmonėmis, kurie bando tokiu būdu gauti palankius sprendimus jokio kontakto būti negali", - pažymėjo premjeras. 

Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

"Dėl pasikeitimų Vyriausybėje – tai yra politiniai sprendimai. Tiek Vidaus reikalų, tiek Susisiekimo ministerija, šios valdymo sritys atiteko mūsų koalicijos partneriams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškų šeimų sąjungai. Ir tai buvo pagrindinis dalykas. Tikiuosi, kad ponas Sutkus nepaveikė jokių kitų institucijų, kurios dalyvauja skiriant vieną ar kitą ministrą šitame procese", - sakė Skvernelis.

Tegai:
konservatoriai, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Lietuva pagerino rodiklius pasauliniame kovos su korupcija reitinge
Karbauskis pradeda griauti Lietuvos korupcijos piramidės pamatus
Dėl įtarimų korupcija sulaikyta 11 asmenų, tarp jų — trys prokurorai
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE

(atnaujinta 22:15 2020.06.03)
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pateikė tris galimus scenarijus dėl Astravo atominės elektrinės 

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurios turės būti aktyvuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.

Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.

"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš "nešvarių" elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", — teigė Nausėda.

Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.

"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", — teigė šalies vadovas.

Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai. 

"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas — susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", — teigė Vaičiūnas.

Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.

Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politine deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.

Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą". 

Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Šarūno Barto filmo Sutemose filmavimas

Paskelbtas Kanų kino festivalio atrinktų filmų sąrašas, jame ir lietuvio filmas

(atnaujinta 13:46 2020.06.04)
Oficialioje šių metų festivalio programoje, kuri susideda iš 56 filmų, įvardytas ir Šarūno Barto filmas "Sutemose"

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Pierre Lescure ir Thierry Fremaux paskelbė oficialią 73-ojo Kanų kino festivalio programą iš 56 filmų, pranešama oficialiame atrankos tinklalapyje.

Kanų kino festivalis
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Į sąrašą pateko Weso Andersono "Prancūzų dispečeris" ir François Ozono "1985 metų vasara". Be to, įvardytas Lietuvos režisieriaus Šarūno Barto filmas "Sutemose".

"Šiuos filmus lydės festivalio logotipas, kai jie bus rodomi kino teatruose ir kituose peržiūrose", — sakoma oficialiame pranešime.

Iš viso ekspertai peržiūrėjo 2067 juostas. Jų skaičius šiemet pirmą kartą viršijo du tūkstančius. Praėjusiais metais atrankos komisija rinko iš 1845 darbų.

Festivalis turėjo būti surengtas šiais metais gegužės 12-23 dienomis, tačiau kovo 19 dieną buvo nuspręsta jį atidėti liepos pradžiai, o balandį organizatoriai paskelbė, kad šou šiais metais nevyks įprastu formatu, tačiau oficiali programa bus pristatyta.

Festivalio generalinis direktorius Thierry Fremaux anksčiau pranešė, kad 73-ajam Kanų kino festivaliui atrinktus filmus planuojama išleisti iki 2021 metų pavasario, šie filmai negalės dalyvauti kitų metų atrankoje. Jis taip pat tikisi, kad kitais metais atrankos žiuri vėl taps amerikiečių režisierius Spike'as Lee.

Tegai:
kinas, Lietuva, Kanų festivalis
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
"Oskaro" apdovanojimui bus priimti ir "online" išėję filmai
Dainininkė Sia pristatė singlo "Together" vaizdo klipą ir tapo kino režisiere
Vilniaus oro uostas virto autokino teatro erdve ir rodo "Kino pavasario" seansus
Venecijos kino festivalis nebus atšauktas
Mirė teatro ir kino aktorius Gediminas Girdvainis