Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Seime aptartos kovos su Astravo AE elektra priemones

43
(atnaujinta 22:44 2019.09.12)
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos nariai pripažino, kad elektra iš statomos stoties į respubliką gali patekti įvairiais būdais

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Seime siūloma sugriežtinti teisės aktus, kad elektros energija iš Baltarusijos atominės elektrinės ar iš Rusijos nepatektų į Lietuvą.

Toks pasiūlymas buvo išsakytas trečiadienį, per Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdį, kuris buvo transliuojamas "YouTube".

Komisijos nariai pripažino, kad Baltarusijos elektra gali patekti į Lietuvos rinką. Deputatai aptarė priemones, kurių galima imtis, tačiau pabrėžia, kad Baltijos šalių rinka priklauso ir nuo Latvijos bei Estijos veiksmų.

"Latviai galėtų įsileisti komercinius srautus iš Rusijos ir Baltarusijos", — priminė Komisijos posėdžiui vadovavęs parlamentaras Virgilijus Poderys.

Jo nuomone, draudimas leisti prekiauti Astravo elektra šalyje gali tapti niekinis, o elektra iš Baltarusijos Latvijoje tiesiog "taps" rusiška.

Komisijos nariai turėjo pripažinti, kad atsekti elektros energijos kilmės neįmanoma, nes ji gali būti parduodama per tarpininkus.

"Elektra prekiauja biržos kompiuteris. Kai elektra patenka į Latvijos biržą, ji tampa anoniminė. Pirkėjai neturi supratimo, iš kur ji patenka", — teigė Lietuvos elektros sistemos operatoriaus "Litgrid" vadovas Daivis Virbickas. 

Kartu komisija pažymi, kad Rusijoje ir Baltarusijoje pagaminta energija Baltijos šalių vartotojams gali kainuoti pigiau.

Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius priminė, kad prieš kelerius metus Lietuva jau bandė apriboti elektros tiekimą iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities, tačiau tai paskatino kainų šuolį.

"Jeigu kaina pašoka 30 procentų, niekas nesigilins, iš kur jūs perkate elektrą ar kokį priėmėte sprendimą. Mes atsimenam, kada 2013 metais vyriausybėje tarp operatorių buvo sutarta, kad pabandome prekiauti tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, apribojome pirkimą iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Tai kainos šoko, tikriausiai žinote, kiek", — sakė jis ir pažymėjo, kad turėjo "tyliai" sutarti ir atšaukti sprendimą per mėnesį.

Susitikimo metu energetikos viceministras Egidijus Purlys pareiškė, kad būtinai reikia peržiūrėti prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką.

Savo ruožtu Poderys pažymėjo, kad jeigu Latvija įsileidžia į savo rinką rusišką elektrą, ji automatiškai patenka į Lietuvą, todėl reikia griežtinti teisės aktus. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvai reikia gaminti daugiau elektros.

Šiuo metu prekyba elektra tarp Baltijos ir trečiųjų šalių vykdoma tik per Lietuvą, tačiau techniškai pristatymai įmanomi ir iš kitų šalių. Anksčiau Latvijos elektros perdavimo įmonė AST paskelbė apie savo ketinimą importuoti elektrą iš Astravo AE, o respublikos ministrų kabinetas nusprendė perkelti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis prie Latvijos sienos.

Tačiau Rygos sprendimas sukėlė pasipiktinimą Lietuvos valdžios institucijoms, kurios net norėjo kreiptis į EK.

Astravo AE

Lietuvos ir Latvijos ginčas dėl galimo elektros importo iš Baltarusijos atominės elektrinės įgauna pagreitį. Vilnius kritiškai vertina statomą elektrinę ir nuolat kritikuoja jos statybą sakydamas, kad projektas tariamai kelia "grėsmę" šalies nacionaliniam saugumui.

Minskas ne kartą pabrėžė, kad Astravo AE statoma laikantis tarptautinių saugos standartų, o ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims pavojus negresia.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Jos paaiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Atitinkamas susitarimas buvo pasirašytas tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Kai kurie ekspertai mano, kad, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

43
Tegai:
elektra, Astravo AE, Astravas, Seimas
Dar šia tema
Astravo AE tapo Lietuvos ir Latvijos "nesantaikos obuoliu"
Linkevičius ir naujasis Baltarusijos ambasadorius aptarė Astravo AE saugą
Federacijos taryba įvertino Nausėdos žodžius apie Minsko kovą "už nepriklausomybę"
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:54 2020.08.05)
Konservatorių partija bando panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams, kad sumažintų vieno iš "valstiečių" lyderių populiarumą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Dabar Lietuvoje yra priešrinkiminis laikotarpis, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas iš lyderiaujančių partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" veidas, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Vadimas Volovojus.

