Automobilių stovėjimo aikštelė

Seimas neįgaliųjų darbinimo sistemą pavadino "XXI amžiaus vergove"

28
(atnaujinta 22:29 2019.09.18)
Pastaruosius dvejus metus rengta neįgaliųjų darbinimo sistemos reforma tik imituoja rūpestį neįgaliaisiais ir nesprendžia problemų, kurios įsišaknijusios socialinių įmonių sistemoje, teigiama Seime

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Justas Džiugelis neįgaliųjų darbinimo sistemą pavadino XXI amžiaus vergove. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Neįgaliųjų įdarbinimo sistemos reforma pasiekė finišą — šią savaitę Seimo posėdžių salėje bus balsuojama dėl Socialinių įmonių įstatymo pakeitimų. Tačiau pastaruosius dvejus metus rengtas projektas tik imituoja rūpestį neįgaliaisiais, teigiama pranešime.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Justas Džiugelis ir Ingrida Šimonytė surengė šiai problemai skirtą spaudos konferenciją.

Šiuo metu dirba 46 798 žmonių su negalia. Iš jų tik 6 779 — socialinėse, kiti 40 000 — šio statuso neturinčiose įmonėse. Pernai socialinės įmonės iš valstybės gavo apie 30 mln. eurų dotacijų, kurių 97 proc. išleido ne paslaugoms ar darbo vietų pritaikymui, o atlyginimams sumokėti. 

Tuo tarpu kitiems 40 tūkst. dirbančių neįgaliųjų per įvairias užimtumo skatinimo programas skirta apie 1,5 mln. eurų. 

"Akivaizdu, kad tai nėra sąžininga visų dirbančių neįgaliųjų atžvilgiu. Taip pat tai nesąžininga įmonių, kurios ryžosi įdarbinti vienokią ar kitokią negalia turinčius žmones ir sukurti jiems darbo vietas. Iš turimų duomenų matyti, kad socialinėse įmonėse dirbantys žmonės turi ne pačią sudėtingiausią negalią. Taip pat pastebėtina, kad didžioji dalis jų dirba mažai kvalifikacijos reikalaujantį darbą, dažniausiai valytojais. Šie žmonės — tai pigi darbo jėga. Aš šį reiškinį pavadinčiau XXI amžiaus vergove", — kalbėjo Džiugelis.

Anot jo, dar prieš dvejus metus pradėjus judinti neįgaliųjų užimtumo problemas, kilo didžiulis pasipriešinimas. Socialinių įmonių darbuotojai buvo bauginami, kad po įstatymo pakeitimo jie bus atleisti iš darbo — neva Seimo nariai nori iš neįgaliųjų atimti uždarbį.

Seimo narė Šimonytė šiuo metu svarstomas Socialinių įmonių įstatymo pataisas palygino su namuose vazone augančia eglute, kuri išsikerojo ir nebetelpa. "Tačiau vietoje to, kad šeimininkai išneštų ją į lauką, nuolat apkarpo šakas. Tai problemą išsprendžia tik laikinai", — pažymėjo Šimonytė.

Jos tvirtinimu, įstatymas teigia, kad socialinių įmonių paskirtis — grąžinti žmones į darbo rinką, atgaivinti jų įgūdžius arba sukurti naujus, o ne sukurti menkai apmokamų valytojų armiją.

"Paskutiniai šių metų pirmo pusmečio duomenys rodo, kad iš viso Užimtumo tarnyboje buvo registruota per 5000 neįgaliųjų, kurie ieškojo darbo, iš jų 4700 grįžo į užimtumą. Socialinėse įmonėse iš tų žmonių įsidarbino mažiau nei 300. Kitus paėmė atvira darbo rinka. Vadinasi, mes už pumpuruojančiu būdu augantį lėšų poreikį sukuriame itin mažą poveikį neįgaliųjų užimtumui", — konstatavo Šimonytė.

Socialinė verslininkystė apima prekių gamybą ar paslaugų teikimą, siekiant išspręsti socialinę problemą ar sukurti naudą visuomenei. Socialinės įmonės gali būti didelės ir mažos, tarptautinės ir vietinės, tačiau jas visas vienija siekis sukurti didelę socialinę pridėtinę vertę naudojant verslo metodus.

Dažniausiai socialinė įmonė teikia socialines paslaugas, formuoja pilietinę visuomenę, skatina švietimą, remia mokslą, dirba aplinkos apsaugos ir išsaugojimo srityse, saugo gyvūnus arba skatina kultūrų įvairovę.

28
Tegai:
neįgalieji, vergija, Seimas
Dar šia tema
SAM pasirašė su medikais sutartį, kuri užtikrins atlyginimų didinimą
Ekspertas: Latvijos valdininkai pasirengę didinti minimalią algą dėl savo atlyginimų
Kurgi tie geri atlyginimai?
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devynetuko viršūnių susitikime

Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO

(atnaujinta 19:15 2021.05.10)
Pasak Lietuvos prezidento, Rusijos "karinė grėsmė" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į "Bukarešto devynetuko" valstybių vadovus, JAV prezidentą Džo Baideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos veiksmai skatina NATO šalis skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

"Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO", – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus "iššūkius" atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Pasak Lietuvos vadovo, Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании с участникам саммита Бухарестской девятки
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Bukarešto devynetuko" viršūnių susitikime

Pasak prezidento, "augančias Rusijos karines grėsmes" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

"Prasidėjęs "NATO 2030" procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

"Bukarešto devynetuką" sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaruoju metu Vakaruose dažnai pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Rusijos Federacija į tai ne kartą atsakė, kad neketina nieko pulti, o pareiškimai apie "Rusijos agresiją" yra naudojami kaip pasiteisinimas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos šalia Rusijos sienų. 

Pasak Vladimiro Putino, kaltinimai Maskvai dėl agresijos — "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai
Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Transformatorių pastotė

"Litgrid" rekonstruoja pastotę beveik 900 tūkstančių eurų

(atnaujinta 09:08 2021.05.11)
Pabrėžiama, kad atliekant statybos darbus, bus atnaujinta skirstomoji įranga, pakeista transformatoriaus grandinė

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" pasirašė Salotės transformatorių pastotės Vilniuje projektavimo ir rekonstravimo sutartį, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Sutartis su rangovu buvo pasirašyta balandžio 21 dieną. Viešųjų pirkimų konkursą laimėjo "APS grupė".

Planuojama, kad rekonstrukcijos metu bus atnaujinta 110 kW galios pastotės skirstykla Bitėnų gatvėje. Transformatoriaus grandinė bus pakeista. Rekonstrukcija padidins elektros perdavimo patikimumą rytinėje Lietuvos dalyje ir sumažins tinklo eksploatavimo išlaidas.

Projekto kaina — 889 tūkstančiai eurų. Jis įgyvendinamas padedant "Litgrid".

Rekonstrukciją planuojama baigti 2023 metais.

Tegai:
ekonomika, Litgrid