Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Lietuva išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Baltarusijos integracijos

36
(atnaujinta 10:18 2019.09.18)
Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras, Vilnius turėtų padėti Minskui "kiek įmanoma" išlaikyti suverenitetą

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva atsargiai vertina Rusijos ir Baltarusijos integracijos procesą bei tiki, kad tai gali reikšti galimą Minsko įtraukimą į Maskvos "įtakos sferą", sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Diplomatas baiminasi, kad tokiu būdu Rusija artėja prie Lietuvos sienų.

"Prijungimas reiškia, kad prie mūsų sienų de jure ir de facto priartėja Rusija su visomis pasekmėmis", — cituoja ministrą TASS.

Ministras mano, kad Vilnius turėtų padėti Minskui "kiek įmanoma" išlaikyti suverenitetą. Linkevičius taip pat pažymėjo, kad būtina palaikyti dialogą su kaimynais tose srityse, kur tai įmanoma.

"Reikia daryti viską, kas įmanoma, pritaikydami selektyvų bendradarbiavimo principą, primindami atominės elektrinės žaizdas, su kuriomis mes nesitaikstysime, bet padėti ten, kur mes matysime, kad yra pažangos požymių (ar derantis dėl bevizio režimo, ar pilietinę visuomenę palaikant), turime padėti jiems išsaugoti suverenitetą tiek, kiek tai yra įmanoma", — tvirtino diplomatas.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad valstybė rems Baltarusiją "kovoje už nepriklausomybę".

Jis taip pat ne kartą teigė, kad Vilnius yra suinteresuotas "turėti nepriklausomą kaimynę prie savo rytinės sienos", taip pat pasisakė už dialogą tarp šalių.

Nausėdos pareiškimą sukritikavo Rusijos Federacijos taryba. Federacijos tarybos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas priminė, kad kyla klausimų ir pačiai Lietuvai dėl jos "nepriklausomybės", nes Vilnius paprastai demonstruoja savo poziciją, panašią į JAV, Europos Sąjungos ir NATO požiūrį.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka išreiškė viltį užmegzti konstruktyvius ryšius tarp šalių. Tuo tarpu Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad jokiu būdu nenutraukia santykių "su broliškąja Rusija".

Lietuvos ir Baltarusijos santykiai pasikeitė dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė yra nesaugi, visų pirma dėl objekto statyboms pasirinktos aikštelės.

Lietuva nuolat kaltina ir priekaištauja dėl saugos standartų pažeidimus statant Astravo AE. Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad ji nekelia pavojaus kaimyninėms šalims.

Praėjusių metų pabaigoje Rusija ir Baltarusija nusprendė sudaryti darbo grupę problemoms spręsti ir ekonominei integracijai skatinti. Iki lapkričio buvo planuojama sukurti apie 28 integracijos planus, nustatyti vieningus teisės aktus, o 2021 metais pagal tas pačias taisykles paleisti naftos ir dujų, pramonės, žemės ūkio ir transporto rinkas.

Laikraščio "Kommersant" duomenimis, Maskva ir Minskas nuo 2021 metų sausį, integruojant savo ekonomines sistemas, planuoja pereiti prie vieningų mokesčių ir civilinių kodeksų.

36
Tegai:
integracija, Lietuva, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos — atsakas į NATO agresiją
Nausėdos patarėja pakomentavo jo susitikimo su Lukašenka galimybę
Užrakinti energetinę sieną: Lietuva rado išeitį iš aklavietės dėl Astravo AE