"Kovos su pandemija fone jis įgijo populiarumą ir, žinoma, visa ši situacija, taip sakant, yra priešrinkiminis balzamas pagrindinių konkurentų, konservatorių partijos, sieloms. Žinoma, jie pradeda naudoti šią situaciją savo naudai, todėl nenuostabu, kad jie reikalauja pono Verygos atsistatydinimo, kad tokiu būdu maksimaliai sumažintų populiarumą ir diskredituotų sveikatos apsaugos ministrą kaip vieną iš "valstiečių" lyderių, kad apskritai sumažintų jų populiarumą artėjančiuose rinkimuose", — sakė jis.

Anot Volovojaus, Verygai teks prisiimti tam tikrą atsakomybę, tačiau neatsistatydinti. Tuo tarpu politologas mano, kad konservatorius motyvuoja noras panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, ragindama ministrą prisiimti politinę atsakomybę už sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštus įtarimus bei ministeriją krečiančius skandalus.

Taip pat ji pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų atsistatydinti visų skandalų aplink ministeriją fone.

Tegai:
atsistatydinimas, Seimo rinkimai, Aurelijus Veryga
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje
Viktorija Čmilytė-Nielsen, archyvinė nuotrauka

Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų

(atnaujinta 18:22 2020.08.05)
Anot Viktorijos Čmilytės-Nielsen, “valstiečiai” buvo kalti dėl mokytojų protestų 2018 metais, specialistų trūkumo, o dabar – dėl prastų egzaminų rezultatų

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų kalta valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Pasak Čmilytės-Nielsen, tokie matematikos egzaminų rezultatai – tai jau trečias "valstiečių" antirekordas.

"Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 metais matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus "švietimo" triumfas. Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 metų. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį”, – teigia Čmilytės-Nielsen.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės, artimiausiu metu per Seimo Švietimo ir mokslo komitetą partija kreipsis į Švietimo, mokslo ir sporto ministrą, reikalaudama paruošti priemones dėl mokinių rengimo. Kitu atveju, pasak jos, 2021 metais matematikos egzamino neišlaikys kas antras Lietuvos moksleivis. 

Čmilytė-Nielsen taip pat pateikė matematikos išlaikymo tendenciją per visus ketverius metus: 2017 metais – 94 proc., 2018 – 87 proc., 2019 – 82, 2020 – 67 proc. "Akivaizdi švietimo politikos kryptis. Stabiliai žemyn", – teigia politikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus, pareiškė, kad Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai. Pasad ministro, mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, o jau nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. 

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
brandos egzaminai, valstiečiai, Liberalų sąjūdis, liberalai
Dar šia tema
Brandos egzaminų rezultatai: matematiką išlaikė vos 67,61 proc. abiturientų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Kasiulevičius mano, kad prasti matematikos rezultatai yra pirmosios COVID-19 pasekmės
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, archyvinė nuotrauka

RF saugumo tarnyba paaiškino neonacistinių nuotaikų Baltijos šalyse augimą

(atnaujinta 19:16 2020.08.05)
Tokio pobūdžio judėjimus skatina žmonių, kurie mąsto kitaip slopinimas, propaganda ir agresyvaus nacionalistinio turinio šūkiai, pareiškė Patruševas

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia atvirai remia nacizmo reinkarnaciją, pareiškė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Apie tai jis papasakojo interviu "Rossijskaja gazeta".

"Kitaip mąstančių slopinimas, begėdiška propaganda ir agresyvaus nacionalistinio turinio šūkiai skatina netrukdomai veikti neonacių judėjimams. Nėra jokių kliūčių sistemingoms SS legionierių eitynėms, aktyviai primetamos mintys, kad šios grupės gali sutrukdyti išgalvotai "potencialiai Rusijos invazijai", — pabrėžė jis.

Tuo tarpu, kaip pažymi Patruševas, skirtingai nei Ukrainoje ir Baltijos šalyse, kitose Europos valstybėse ir apskritai visame pasaulyje neofašizmas yra suvokiamas kaip marginalus politinio gyvenimo reiškinys, tačiau neatsakingos politikos atveju ne viena valstybė nebus apdrausta nuo jo atgimimo.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių valdžia vykdė rusofobinę politiką ir viešai smerkė tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Lietuvoje taip pat vykdo nacizmo reabilitacijos politiką. Šalyje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", nepaisant įrodymų, kad jie dalyvavo nusikaltimuose prieš žmones. Piliečiai, nesutinkantys su Vilniaus pozicija, yra persekiojami.

Lietuva kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktą tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos tvirtinant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą".

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) pavadino "nesąžiningais" bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, primindamas, kad jį pradėjo nacistinė Vokietija, o bandymai kaltinti kitas šalis tik skaldo Europą.

Anksčiau Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia šeštajame dešimtmetyje, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sukurtas siekiant išvengti karo.

Rusijos vadovybė ne kartą ragino kaimynines šalis išsaugoti faktais grįstą istorinę tiesą ir atviru būdu aptarti praeities įvykius.

Tegai:
neonacizmas, Baltijos šalys, Rusija