Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pasisako prieš naują lėšų paskirstymo ES sistemą

40
(atnaujinta 20:54 2019.09.17)
Vyriausybės vadovas mano, kad ES skiriamos lėšos neturėtų priklausyti nuo valdžios gebėjimo palaikyti įstatymo viršenybę

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad nepritaria iniciatyvai susieti Europos Sąjungos lėšų skyrimą valstybėms narėms su tuo, kaip jos laikosi teisinės viršenybės principų.

Apie tai jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu.

Skvernelis panašiai pasisakė tuo metu, kai Lenkijos valdžia griežtai kritikuojama ES dėl teismų sistemos reformos.

"Kalbant apie bandymą susieti su teisinėm procedūrom ir biudžetavimą, bent jau aš savo asmeninę poziciją kaip Vyriausybės vadovas galiu pareikšti, tai nesiečiau šitų dalykų, tame tarpe kaip ir teisės viršenybės principo taikymo su finansinėmis sankcijomis per biudžetą", — savo poziciją paaiškino Skvernelis.

Europos Komisija ir Vakarų Europos šalys pasiūlė mechanizmą, siejantį būtinybę palaikyti įstatymo viršenybę su finansavimu iš ES biudžeto 2021–2027 metams.

Lenkija, Vengrija ir Rumunija anksčiau nesutiko su tokia ES politika ir pareiškė, kad įvedus naujus kriterijus buvo pažeisti pagrindiniai Europos Sąjungos principai. Europos Komisija, priešingai, teigė, kad šios šalys imasi ribojamųjų priemonių dėl teismų sistemos, žiniasklaidos ir akademinių institucijų laisvės.

Remiantis šių metų sausio mėnesio Europos Parlamento narių patvirtintu įstatymo projektu, vyriausybės, kurios kišasi į teisminį procesą, taip pat atsisako išspręsti sukčiavimo ir korupcijos problemą, rizikuoja prarasti finansavimą iš ES fondų.

Tarp pažeidėjams siūlomų taikyti priemonių yra mokėjimų iš ES biudžeto sustabdymas arba išankstinio finansavimo sumažinimas. Pagal priimtus standartus, toks sprendimas gali būti priimtas tik patvirtinus Europos Parlamentui ir Tarybai. Kai valstybė narė ištaisys ES Komisijos nustatytus trūkumus, Europos Parlamentas ir ES ministrai galės panaudoti lėšas.

Lietuva rodo gana aukštus korupcijos klestėjimo procentus tarp ES šalių. Baltijos šalių politikai imasi įvairių priemonių kovai su tuo, tačiau korupcijos skandalų šalyje vis dar kyla. Visų pirma, paskutinė aukšto lygio byla buvo teismų sistemos korupcijos tyrimas.

Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti kaltinimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Lietuvos teisėsaugos pareigūnai teigė, kad įtariamieji užsiima kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Kyšių sumos svyravo nuo tūkstančio iki šimto tūkstančių eurų.

40
Tegai:
lėšos, Saulius Skvernelis, ES, Lietuva
Dar šia tema
Skvernelis kviečia naują frakciją jungtis prie valdančiosios daugumos
Skvernelis teigė, kad nacionalinis Lietuvos stadionas bus ne Vilniuje
Skvernelis apie svastikos atsiradimą: netoleruosime nesantaikos kurstytojų
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Balandžio 19-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 19-osios šventės

(atnaujinta 13:17 2021.04.13)
Šią dieną gimė italų poetas Rikardas Bačelis, be to, amerikiečių chemikas, atradęs cheminį elementą plutonį, Glenas Teodoras Siborgas

Balandžio 19-oji yra 109-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 256 dienos.

Šiandien saulė teka 06:10, leidžiasi 20:27, dienos ilgumas 14 val. 17 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aistė, Eirimas, Laisvūnas, Laisvūnė, Leonas, Leontina, Nogailė, Putrimas, Simonas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1389 metais popiežius Urbonas VI pripažino, kad Lietuvos krikštas yra teisėtas ir tikras.

1740 metais Vilniuje pradėtas leisti pirmasis Lietuvos laikraštis "Kurier Litewski" ("Lietuvos kurjeris"). Ėjo iki 1840 metų gruodžio 31 d.

1812 metais Vilniaus universiteto botanikos sodą aplankė Rusijos caras Aleksandras I.

1897 metais gimė aktorė, režisierė Ugnė Babickaitė-Graičiūnienė. Mirė 1961 metais.

1912 metais gimė architektas Antanas Tauras.

1918 metais Lietuvos Tarybos nutarimu nustatytos Lietuvos tautinės vėliavos spalvos.

1958 metais gimė humoristas, teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas.

1962 metais Lietuvos VRE statybos gyvenvietė pavadinta Elektrėnais.

1971 metais gimė dainininkas, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius.

1992 metais Lietuvos aklųjų sporto federacija ir jos aklųjų šachmatininkų sekcija buvo priimta į tarptautinę Brailio šachmatų asociaciją (IBCA).

1999 metais prezidentas Valdas Adamkus pareiškė nepasitikėjimą ministrui pirmininkui Gediminui Vagnoriui.

2008 metais Vilniuje, eidama 104-uosius metus, mirė įžymi kanklių muzikos puoselėtoja Ona Mikulskienė-Mozoliauskaitė. Kanklininkė gimė 1905 metais Omske, Rusijoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1689 metais mirė Švedijos karalienė (1644-1654) Kristina.

1783 metais JAV kongresas paskelbė Nepriklausomybės karo pabaigą.

1824 metais mirė anglų poetas Džordžas Gordonas Baironas, žinomas kaip Lordas Baironas. Gimė 1788 metais.

1839 metais pasirašyta Londono sutartis, kuria pripažinta Belgijos karalystė.

1882 metais mirė anglų mokslininkas Čarlzas Darvinas. Gimė 1809 metais.

1891 metais gimė italų poetas Rikardas Bačelis.

1906 metais autoavarijoje Paryžiuje žuvo chemikas Pjeras Kiuri. Gimė 1859 metais.

1912 metais gimė amerikiečių chemikas, atradęs cheminį elementą plutonį, Glenas Teodoras Siborgas. Mirė 1997 metais.

1943 metais Varšuvos gete prasidėjo nesėkmingas žydų sukilimas prieš nacius, kuriame dalyvavo 0 tūkstančių žydų.

1971 metais Siera Leonė tapo respublika Britų tautų sandraugos sudėtyje.

2005 metais vokiečių kardinolas Jozefas Racingeris išrinktas naujuoju popiežiumi ir pasirinko Benedikto XVI vardą.

2001 metais balandžio 19-oji pirmą kartą paskelbta pasauline Diena be automobilio, kurios tikslas — atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į oro užterštumą.

2009 metais po ilgos ligos mirė kultinis rašytojas Džeimsas Grejemas Balardas, geriausiai žinomas knyga "Saulės imperija" (Empire of the Sun) apie savo vaikystę japonų internuotų asmenų stovykloje. Rašytojui buvo 78 metai.

Tegai:
kalendorius, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai