Nauja atminimo lenta Jonui Noreikai Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, šlovindama Noreiką, "užsidirbo" "juodą dėmę" JAV

59
(atnaujinta 18:08 2019.09.20)
Pasak Aleksejaus Iljaševičiaus, JAV valstybės departamento reakcija rodo, kad Lietuvos vadovybei laikas išbraukti tokius personažus iš "nacionalinių didvyrių" sąrašo

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Holokausto organizatorių heroizavimas Lietuvoje paskatino JAV Valstybės departamento atstovės kritiką. "RuBaltic.Ru" straipsnyje ekspertas Aleksejus Iljaševičius teigė, kad mėgindamas pateisinti nacių nusikaltėlius, Vilnius padarė šiurkščią klaidą, kuri jam brangiai kainuos.

Anksčiau Cherrie Daniels, JAV Valstybės departamento pasiuntinė Holokausto klausimais, teigė, kad nacių kolaborantų garbinimas "leidžia skleisti dezinformaciją, skatina antisemitizmą ir kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai".

Anot jos, Vilniui reikia rimtai atsižvelgti į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvadas.

Daniels nenurodė konkrečių vardų ar faktų, tačiau, pasak eksperto, kalbama apie nacių bendrininką Joną Noreiką ir skandalą aplink jam skirtą atminimo lentą.

"Jo "didvyriškų nuopelnų" vykdant represijas prieš žydus Antrojo pasaulinio karo metu neneigia net Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Neneigia, tačiau labai neadekvačiai teisinasi: jie sako, kad Noreika buvo tiesiog priverstas paklusti nacių vadovybės įsakymams", — teigė Iljaševičius.

Jis pridūrė, kad nuosekliausi Noreikos kaltintojai yra žydų kilmės žmonės.

"Valstybės departamento specialiosios pasiuntinės pozicija dėl Holokausto — "juoda dėmė" Jonui Noreikai ir aiškus signalas Lietuvos valdžios institucijoms: laikas išbraukti tokius personažus iš nacionalinių didvyrių panteono. Nes ant jų jau nėra kur dėti antspaudo", — rašoma straipsnyje.

Anot Iljaševičiaus, lietuviai nacionalistai pralaimi "kovą už Noreiką" dėl aiškaus skilimo net tarp politikų. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius abejoja Noreikos "didvyriškumu", taip pat Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kuris nusprendė pašalinti ankstesnę atminimo lentą dėl jo dalyvavimo kuriant žydų getą.

Kaip pažymi Iljaševičius, kaimyninėje Latvijoje taip pat vyksta procesai, susiję su nacių nusikaltėlių heroizacijos problema. Generalinė prokuratūra nusprendė atnaujinti pomirtinį baudžiamąjį procesą prieš nacių kolaborantą Gerbertą Cukursą, kuris įtariamas taikių žydų naikinimu.

"Cukurso išteisinimas vėl atveria galimybes jį heroizuoti. O kas nutinka su šalies reputacija tarptautinėje arenoje, kai karo nusikaltėliai įtraukiami į šventųjų sąrašą, pavyzdį rodo Lietuva. <...> Geriausias sprendimas Latvijai — pripažinti Cukursą kaltu ir pamiršti apie jį kaip košmarą", — teigė ekspertas.

Iljaševičius mano, kad tokiu būdu Ryga galės išvengti JAV Valstybės departamento kritikos ir ginčų su žydų bendruomene.

"Kitaip tariant, neatsistos ant lietuviško grėblio ir nepradės šaudyti sau į koją užsienio politikoje", — pridūrė jis.

Baltijos šalių vadovybė atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Piliečiai, atvirai neigiantys oficialią Vilniaus poziciją šiuo klausimu, yra persekiojami.

"Tautos didvyriu" Lietuvoje laikomas ir Jonas Noreika, tačiau visi faktai rodo, kad toli gražu ne visi jo veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu buvo didvyriški. Iš tiesų jis yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".

59
Tegai:
JAV, Lietuva, Jonas Noreika
Dar šia tema
Policija pradėjo tyrimą dėl svastikos šalia žydų bendruomenės pastato
Skvernelis apie svastikos atsiradimą: netoleruosime nesantaikos kurstytojų
Ekspertas: Latvija ne savo valia pasitraukė atgal nacių kolaboranto byloje
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Tichanovskajos atvykimas į Lietuvą

(atnaujinta 20:18 2020.08.11)
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus į Baltijos šalį atvyko antradienio naktį. Dabar ji dviejų savaičių saviizoliacijoje

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Baltarusijos valstybės sienos komitetas "Telegram" kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja kirto sieną su Lietuva.

Vaizdo įraše matyti, kad tai yra Kotlovkos pasienio punktas, taip pat įrašo laikas — po 03:00 antradienį. Vaizdo įraše užfiksuota akimirka, kai automobilis kerta sieną ir įvažiuoja į Lietuvos teritoriją.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskajai Lietuvoje teks dvi savaites izoliuotis
"Rūpinamės jos saugumu": Lietuvos URM pasakojo apie Tichanovskajos atvykimą
Lietuva pasirengusi priimti opozicijos atstovus iš Baltarusijos
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos prezidentas kalbėjosi telefonu su Tichanovskaja

(atnaujinta 21:32 2020.08.11)
Pokalbio metu Lietuvos valstybės vadovas pasiteiravo apie jos savijautą ir artimiausios ateities planus

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Antradienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, atvykusia į Lietuvą, pranešė "TASS".

Valstybės vadovas pasiteiravo apie jos savijautą ir artimiausios ateities planus. Savo ruožtu Tichanovskaja padėkojo Lietuvai už paramą ir dėmesį.

Nausėda pažadėjo kandidatei į prezidentus politinį prieglobstį, jei jo prireiks.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį prasidėjo antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
Gitanas Nausėda, prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Rūpinamės jos saugumu": Lietuvos URM pasakojo apie Tichanovskajos atvykimą
Lietuva pasirengusi priimti opozicijos atstovus iš Baltarusijos
Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Tichanovskajos atvykimas į Lietuvą
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas