Jurijus Melis, archyvinė nuotrauka

Melis parašė ESBO apie nepakeliamas jo kalinimo Lietuvoje sąlygas

96
(atnaujinta 09:24 2019.09.20)
"Sausio 13-osios" byloje septyneriems metams nuteistas Jurijus Melis taip pat paskelbė, kad jo gyvybei gresia pavojus

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Rusijos pilietis Jurijus Melis, nuteistas Lietuvoje septyneriems metams dėl 1991 metų sausio įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto, išsiuntė kreipimąsi į ESBO susitikimo, vykstančio Varšuvoje, dalyvius, praneša RIA Novosti.

Savo laiške Melis aprašė nepakeliamas kalinimo sąlygas Lietuvos kalėjime kartu su kriminaliniais nusikaltėliais bei paskelbė, kad jo gyvybei gresia pavojus.

Melio apeliacijos tekstas buvo paskelbtas ketvirtadienį Maskvoje Rusijos Federacijos viešuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje, kuri buvo skirta Rusijos piliečių, nuteistų "Sausio 13-osios" byloje, apsaugos klausimams.

Rugpjūtį Melio advokatė Galina Kardanovskaja pasakojo RIA Novosti, kad vyras laikomas bendroje kameroje kartu su kriminaliniais nusikaltėliais.

Tuomet Rusijos ambasada Lietuvoje paskelbė pranešimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Melio sulaikymo sąlygų.

Melis savo kreipimesi priminė, kad 1991 metų sausį jo veiksmai buvo tik tokie, kad jis važiuodamas tanku nuvertė tvorą šalia Vilniaus televizijos bokšto ir savo vado įsakymu tris kartus iššovė į orą tuščiais šoviniais.

"Kaltinamajame rašte nenurodytas nė vienas asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo mano veiksmų", — pažymėjo Melis.

"Šiuo metu aš — karininkas, atsargos pulkininkas, Rusijos Federacijos pilietis, pažeidžiant visas patvirtintas teisines normas, esu Kybartų pataisos namuose kartu su nusikaltėliais", — rašo Melis.

Anot jo, nepateikdama nuosprendžio teksto rusų kalba, Lietuvos valstybė šiurkščiai pažeidžia jo teises į teisingą, nešališką ir nepriklausomą teismą bei teisę į gynybą.

"Lietuva šiandien pažeidžia mano teisę į orią, nežeminančią bausmę penitencinėje sistemoje — aš nesu sulaikomas su politiniais kaliniais, o su žudikais, sukčiais ir narkotikų platintojais, kur kyla reali grėsmė mano gyvybei ir sveikatai", — pareiškė Melis.

"Visus šiuos pažeidimus daro valstybė — Europos Sąjungos narė ir valstybė, ratifikavusi pagrindinius tarptautinius žmogaus teisių ir laisvių apsaugos dokumentus... Prašau Europos Parlamento, tarptautinės bendruomenės ir visuomeninių organizacijų rimtai atkreipti dėmesį į mano, kaip asmens, baudžiamojo proceso dalyvio teisių pažeidimus, taip pat į mano nesaugią padėtį Lietuvoje", — pridūrė jis.

Lietuvos generalinė prokuratūra beveik prieš 20 metų pradėjo baudžiamąją bylą dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Teigiama, kad tuomet prie Vilniaus televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių, tačiau jokių įrodymų nepateikta.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių.

Visų nuteistų saugumo pareigūnų veiksmus teismas vertino kaip nusikaltimus žmoniškumui. 1991 metų sausio mėnesio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma buvo iš šalia stovinčių pastatų stogų.

Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams. Jo gynyba taip pat apskundė nuosprendį. Jam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Buvęs tankistų vadas Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovo 12 dieną Lietuvos pasienio punkte Sovetską-Panemunę, bandydamas grįžti į Kaliningradą iš kelionės į Lietuvą.

Sausio 13-oji

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šatckichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
96
Tegai:
ESBO, Jurijus Melis, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Dar šia tema
Lietuva prašo Eurojusto apsaugoti "Sausio 13-osios bylos" teisėjus nuo "Rusijos veiksmų"
Udalcovas Melio kalinimo sąlygas Lietuvoje pavadino nepakeliamomis
Lietuva išmokės "Sausio 13-osios bylos" advokatams daugiau nei 0,5 mln. eurų
Dirbo Lietuvos "labui". Už ką sumokėta advokatams "Sausio 13-osios byloje"
Udalcovas atskleidė, kaip Melis sureagavo į paramos akciją
Seimo narys Petras Gražulis

Gražulis kaltinamas Lietuvos "kultūros plėtros" griovimu

(atnaujinta 20:35 2021.01.21)
Kultūros bendruomenės atstovai dėl Seimo nario Petro Gražulio kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Seimo Kultūros komitetas atsakė į kultūros ir meno sričių atstovų kreipimąsi dėl Seimo nario Petro Gražulio, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Petras Gražulis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau kūrybinių profesijų atstovai respublikoje kreipėsi į parlamentą ir prašė neįtraukti Gražulio į Seimo Kultūros komitetą. Jų nuomone, jo veikla, pasirodymai, konfliktai didina izoliaciją ir trukdo tolesnei kultūros plėtrai.

Seimo Kultūros komitetas, reaguodamas į kultūros ir meno sričių atstovų kreipimąsi dėl Seimo nario Petro Gražulio paskyrimo Kultūros komiteto nariu, kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, taip pat Mišrią Seimo narių grupę dėl kultūros bendruomenės nuomonės įvertinimo ir sprendimų priėmimo dėl Seimo nario Petro Gražulio delegavimo į kitą Seimo struktūrinį padalinį. Mišri Seimo narių grupė iki šios dienos nepateikė Komitetui atsakymo.

Pagal Lietuvos Konstituciją parlamento struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, o kiekvienas parlamentaras turi būti komiteto narys ir dalyvauti to komiteto veikloje. Pažymėtina, kad dėl priklausymo vienam ar kitam komitetui sprendžia tik frakcija, kuriai Seimo narys priklauso.

Seimo statuto 621 straipsnis, nustatantis Komiteto veiklos sritis, nesuteikia Komitetui teisės spręsti dėl Seimo nario priklausymo konkrečiam komitetui, todėl dar kartą viešai raginame Mišrią Seimo narių grupę išgirsti kultūros bendruomenės išsakytus argumentus ir prisiimti politinę atsakomybę dėl Seimo nario Gražulio delegavimo į Kultūros komitetą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė sunkiai įsivaizduojanti, kuriam komitetui politikas "tiktų". Ji priminė, kad į Kultūros komitetą Gražulį delegavo Mišri frakcija. Tai yra jų kolegialus sprendimas, tai yra jų atsakomybės klausimas.

"Pritariu kultūros pasaulio atstovams, kurie sako, kad toks politikas nedaro garbės nei kultūrai, nei Seimui, nei Lietuvai. Tačiau tai ne pirmas, ir, deja, turbūt ne paskutinis politikas, kurio veikla ar pareiškimai nedaro garbės mūsų šaliai. Tokia yra demokratijos kaina. Mes ją giname teisėtais būdais. O rinkėjai sprendžia, kas vertas būti Seime", — savo Facebook paskyroje rašė pirmininkė.

Anksčiau panaikinus teisinę neliečiamybę Gražuliui STT apkaltino jį piktnaudžiavimu. Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Gražulis iš privačios bendrovės "Judex" nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario galimai siekė gauti turtinę naudą, neteisėtai veikdamas šios bendrovės interesais, siekdamas, kad bendrovei dėl nustatytų pažeidimų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į užsienį.

Pats Gražulis neigė visus kaltinimus. Jis pareiškė, kad jo byla — politinė, ir užsakė ją tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Politikas pažymėjo, kad Lietuvos vadovo administracija jį įtraukia į šią bylą, nes jis buvo vienas iš parlamentinės komisijos, kuri turėjo paaiškinti skandalus su slaptais dokumentais, sukūrimo iniciatorių. Be to, pasak Gražulio, jis "gavo bylą" už tai, kad buvo nuolatinis Grybauskaitės kritikas.

Tegai:
Petras Gražulis, Kultūros komitetas, Seimas
URM vadovas Gabrielius Landsbergis

Ir apie Minską prisiminė: Landsbergis surengė pirmąją diskusiją su ES ambasadoriais

(atnaujinta 20:11 2021.01.21)
Susitikimo metu Landsbergis pažymėjo, kad ES turi rasti būdų, kaip padėti savo Rytų partneriams gauti vakcinas nuo COVID-19

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis surengė susitikimą su ES ambasadoriais Lietuvoje, praneša URM spaudos tarnyba.

Diskusija vyko nuotoliniu būdu. Susitikime buvo aptarti aktualiausi ES ir užsienio politikos klausimai — COVID-19 vakcinavimas, žmogaus teisių padėtis Rusijoje, situacija Baltarusijoje, energetinis saugumas, transatlantiniai santykiai ir Azijos politika.

"Nuosekliai keliame tikslą stiprinti vieningą, geopolitiškai aktyvią, įtakingą Europos Sąjungą, kuri padėtų demokratinių pokyčių siekiančiai Baltarusijos pilietinei visuomenei, gintų Ukrainos teritorinį vientisumą, reaguotų į globalius žmogaus teisių pažeidimus, stiprintų teisės viršenybe grįstą tarptautinę bendriją", — sakė užsienio reikalų ministras.

Landsbergis taip pat paragino siekti ambicingesnių ES kaimynystės politikos tikslų ir reaguoti į artimesnių ryšių su ES siekiančių valstybių lūkesčius — tai ypač svarbu, rengiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

"Europos Sąjunga turi rasti būdų padėti Rytų partnerėms apsirūpinti COVID-19 vakcinomis. Tai ne tik geros kaimynystės, bet ir geopolitinis bei ES patikimumo klausimas", — sakė Landsbergis.

Ministras taip pat pristatė Lietuvos požiūrį į nesaugią Baltarusijos atominę elektrinę, pabrėžė keliamas grėsmes, informavo apie Lietuvos dialogą su kaimynais dėl baltarusiškos elektros energijos nepirkimo.

Situacija dėl vakcinos

Anksčiau Lietuva kartu su daugeliu kitų šalių jau ragino Europos Komisiją paspartinti "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinos nuo koronaviruso pristatymą. Šešių šalių sveikatos apsaugos ministrai pasirašė bendrą laišką, kuriame išreiškė "didelį susirūpinimą" dėl pristatymo vėlavimo. Prieš tai Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad vakcinų gamintojai "BioNTech" ir "Pfizer" į šalį pristatys pusę žadėtų vakcinos dozių. Be to, tiekimas buvo sumažintas visoms ES šalims.

Ginčas dėl Astravo AE

BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Sausio 13 dieną Vyriausybė nutarė sudaryti komisiją, kuri koordinuotų ir užtikrintų efektyvią elektros tinklų sinchronizaciją bei priemones, skirtas "Astravo atominės elektrinės grėsmių mažinimui".

Tegai:
Rusija, BelAe, ambasadoriai, ES, Gabrielius Landsbergis, Užsienio reikalų ministerija (URM)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada į BeAE galės atvykti ekspertai iš Europos Sąjungos 
Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus
Žalioji arbata, archyvinė nuotrauka

Nurodytos keturios mitybos taisyklės ilgesniam gyvenimui

(atnaujinta 21:31 2021.01.21)
Mitybos specialisto teigimu, keturių taisyklių laikymasis padidina ilgo gyvenimo galimybes

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Mitybos specialistas Markas Gilbertas pasikalbėjo su "Express" apie mitybos gaires, kurios gali pagerinti sveikatą ir prailginti gyvenimą.

Pirmasis žingsnis yra sumažinti bendrą kalorijų kiekį. Mažo kaloringumo dieta gali sulėtinti senėjimą ir apsaugoti nuo vėžio, diabeto ir Alzheimerio ligos, sakė ekspertas.

Ne mažiau svarbu yra vitamino D pusiausvyra organizme. Kaip paaiškino specialistas, šio vitamino kiekis organizme yra atvirkščiai proporcingas mirties rizikai.

"Vitaminas D yra glaudžiai susijęs su imunitetu ir padeda mūsų T ląstelių imuniniam atsakui", — paaiškino jis.

Gilbertas taip pat rekomendavo į dietą įtraukti uogas, nes jos gerina širdies būklę, stiprina imunitetą ir mažina kraujospūdį. Be to, uogos skatina normalią kraujotaką ir neleidžia kauptis cholesteroliui.

Norėdami sumažinti 2 tipo diabeto riziką, reguliariai gerkite žaliąją arbatą.

Visų keturių taisyklių laikymasis net per trumpą laiką žymiai pagerina bendrą žmogaus būklę, o ilgainiui tai žymiai padidina galimybę prailginti gyvenimą, apibendrino ekspertas.

Tegai:
sveikata, mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Ką daryti persivalgius ar apsinuodijus
Gydytoja įvardijo rytinius sveikatai pavojingus įpročius
Mokslininkai atrado naują vėžio susidarymo mechanizmą