Seimas

Lietuvos Seimas pritarė dviejų Apeliacinio teismo teisėjų atleidimui pareigų

30
(atnaujinta 09:41 2019.09.13)
Vienas iš jų yra susijęs su korupcijos skandalu teismų sistemoje

VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Lietuvos Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui atleisti iš pareigų du Apeliacinio teismo teisėjus, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Deputatai balsavo už teisėjo Kęstučio Jucio atleidimą iš teisėjo pareigų. Šį sprendimą palaikė 66 parlamentarai, du buvo prieš, 12 susilaikė.

Už teisėjo Konstantino Gurino, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, atleidimą balsavo 65 deputatai, du buvo prieš, dar 11 susilaikė.

Anksčiau Nausėda nusprendė atleisti iš pareigų teisėjus Gintarą Čekanauską (Regionų administracinis teismas) ir Henrichą Jaglinskį (Vilniaus apygardos teismas), taip pat pasirašė įsakymus, kuriais inicijuojamas kitų teisėjų, įtariamų korupcija, atleidimas.

Metų pradžioje Lietuvoje kilo skandalas dėl korupcijos tinklo teismų sistemoje. Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Valymas Lietuvos teismų sistemoje >>

Iš pradžių byloje buvo sulaikyta daugiau kaip 30 žmonių, dalis jų buvo areštuoti.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnai teigė, kad įtariamieji užsiėmė papirkinėjimu ir kyšininkavimu. Kyšių sumos svyravo nuo tūkstančio iki šimto tūkstančių eurų.

30
Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Seimas
Dar šia tema
Lietuvių pasitikėjimas teismais žlugo dėl korupcijos skandalo
Prarasti dešimtmečiai: teisėjai vėl prarado žmonių pasitikėjimą
Nausėda prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl šešių teisėjų atleidimo
Lietuvos prezidentas inicijavo korupcija įtariamo teisėjo atleidimą
Teisėjų taryba patarė Lietuvos prezidentui dėl teisėjų atleidimo iš pareigų
Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja palaikė idėją, kad Putinas dalyvautų derybose su Minsku

(atnaujinta 14:22 2020.10.01)
Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja sakė, kad "būtų puiku", jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pakviestų kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną dalyvauti derybose su Baltarusijos valdžios institucijomis kaip tarpininką, rašo RIA Novosti.

"Mes visada sakėme, kad vis dar esame atviri dialogui. Mes norėtume, kad kaimyninės šalys pirmiausia būtų tarpininkės šiose derybose su valdžios institucijomis", — sakė ji interviu radijo stočiai RTL.

"Būtų puiku, jei prezidentas Makronas galėtų pakviesti, pavyzdžiui, p. Putiną dalyvauti ir būti tarpininku šiose derybose", — pridūrė ji.

Vilniuje viešėjęs Makronas antradienio rytą susitiko su Tichanovskaja. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis susitikimas yra jų teisė ir Kremlius tai gerbia. Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus. Be to, pasak jos, Prancūzijos lyderis palaiko šį norą ir yra pasirengęs "padėti visais įmanomais būdais".

Nuo rugpjūčio 9 dienos visoje Baltarusijoje vyksta didžiuliai opozicijos protestai, jie prasidėjo iškart po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Baltarusijos opozicija laiko Tichanovskają nugalėtoja ir reikalauja paskirti naujus rinkimus. Pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Pirmosiomis dienomis Baltarusijoje protesto veiksmus slopino saugumo pajėgos: pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais. Tada teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Rugsėjo 23 dieną įvyko Aleksandro Lukašenkos inauguracija, išprovokavusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"