Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Lietuva išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Baltarusijos integracijos

49
(atnaujinta 10:18 2019.09.18)
Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras, Vilnius turėtų padėti Minskui "kiek įmanoma" išlaikyti suverenitetą

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva atsargiai vertina Rusijos ir Baltarusijos integracijos procesą bei tiki, kad tai gali reikšti galimą Minsko įtraukimą į Maskvos "įtakos sferą", sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Diplomatas baiminasi, kad tokiu būdu Rusija artėja prie Lietuvos sienų.

"Prijungimas reiškia, kad prie mūsų sienų de jure ir de facto priartėja Rusija su visomis pasekmėmis", — cituoja ministrą TASS.

Ministras mano, kad Vilnius turėtų padėti Minskui "kiek įmanoma" išlaikyti suverenitetą. Linkevičius taip pat pažymėjo, kad būtina palaikyti dialogą su kaimynais tose srityse, kur tai įmanoma.

"Reikia daryti viską, kas įmanoma, pritaikydami selektyvų bendradarbiavimo principą, primindami atominės elektrinės žaizdas, su kuriomis mes nesitaikstysime, bet padėti ten, kur mes matysime, kad yra pažangos požymių (ar derantis dėl bevizio režimo, ar pilietinę visuomenę palaikant), turime padėti jiems išsaugoti suverenitetą tiek, kiek tai yra įmanoma", — tvirtino diplomatas.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad valstybė rems Baltarusiją "kovoje už nepriklausomybę".

Jis taip pat ne kartą teigė, kad Vilnius yra suinteresuotas "turėti nepriklausomą kaimynę prie savo rytinės sienos", taip pat pasisakė už dialogą tarp šalių.

Nausėdos pareiškimą sukritikavo Rusijos Federacijos taryba. Federacijos tarybos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas priminė, kad kyla klausimų ir pačiai Lietuvai dėl jos "nepriklausomybės", nes Vilnius paprastai demonstruoja savo poziciją, panašią į JAV, Europos Sąjungos ir NATO požiūrį.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka išreiškė viltį užmegzti konstruktyvius ryšius tarp šalių. Tuo tarpu Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad jokiu būdu nenutraukia santykių "su broliškąja Rusija".

Lietuvos ir Baltarusijos santykiai pasikeitė dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė yra nesaugi, visų pirma dėl objekto statyboms pasirinktos aikštelės.

Lietuva nuolat kaltina ir priekaištauja dėl saugos standartų pažeidimus statant Astravo AE. Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad ji nekelia pavojaus kaimyninėms šalims.

Praėjusių metų pabaigoje Rusija ir Baltarusija nusprendė sudaryti darbo grupę problemoms spręsti ir ekonominei integracijai skatinti. Iki lapkričio buvo planuojama sukurti apie 28 integracijos planus, nustatyti vieningus teisės aktus, o 2021 metais pagal tas pačias taisykles paleisti naftos ir dujų, pramonės, žemės ūkio ir transporto rinkas.

Laikraščio "Kommersant" duomenimis, Maskva ir Minskas nuo 2021 metų sausį, integruojant savo ekonomines sistemas, planuoja pereiti prie vieningų mokesčių ir civilinių kodeksų.

49
Tegai:
integracija, Lietuva, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos — atsakas į NATO agresiją
Nausėdos patarėja pakomentavo jo susitikimo su Lukašenka galimybę
Užrakinti energetinę sieną: Lietuva rado išeitį iš aklavietės dėl Astravo AE
Taikus protestas prie Komarovskos turgaus Minske, archyvinė nuotrauka

Rusija įtraukė Сepkalą ir Telegram kanalo "Nexta" kūrėją į ieškomų asmenų sąrašą

(atnaujinta 20:51 2020.08.15)
Anksčiau Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė ikiteisminio tyrimo dėl galimai neteisėtos pretendento į Baltarusijos prezidento postą veiklos patikrinimą

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės duomenimis, buvęs pretendentas į kandidatus Baltarusijos prezidento rinkimuose, buvęs Aukštųjų technologijų parko administracijos vadovas Valerijus Cepkala įtrauktas į ieškomų asmenų tarpvalstybinį sąrašą.

"Ieškomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį", — sakoma Cepkalos kortelės.

Tuo pačiu metu politiko būstinė tikrina informaciją apie baudžiamosios bylos iškėlimą prieš jį Baltarusijoje pagal straipsnį dėl kyšio priėmimo ypač dideliu mastu.

"Kol nėra oficialaus pranešimo, neturime patikimos informacijos — ar tai tiesa, ar ne", — RIA Novosti sakė būstinės advokatas Sergejus Gasojanas. Jis pažymėjo, kad atsižvelgiant į situaciją su pretendentais į prezidentus Baltarusijoje, "tokia įvykių raida nenustebintų".

Šio straipsnio sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Be to, Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą populiaraus Baltarusijoje Telegram kanalo "Nexta" įkūrėją Stepaną Putilą.

"Ieškoma pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį", — skelbia įrašas duomenų bazėje.

"Nexta" yra populiarus Telegram kanalas Baltarusijoje, žinomas dėl savo opozicinės orientacijos. Jis aktyviai ir daug skelbia informacijos apie protestus po prezidento rinkimų.

Remiantis Lenkijos žiniasklaidos pranešimais, prieš kelerius metus Putila iš Baltarusijos persikėlė į Lenkiją.

Anksčiau Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė pretendento į kandidatus Baltarusijos prezidento rinkimuose Cepkalos ikiteisminį patikrinimą dėl Turkijos kilmės Baltarusijos piliečio skundo.

2014–2015 metais tarp Cepkala ir Turkijos verslininko Sedato Igdedži vyko teisminis ginčas dėl verslininko politikui statomo asmeninio namo kokybės, kuris baigėsi taikiu susitarimu.

Vėliau verslininkas teigė žinąs apie įstatymų pažeidimus ir kyšius statant Aukštųjų technologijų parko, kurio administracijai tuomet vadovavo Cepkala, objektus. Politiko būstinė ir jis pats ne kartą neigė verslininko skleidžiamą informaciją.

Politiko būstinė ir jis pats ne kartą neigė verslininko skleidžiamą informaciją. Liepos mėnesį Cepkala pavadino insinuacijomis verslininko kaltinimus, dėl kurių buvo pradėtas Vidaus reikalų ministerijos patikrinimas, sakė, kad jis pats yra Igdedži veiksmų auka, ir kreipėsi į prokuratūrą.

Verslininkas pateikė ieškinį Cepkalai, kuriam CRK anksčiau neleido registruotis kandidatu į prezidentus rugpjūčio 9 dienos rinkimuose, už informacijos, smeižiančios jo garbę ir verslo reputaciją, skleidimą.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 procento balsų. Nuo sekmadienio vyksta šalyje protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis teisėsaugininkai žiauriai malšino demonstracijas, prieš protestuotojus naudodami ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau kaip 120 teisėsaugos pareigūnų. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
protestai, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius vadina Lukašenką "buvusiu Baltarusijos prezidentu"

(atnaujinta 20:23 2020.08.15)
Nuo praėjusio sekmadienio Minske ir kituose miestuose vyksta protestai dėl balsavimo rezultatų, pagal kuriuos dabartinis valstybės vadovas šeštą kartą laimėjo prezidento rinkimus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką pavadino "buvusiu prezidentu".

Savo Twitter paskyroje Linkevičius pakomentavo Lukašenkos norą aptarti situaciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Buvęs Baltarusijos prezidentas dabar prašo Putino pagalbos. Prieš ką? Prieš savo tautą, nešančią gėles gatvėmis?" — parašė Linkevičius.

Anksčiau šeštadienį Lukašenka paskelbė apie savo ketinimą derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties Baltarusijoje. Kaip pareiškė Lukašenka, "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją". Vėliau tapo žinoma, kad valstybių vadovai susiskambino, tačiau pokalbio detalės nežinomos.

Masinės protesto akcijos visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Nuo sekmadienio šalyje tęsiasi protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis valstybės saugumo pajėgos žiauriai slopino nesankcionuotas akcijas.

Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant 121 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Baltijos šalys, visų pirma Lietuva, bei Lenkija, pasak jų pareiškimų, nori "tarpininkauti sprendžiant konfliktą" ir ragina surengti naujus "sąžiningus" prezidento rinkimus.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos
Vyras, sėdintis invalido vežimėlyje, archyvinė nuotrauka

Vyras trejus metus apsimetinėjo sergantis vėžiu, kad mylimoji jo nepaliktų

(atnaujinta 15:16 2020.08.15)
Moteris norėjo išsiskirti su vyru po trijų mėnesių bendravimo, tačiau jis ją įtikino, jog serga sunkia liga, be to, leisdavo sau pakelti prieš ją ranką

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Didžiosios Britanijos gyventojas Kevinas Bevisas trejus metus apsimetė sergantis vėžiu, kad išvengtų išsiskyrimo su savo mylimąja, rašo "Daily Mail"

Pora kartu nuo 2016 metų. Santykių pradžioje brito draugei Karen Gregori patiko jo "senatviškumas", tačiau vėliau paaiškėjo, kad lovoje jie "nesuderinami".

Po trijų mėnesių britė nusprendė išsiskirti su Bevisu, tačiau jis įtikino ją šiek tiek atidėti išsiskyrimą. 2017 metų pavasarį jis informavo Gregori, kad serga skrandžio vėžiu.

Norėdamas įtikinti mylimąją dėl savo ligos, vyras vaikščiojo su lazda ir kiekvieną dieną išgerdavo 20 tablečių vitaminų, pateikdamas juos kaip vaistus nuo mirtinos ligos. Jis paprašė, kad Gregori važinėtų su juo "gydytis". Po kurio laiko Kevinas paskelbė, kad taip pat jam "diagnozuoti" burnos ir smegenų augliai.

Vyras net informavo tėvus apie "diagnozę" ir privertė merginos draugus tikėti liga.

Kaip sakė Karen, ji nenorėjo tęsti romantiškų santykių su Bevisu, tačiau negalėjo "palikti to, kuris miršta". Britė pasakojo, kad tam tikru momentu jautė, jog myli vyrą, nors jis ne kartą kėlė ranką prieš ją.

2019 metais Gregori dukra įtikino ją kreiptis į policiją ir bandyti sužinoti daugiau apie vyro diagnozę.

Tada Bevisas prisipažino, kad visą laiką apgaudinėjo savo mylimąjį. Vyras buvo nuteistas 18 mėnesių kalėti ir jam buvo uždrausta artėti prie Karen.

Tegai:
Didžioji Britanija, piktybiniai navikai, vėžys