Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Baltijos šalys nesugėbėjo susitarti dėl Astravo AE elektros boikotavimo

98
(atnaujinta 22:04 2019.09.18)
Tačiau Vilnius nesiruošia atsisakyti savo principinės pozicijos šiuo klausimu, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Baltijos šalims kol kas nepavyko pasiekti vieningos pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės elektros. Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministras pažymėjo, kas susitarti šiuo klausimu sunku dėl ekonominių interesų ir nacionalinių ypatumų. Tačiau Vilnius neketina keisti sprendimų dėl Astravo AE, pažymėjo Linkevičius.

"Nematome atsitraukimo galimybių. Tikrai neketiname keisti tų įstatymų, kurie Seime priimti dėl nepirkimo elektros ir dėl svarbos mūsų nacionaliniam saugumui", — URM vadovą cituoja Sputnik Latvija.

Lietuvos ministras pažymėjo, kad Vilnius vertina Varšuvos palaikymą ir Lenkijos valdžios atstovų atsisakymą pirkti elektrą iš Astravo AE.

"Reikėtų paminėti, kad ir Latvijos premjeras apie tai labai aiškiai pasakė, jog jie neketina pirkti iš Baltarusijos elektros", — pridūrė ministras.

Vilniaus pozicija dėl Astravo AE

Lietuvos ir Baltarusijos santykiai pasikeitė dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Lietuva kritikuoja statybas dėl pasirinktos aikštelės ir laikosi pozicijos, kad jėgainė yra nesaugi. Taip pat Lietuvos valdžia nepatenkinta tuo, kad objektas statomas padedant Rusijos korporacijai "Rosatom".

Lietuva nuolat kaltina ir priekaištauja Baltarusijai dėl tariamų saugos standartų pažeidimų statant Astravo AE. Vilnius įstatymų leidybos lygmeniu atsisakė pirkti elektrą iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.

Be to, Lietuva nuolatos ragina ir kitas šalis boikotuoti jėgainės statybas, tačiau nesėkmingai. Vilniaus pozicijos nepalaiko net kaimyninės Baltijos valstybės, kurios neatmeta galimybės elektrą pirkti iš atominės elektrinės. Kaip anksčiau paaiškėjo, apie pigios Baltarusijos elektros energijos importą ateityje galvoja net Latvija.

Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad ji nekelia pavojaus kaimyninėms šalims.

Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad Astravo AE elektros energija būtų naudinga Lietuvai, kuri Europos Sąjungos prašymu uždarė Ignalinos AE. Dabar Lietuva yra priversta pirkti elektrą už didelę kainą. Padėtis blogėja ir dėl Baltijos šalių sprendimo pasitraukti iš BRELL energijos žiedo.

98
Tegai:
Astravo AE, Baltijos šalys, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Seime aptartos kovos su Astravo AE elektra priemones
Užrakinti energetinę sieną: Lietuva rado išeitį iš aklavietės dėl Astravo AE
Užsispyrę dėl Astravo AE
Minskas susitarė dėl elektros energijos eksporto po Astravo AE paleidimo
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Karalius Mindaugas

Kokia šiandien diena: liepos 6-osios šventės

(atnaujinta 10:10 2020.07.04)
Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 1253 metais karūnavimo data

 Šiandien mūsų šalyje švenčiama Valstybės diena — dar vadinama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 1253 metais karūnavimo data. Švenčiama nuo 1991 metų.

Be to, šią dieną 1382 metais buvo pasirašyta Bražuolės sutartis. Jogaila sutartimi garantavo Vokiečių ordino paramą prieš Kęstutį, o Vokiečių ordinas pasiekė, kad Kęstutis prarastų galimybę susitarti su Jogaila ir dėl to paaštrėtų lietuvių kunigaikščių tarpusavio kovos. 

1483 metų liepos 6-ąją Ričardas III karūnuotas Anglijos karaliumi.

Katalikai šią dieną mini Šv. Mariją Goreti (1890–1902), kiri buvo mergelė ir kankinė. Jos vaikystė buvo sunki, teko daug padėti motinai namuose, bet, nepaisant to, ji nepaliaudama meldėsi. Sulaukusi dvylikos metų, gindama nuo prievartautojo savo skaistybę, netoli Netūno, Italijos Lacijuje, mirė kankinės mirtimi.

Šiandien vardadienius švenčia Ginvilė, Nervydas, Dominyka, Domė, Mindaugas.

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai