Vaizdas į Vilniaus centrą, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvoje žlugdomi žmonių likimai dėl "sovietinės grėsmės" mito

68
(atnaujinta 19:51 2019.09.17)
Pasak Aleksandro Nosovičiaus, Lietuvos valdžios legitimumas grindžiamas sovietinės praeities demonizavimu. Dėl to Lietuvos vadovybė pažeidžia žmogaus teises, kaip matyti iš Algirdo Paleckio ir Jurijaus Melio persekiojimo atvejų

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Teisės į saviraiškos laisvę apribojimai Baltijos šalyse kenkia žmonių likimams ir sukelia politines represijas ES valstybėse. Tai teigė ekspertas Aleksandras Nosovičius per ESBO plenarinę sesiją.

Jis papasakojo apie buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio ir Rusijos kariuomenės rezervo pulkininko Jurijaus Melio baudžiamąjį persekiojimą. Abu jie, pasak Nosovičiaus, buvo paaukoti istorinei Lietuvos valdžios, kurios legitimumas grindžiamas sovietinės praeities demonizavimu, mitologijai.

"Saviraiškos laisvė prieštarauja poreikiui išsaugoti istorinį mitą, todėl Lietuvos valdžia jo atsisako. Rezultatas yra ne tik žmogaus teisių pažeidimas, bet ir teisinė savivalė, pagrindinių teisinių normų pažeidimas ir sugriauti nekaltų žmonių likimai, kas ypač išryškėjo Algirdo Paleckio ir Jurijaus Melio istorijose", — cituoja Nosovičių portalas "RuBaltic.ru".

Paleckio byla

Buvęs "Socialistinio liaudies fronto" lyderis areštuotas nuo praėjusio rudens įtariant "šnipinėjimu Rusijos naudai".

2018 metų gruodį Lietuvos specialiosios tarnybos paskelbė apie "šnipų tinklo", kuris vykdė "žvalgybines operacijas Rusijos Federacijos naudai", sulaikymą. Buvo pranešta, kad tarp įtariamųjų yra Paleckis, kuris šiuo metu suimtas, ir šeši jo bendražygiai.

Balandžio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra pakomentavo publikaciją vietos žiniasklaidoje apie įtariamojo "dingimą". Prokuratūra patvirtino, kad Paleckis tebėra sulaikytas, o tyrimo detalės neatskleidžiamos tyrimo tikslais.

Liepą Kauno apylinkės teismas pratęsė Paleckio suėmimą 3 mėnesiams, po to gynyba pateikė ieškinį, kad būtų sušvelninta kardomoji priemonė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atmetė advokato prašymą.

Be to, politiko advokatas Algis Petrulis teigė, kad jo kliento sveikata blogėja.

Anksčiau Paleckis rašė, kad vietos prokurorams bus sunku jį nuteisti už "išgalvotą" kaltinimą "šnipinėjimu", nes jo byla jau susidomėjo Briuselis, Strasbūras ir Berlynas.

Taip pat Sputnik Lietuva rašė, kad Europos Parlamento narė iš Latvijos Tatjana Ždanoka kreipėsi į Europos Parlamentą, ragindama kolegas kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas su prašymu nutraukti Paleckio politinį persekiojimą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Lietuvos valdžia, pradėdama tokias politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas, visiškai pamina demokratines vertybes, kurias šlovino, prisijungdama prie ES ir NATO.

Sausio 13-oji

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šatckichas, jis buvo pašautas į nugarą.

68
Tegai:
"Rusijos grėsmė", grėsmė, TSRS, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje nuteisto Melio advokatė papasakojo apie jo kalinimo sąlygas
Udalcovas Melio kalinimo sąlygas Lietuvoje pavadino nepakeliamomis
Dirbo Lietuvos "labui". Už ką sumokėta advokatams "Sausio 13-osios byloje"
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda
Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" nutraukia susitarimą su socdemais dėl bendrų kandidatų kėlimo

(atnaujinta 09:10 2020.07.13)
LVŽS tarybos posėdyje nuspręsta, jog sąjunga nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija dėl bendrų kandidatų kėlimo

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Penktadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos posėdyje nuspręsta, jog LVŽS nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo, rašoma partijos tinklalapyje.

Toks sprendimas priimtas išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių ir LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių įstatymų priėmimo.

Pasak partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, LVŽS taryboje išreikštas susirūpinimas, kad po praėjusio tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas kelti bendrus su koalicijos partneriais kandidatus, LSDDP frakcijos nariai neparėmė Seime LVŽS frakcijos, balsuojant dėl esminių vertybinių klausimų, ypač tų, kurie susiję su sveikatos apsaugos politika, alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis.

"Mūsų programos įgyvendinimo laukiantiems bei mūsų politiką remiantiems žmonėms būtų sudėtinga paaiškinti, kodėl vieni ar kiti asmenys, viešai neremiantys mūsų vertybių ar net prieš jas balsuojantys, keliami kaip bendri kandidatai", — sprendimą komentuoja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Nežiūrint visų susiklosčiusių aplinkybių, LVŽS taryba dėkoja Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariams už bendrą darbą Seime ir Vyriausybėje įgyvendinant Vyriausybės programą bei linki kolegoms sėkmės artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Tegai:
socialdemokratai, valstiečiai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Mašinų dalimis prekiavę kauniečiai įtariami nuslėpę apie 160 tūkst. eurų PVM

(atnaujinta 11:28 2020.07.13)
Itariama, kad šešėlinė prekyba daugiausia vyko prekes parduodant pogrindiniams automobilių servisams

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Kauno bendrovė, prekiavusi naujomis prabangių automobilių detalėmis, įtariama nesumokėjusi ne mažiau kaip 158 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kaune registruota įmonė prekiavo naujomis prabangių automobilių detalėmis. Įvairių populiariausių modelių automobilių detalės būdavo įsigyjamos iš Lietuvoje ir užsienyje veikiančių įmonių ir perparduodamos Lietuvos rinkoje. Dalis detalių būdavo parduodamos be apskaitos dokumentų, taip galimai klastojant įmonės buhalterinę apskaitą ir nedeklaruojant mokėtino PVM mokesčio. Šešėlinė prekyba daugiausia vyko prekes parduodant vieniems iš pagrindinių klientų – pogrindiniams automobilių servisams.

Pareigūnai įtaria, kad prekiaujant tokiu būdu buvo nuslėpta ir į valstybės biudžetą nesumokėta apie 158 tūkst. eurų PVM.

Kaune ir Kauno rajone įvairiose su tyrimu susijusiose vietose buvo atliktos 8 kratos, kuriose dalyvavo apie 20 FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnų. 

Kratų metu rasti ir paimti 46 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, įvairūs buhalteriniai dokumentai, juodraščiai bei, spėjama, apgaulės tikslais laikomas ir ne įmonės patalpose saugomas serveris su galimai neoficialiais buhalteriniais įrašais.

Atlikus kratas sulaikytas vienas iš įmonės vadovų. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas minėtam įtariamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau teismas pagrindų suėmimui neįžvelgė, asmeniui skirtos kitos kardomosios priemonės.

Už neteisingų duomenų apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, pateikimą gresia laisvės atėmimas iki 8 metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki 4 metų nelaisvės.

Dar šia tema
Du treneriai pripažinti kaltais dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo
Grūdų prekeiviai įtariami nuslėpę daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių
FNTT: Lietuvoje sparčiai daugėja pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas