Kareivis, archyvinė nuotrauka

Prezidentūra: 2 proc. BVP gynybai bus, bet reikės skolintis

49
(atnaujinta 10:51 2019.09.17)
Krašto apsaugos ministerija taip pat planuoja įsigyti iki 6 daugiafunkcių sraigtasparnių bei 2 minų medžiojimo laivus

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Valstybės gynimo taryba (VGT) kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda rado būdą, kaip skirti papildomų lėšų gynybai, praneša prezidentūros spaudos tarnyba.

VGT su prezidentu apsvarstė ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, kariuomenės principinę nuolatinę struktūrą, planuojamą Lietuvos indėlį į tarptautines operacijas ir tolesnį krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Siekiant įvykdyti įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui ir skirti du procentus BVP gynybai, buvo nuspręsta pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus asignavimus gynybai skolinantis.

VGT taip pat pritarė krašto apsaugos sistemos asignavimams 2020–2022 m. laikotarpiui, kurie leis nuosekliai tęsti gynybos pajėgumų plėtrą.

Numatyta, kad bus toliau įgyvendinama Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programa ir stiprinamas jos mobilumas, tam įsigyjant iki 200 šarvuotų visureigių. Krašto apsaugos ministerija taip pat planuoja įsigyti iki 6 daugiafunkcių sraigtasparnių bei 2 minų medžiojimo laivus.

Taip pat nutarta, kad karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius palaipsniui bus didinamas iki 26 850.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании Совета национальной обороны
Valstybės gynimo taryba ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

VGT nariai yra Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys.

Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.

Rugsėjo pradžioje Nausėda pažadėjo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui didinti šalies gynybos finansavimą. O liepą ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad kitų metų gynybos biudžetas gali viršyti nustatytą NATO reikalavimą.

Anksčiau gynybos ministras Raimundas Karoblis taip pat ragino padidinti gynybos finansavimą. Anot jo, dabartinės išlaidos sudaro tik 1,98 procento BVP. Šalies vadovybė ketina iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procento BVP.

49
Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, gynybos finansavimas, gynybos biudžetas, gynyba, BVP
Dar šia tema
Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos — atsakas į NATO agresiją
Ekspertas: Baltijos šalims trūksta ne pinigų, o protingų politikų
Krašto apsaugos ministras ragina JAV dislokuoti oro gynybos pajėgas Baltijos šalyse
Aukos vaidmens atlikti nenorit? Kuo baigsis proamerikietiškos Europos istorija